- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-06
- Bylos Nr.
- e2-1478-1056/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00049-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui M. A., atstovui advokatui S. A.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Pasvalio rajono savivaldybės administracijos atstovei K. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 800,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovui, jo sutuoktinei F. B. bei Pasvalio rajono savivaldybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) kv. m. pastatas – kultūros namai, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtam pastatui eksploatuoti buvo būtina suformuoti valstybei priklausantį žemės sklypą. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)” ir atsakovas J. B. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), topografinę nuotrauką, formavimo pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus, o atsakovas – suteikti visa teisingą informaciją apie Žemės sklypą, priimti parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, projektą, topografinę nuotrauką bei sumokėti už paslaugas 1331 Eur tokia tvarka: 531 Eur pasirašant Sutartį, 650 Eur po topografinės nuotraukos, projekto pateikimo ir 150 Eur po kadastrinių matavimų bylos pateikimo. Šalys sutarė, kad ieškovė darbus atliks per 7 mėnesius nuo projekto sąlygų išdavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)” prisiimtus įsipareigojimus įvykdė. 2020 gruodžio - 2021 sausio mėnesį, gavus privalomus AB „(duomenys neskelbtini)”, AB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, VšĮ „(duomenys neskelbtini)”, AB „(duomenys neskelbtini)” Pasvalio rajono savivaldybės administracijos sutikimus, 2021 m. sausio 6 d. parengta Žemės sklypo topografinė nuotrauka. 2021 m. birželio 3 d. gautas Žemės sklypo formavimo sprendinių brėžinys. 2021 metų birželio mėnesį parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei sprendinių brėžinys. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino projekto rengėjo M. A. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. 2021 m. rugsėjo 17 d. ieškovė išsiuntė atsakovui, F. B., Pasvalio rajono savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kvietimus į 2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. spalio 2 d. vyksiantį Žemės sklypo ribų ženklinimą. Iki 2021 m. spalio 2 d. ieškovė atliko Žemės sklypo paženklinimą bei parengė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir Žemės sklypo planą. Šių dokumentų kopijas ieškovė 2021 m. spalio 4 d. išsiuntė visiems suinteresuotiems asmenims, taip pat ir atsakovui. 2021 m. lapkričio 25 d. atsakovas išsiuntė ieškovei prašymą grąžinti 531 Eur bei sumokėti 71,40 Eur delspinigių motyvuodamas tuo, kad ieškovė laiku neįvykdė Sutartyje numatytų darbų. Atsakovo prašymas atmestinas, nes darbai užtruko ne dėl ieškovės kaltės, o dėl darbų sudėtingumo, pandeminės situacijos metu galiojusių suvaržymų. Be to, atsakovas nuolatos buvo informuojamas apie darbų eigą. J. B. neteikė pretenzijų dėl ieškovės darbų kokybės bei darbų atlikimo terminų. Pažymėtina, kad atsakovas pateikė 2021 m. lapkričio 25 d. pretenziją po to, kai ieškovė jau buvo atlikusi visus darbus. Nors ieškovė įvykdė Sutartį, atsakovas liko skolingas 800 Eur, nes iš sutartos 1331 Eur kainos tėra sumokėjęs ieškovei 531 Eur. Remdamasi Sutartimi bei tuo, kad įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, ieškovė pateikė atsakovui 2021 m. gruodžio 6 d. raginimą priimti atliktus darbus bei sumokėti 800 Eur skolą. Kartu su raginimu atsakovui išsiųsta ir PVM sąskaita-faktūra dėl 800 Eur skolos apmokėjimo iki 2021 m. gruodžio 21 d.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius M. A. nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl žemės sklypo formavimo projekto dėl J. B. priklausančių pastatų. Sutartis buvo pasirašyta, darbai pradėti, padaryti. Kai darbai buvo jau atlikti, atsakovas vienašališkai atsisakė priimti darbus, atsisakė sumokėti. Užsakovas iš esmės nesutiko su projektu suprojektuoto žemės sklypo ribomis ir plotu. Prie savivaldybės sąlygų buvo pridėta schema, kurioje nurodytas buvo tam tikras plotas, kažkas apie (duomenys neskelbtini) kv. m. ar pan. Tai buvo pagrindas rengti projektą, jie pradėjo projektavimo darbus. Projektuojant jie privalo laikytis visų teritorijų planavimo įstatymo sąlygų, vadovautis formuojamų žemės sklypų formuojamų pertvarkymo taisyklėmis ir visais reikalingais norminiais teisės aktais. Turi atsižvelgti ir į užsakovo pageidavimus ir į savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnybos poziciją. Žemės įstatymas reglamentuoja, kad formuojant žemės sklypą, jis turi būti formuojamas tokio dydžio, kad užtikrintų statinių eksploataciją. Pradėjo projektuoti, atsižvelgdami į užsakovo J. B. pageidavimus, norus ir pan. Projektas jau dabar yra nuostolingas, nes jį perdarė jau tris kartus. Pirmas projektas buvo pagal J. B. pasiūlymą, teikė jį savivaldybei, jis buvo suderintas su užsakovu, bet savivaldybė jį derinti atsisakė, jiems netiko plotas, konfigūracija, netiko suformuotas sklypas. Užsakovas buvo informuotas, projektiniai sprendiniai įteikti, jie ieškojo bendro sprendimo. Kitą kartą vėl teikė kitokį projektą pagal J. B. pageidavimus, savivaldybė atsisakė šį projektą derinti, nes sklypo ribos yra neracionalios, per didelis plotas. Galiausiai derino kartu su savivaldybe, ji pasiūlė, kokį projektą suderintų, nes tai atitinka visų lūkesčius, ir jis buvo suderintas su užsakovu. Tai yra patvirtinta parašais ir buvo pritarta. Projektą įkėlė per Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), jis buvo suderintas visų reikiamų instancijų, taip pat ir savivaldybės, ir J. B. buvo patvirtintas. Be to projektas buvo pateiktas patikrai pagal reikalavimus Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamentui, kurie tikrina juos, išvada buvo teikiama, projektas atitiko visus reikalavimus. Pagal visų šalių suderintus reikalavimus, parengė kadastrinių matavimų bylą, informavo visų gretimų sklypų savininkus, suderino matavimų dieną, atvyko suženklinti sklypų ribas. Pagal sutartį įvykdant visus sutarties punktus parengė kadastrinių matavimų bylą ir galiausiai paskutinėje stadijoje užsakovas nesutiko su plotu ir ribomis. Bandė ne kartą aiškintis, buvo atvykęs ir į kontorą atsakovas, aiškino, kad ribos suderintos, buvo perdarytas projektas net tris kartus, bet atsakovas atsisakė priimti darbus. Kai buvo parengta byla, sukalti riboženkliai, atsakovas nurodė, kad jam mažai žemės ir jis nesutinka su tokiomis ribomis. Pastatą pagal paskirtį galima naudoti pagal atliktus kadastrinius matavimus. Terminai užsitęsė, nes projektai buvo perdarinėjami pagal užsakovo pasiūlymus.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas advokatas S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaiko savo ieškinį ir prašo jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai pažymėjo, kad šalys sutarė, jog ieškovas darbus atliks per 7 mėnesius nuo projekto sąlygų išdavimo. Tam, kad galėtų atsakovas visapusiškai naudotis savo dalimi, buvo tikslinga suformuoti valstybei po pastatu priklausantį žemės sklypą. Savivaldybė patvirtino dokumentus tik iš trečio karto, pritarė projektui ir sprendinių brėžiniui. Po to buvo baigta rengti kadastrinių matavimų byla, buvo savininkams išsiųsti kvietimai atvykti į vietą ženklinimui sklypo, o atvykęs į vietą atsakovas nurodė, kad nesutinka su žymėjimais vietoje ir nepasirašys žemės sklypo žymėjimo akto ir kad tokia žemės kadastrinių matavimų byla jam nereikalinga. Atsakovas tokią poziciją išreiškė jau geodezinių darbų atlikimo pabaigoje, kai buvo padaryta topografinė nuotrauka, žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektas patvirtintas savivaldybės ir parengta kadastrinių matavimų byla. Kai visus darbus ieškovė atliko, tik tada atsakovas vienašališkai ir nepagrįstai atsisakė priimti parengtus darbus ir sumokėti likusią kainą. Matyti, kad naujai formuojamo žemės sklypo plotas negalėjo būti didesnis dėl objektyvių priežasčių, jo plotas turi būti toks, kad būtų racionalu naudoti ant jo esantį pastatą. Pirminėje schemoje, išduotoje savivaldybės ir savivaldybės išduotose reikalavimuose dėl žemės sklypo formavimo proceso buvo nurodytas šio žemės sklypo plotas tik preliminarus – 0,3551 ha dydžio. Tačiau šis dydis yra tik preliminarus, ne absoliutus ar nenuginčijamas. Atlikus proceso metu visus derinimus buvo prieita prie racionaliausio dydžio – 0,3136 ha ploto. Atsakovas teigia, kad suformuotas žemės sklypas yra per mažas pastatui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) plotas yra 242,62 kv. m., o žemės sklypo plotas yra virš 300 kv. m. ploto. Akivaizdu, kad žemės sklypo plotas tikrai yra didesnis. Iš sprendinių brėžinio matyti, kad prie suformuoto žemės sklypo prieina (duomenys neskelbtini), ji susiliečia su suformuotu žemės sklypu, todėl yra visos galimybės privažiuoti. Atsakovas neteikė jokių priekaištų proceso metu dėl vėluojančių darbų, jis pritarė projektams, nekėlė jokių pretenzijų dėl termino.
Atsiliepimas
5. Atsakovas J. B. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties dalykas – žemės sklypo topografinės nuotraukos, formavimo pertvarkymo projekto parengimas, bei žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 11 d. jis parašė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui „Dėl žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto parengimo, bei žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo po projekto, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl topografinės nuotraukos parengimo kilo ginčas: jam kaip planavimo iniciatoriui pagal projektą buvo skirtas 0,3551 ha plotas, tačiau topografinėje nuotraukoje parašomas 0,3136 ha plotas. Geodezininkas, daręs ir davęs man šią nuotrauką paaiškino, kad jis padarė klaidą užrašant 0,3136 ha plotą. Nėra nuotrauką derinusio geodezininko vardo ir pavardės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudo, direktoriaus parašo. 2021 m. rugsėjo 28 d. matininkė J. B. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jį pakvietė 2021 m. spalio 2 d. 10 val. atvykti į žemės sklypo ženklinimą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu laiku ten nuvyko ir buvo atlikti sklypo matavimai. Atlikus matavimus, matininkė J. B. pateikė žemės sklypo planą M 1:500 su nurodytu žemės sklypo plotu 3136 m² ir liepė jam pasirašyti. Jis niekada ant tokio plano nepasirašys, nes žemės sklypas suprojektuotas pastatui ir leidime nustatytas 0,3551 ha žemės sklypo plotas. Šiame suprojektuotame sklype 3136 m², netilps pastatas. Be to, nėra sklypo numerio, nėra koordinačių žiniaraščio, matininkės parašo, direktoriaus spaudo ir parašo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko laiku ir tinkamai sutartyje numatytų darbų (žemės sklypo topografinės nuotraukos, formavimo pertvarkymo projekto, bei žemės sklypo kadastrinių matavimų). Reikalavimas sumokėti likusius sutartyje numatytus pinigus negali būti įvykdomas, nes neatlikti sutartyje numatyti darbai.
6. Atsakovas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2020 m. balandžio 27 d. jis gavo informaciją, kad yra formuojamas sklypas (duomenys neskelbtini), jo plotas 0,35 ha, ir sklypo planavimo užsakovas ir iniciatorius yra jis pats. Dalis pastato, kuris yra šiame sklype, yra jo ir žmonos, dalis valstybės, žemė yra valstybinė. Aplink yra valstybės žemė. Gegužės 6 d. buvo sudaryta sutartis, jis sumokėjo avansą, nes kitaip nebūtų pradėję nieko daryti. Sutartas buvo 7 mėnesių laikotarpis, projektas turėjo būti įvykdytas gruodžio mėnesį prieš naujus metus. Pastatas kainuoja virš milijono eurų, turi būti privažiavimas tinkamas, jis sutiko kitą matininką, kuris sakė viskas gerai, primatuos žemės kiek reikia, nes čia valstybinė žemė. Jis pats tą pastatą statė, dirbo inžinieriumi, išeinant iš darbo jis gavo jo dalį už pajus. Vasarą jis rašė prašymą, kada bus baigiami darbai, skambino, bet jam neatsiliepė, į raštą niekas neatsakė. Jis norėjo parduoti pastatą, bet negali be sklypo. Naujame projekte nėra nei įvažiavimo, plotas yra 0,316 ha. Kai projektas bus parengtas, jis prašys Nacionalinės žemės tarnybos, kad parduotų jam tą sklypą. Dabartinis plotas jam netinka, nes netilps pastatas plote. Pastatui architektai skyrė tam tikrą plotą. Kadangi visur valstybinė žemė aplink, galima imti tik daugiau ploto. Prie pastato jis negali privažiuoti, kai toks suformuotas. Nurodytos koordinatės pastato negerai irgi, jis nubraižė kaip turi būti. Jis nemokės daugiau pinigų, nes įmonė nesugebėjo padaryti projekto. Jo išsilavinimas yra akademinis, jis yra inžinierius, apie žemės matavimus puikiai supranta, dirbęs valstybės tarnyboje.
7. Trečiasis asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad visi sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto rengimo, derinimo, patvirtinimo etapai yra fiksuoti ŽPDRIS, paslaugos byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip ir nurodo ieškovė, Administracija, kaip projekto rengimo organizatorius, vadovaudamasi Taisyklių 58 punktu, du kartus iš eilės atmetė ieškovės pateiktus projekto sprendinius, nurodant pakoreguoti sprendinio brėžinio sklypo ribas ir tik trečią kartą pateikus tinkamai pakoreguotą projekto sprendinį, jam buvo pritarta. Administracija taip pat yra bendrasavininkė pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būtent šiuo adresu esančio sklypo topografinę nuotrauką, formavimo pertvarkymo projektą bei kadastrinių matavimų bylą parengti sutartimi sutarė atsakovas (užsakovas) ir ieškovė (rangovas). Sutartis buvo sudaryta tik su atsakovu, Administracija kaip bendrasavininkas tik gavo pranešimus ir dokumentus darbų eigoje (jų nuorašus su ieškiniu pateikė ieškovė). Administracijos manymu ieškovė darbus atliko tinkamai, ieškovės nurodytos uždelsimo priežastys laikytinos pateisinamomis. Todėl manytina, kad ieškovė sutarties sąlygas įvykdė ir ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas.
8. Trečiojo asmens Pasvalio rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad administracija savo nuomonę pateikė atsiliepime, neprieštarauja dėl ieškinio tenkinimo. Administracijos nuomone darbai yra atlikti tinkamai, o dėl darbų uždelsimo nurodytos ieškovės priežastys yra pateisinamos ir tinkamos. Pirmus du kartus projektai buvo atmesti, pagrindinės atmetimo priežastys buvo tai, kad pirminiais variantais brėžinyje formuotas sklypas buvo toks, kad užimdavo tam tikrą dalį kelio ar takelių pėsčiųjų, kurie yra skirti bendram naudojimui, ir pagal aplink esančią infrastruktūrą formuojamas turėjo būti sklypas. Vyriausiasis architektas po antro projekto atmetimo pridėjo brėžinius, kaip turi būti formuojamas sklypas, kad nebūtų trukdoma naudotis visais bendrais takais. Brėžinyje matyti, kur yra privažiavimai prie pastato, trečiajame projekte matyti, kad bendrais privažiavimais gali naudotis visi, o jei būtų pagal pirmą projektą, tai būtų buvę trukdoma keliais naudotis kitiems asmenis, nes jie veda ne tik prie pastato. Pastatas yra sklype, ne už jo. Pirminis numatytas plotas yra tik preliminarus, neatlikus jokių matavimų, tai yra preliminarūs skaičiai, kurie matuojant gali keistis.
9. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu bendravo nesipykdami, būdavo diskutuojama apie jo pageidavimus. Buvo pateikta savivaldybės preliminari schema, bet pirmiausia buvo diskutuojama su J. B., projektas buvo rengiamas pagal jo pageidavimą. Tačiau jie negali daryti vien taip, kaip nori žmogus, turi laikytis įstatymų ir taisyklių. Pirmas projektas buvo pagal atsakovo pageidavimą, nebuvo laikomasi pateiktos schemos, klausė jo patarimų, kas jam naudinga, nes visur aplink valstybinė žemė. Visada buvo diskutuojama ir žiūrima, jis pats net braižė ribas. Pirmas variantas buvo pagal jo norus, nelabai tikėtinas ar logiškas, bet ne visada užsakovai paklauso matininkų, tai įkėlė į sistemą, o kadangi savivaldybė derina, jie surašo pastabas ar prideda schemas, pagal ką jie pataiso projektą vėliau. Paskutinis projektas tiko J. B., buvo pranešta ir bendrauta su juo, jis atvažiuodavo ir pažiūrėdavo. Be sutikimo jie negali įkelti projekto į sistemą, nes reikalingas savininko suderinimo raštas. Nesutarimas iškilo tada, kai buvo parengta jau kadastrinių matavimų byla, projektas suderintas ir vyko vietoje ženklinimas. Jie išsikalė didžiąją dalį riboženklių, liko du, bet tada iškilo problema, kodėl taip, o ne taip. Tada visi darbai ir sustojo. J. B. buvo supažindintas su formuojamu žemės sklypo plotu, jo planu. Atsakovas pabaigoje gal pareiškė tik dėl to, kad viskas užtrunka ilgai, eigoje klausdavo kaip sekasi ir pan., bet nereiškė pretenzijų dėl laikotarpio. Pastatas priklauso trims asmenims, atsakovui, jo žmonai ir savivaldybei, jis yra kaip vienas turtinis vienetas, per pastatą ribų projektuoti negali, vadinasi suprojektuoja vieną sklypą, bet jį naudoja visi savininkai. Suformavus sklypo ribas, parengus kadastrinius matavimus, galima suformuoti naudojimosi ribas, kur, kokia sklypo dalimi savininkas naudosis. Užsakovas gali būti vienas, bet formuoti sklypo tik kaip vieno asmens dalį negali. Prie pastato privažiuoti yra bendro naudojimo aikštelė, kelias.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
10. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 6 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)” ir atsakovo J. B. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) topografinę nuotrauką, formavimo pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus, o atsakovas – suteikti visa teisingą informaciją apie žemės sklypą, priimti parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, projektą, topografinę nuotrauką bei sumokėti už paslaugas 1331 Eur.
11. Šalys sutartyje susitarė, kad už atliktus darbus atsakovas sumokės 531 Eur avansinį mokėjimą. Atsakovas avansinį 531 Eur mokėjimą atliko 2020 m. gegužės 6 d.
12. Ieškovė sutartus darbus įsipareigojo atlikti per 7 mėnesius nuo projekto sąlygų išdavimo. Nustatyta, kad per šį terminą darbai nebuvo baigti – kadastrinių matavimų byla galutinai parengta 2021 m. spalio mėnesį.
13. Nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – kultūros namai – priklauso atsakovui, jo sutuoktinei F. B. bei Pasvalio rajono savivaldybei. Sutartis buvo sudaryta vieno užsakovo – J. B..
14. 2021 metų birželio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei sprendinių brėžinys, 2021 m. sausio 6 d. – topografinė nuotrauka, 2021 m. spalį parengta Kadastrinių matavimų byla.
15. 2021 m. gruodžio 6 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą - faktūrą Serija GL Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus 800 Eur sumai. Atsakovas šios sąskaitos nepasirašė ir likusios sumos nesumokėjo.
16. Ieškovas teigia, kad jam atlikus pagal Sutartį visus darbus, atsakovui atsirado pareiga už juos atsiskaityti. Atsakovas nesutinka sumokėti ieškovui motyvuodamas tuo, kad netinkamai atlikti sutartyje numatyti darbai.
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalimi, byla priskiriama ginčams dėl nedidelių sumų, todėl sprendime trumpai išdėstomi sprendimo motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnis numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
19. Pagal CK 6.154 ir 6.159 straipsnių nuostatas sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).
20. Įstatyme įtvirtinta, kad vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai suteikia teisę asmenims savo nuožiūra sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
21. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje buvo įvardijama, kokius darbus įsipareigoja atlikti ieškovė – parengti žemės sklypo topografinę nuotrauką, formavimo pertvarkymo projektą bei kadastrinius matavimus, atsakovas be viso kito įsipareigojo sumokėti už paslaugas 1331 Eur. Teismas sprendžia, kad pagal byloje pateiktą sutartį tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (ne visi sutartyje numatyti darbai gali būti laikomi projektavimo ir tyrinėjimo darbais, kas būtų laikoma specialiosiomis normomis, rangos atžvilgiu).
22. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) atlikto sutartus darbus, o užsakovas atsakovas J. B. neįvykdė savo įsipareigojimų ir už atliktus darbus pilnai neatsiskaitė.
23. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovas pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų apie ieškovo atliktus darbus su trūkumais, dėl kurių negalima naudoti darbų rezultato pagal numatytą paskirtį, bei šių trūkumų negalėjimo pašalinti, teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti apmokėti už atliktus darbus pagal sutartį. Savo ruožtu nustačius tam tikrus ieškovo atliktų darbų trūkumus, atsakovas turėjo teisę pasirinkti vieną iš CK 6.665 straipsnyje normoje įtvirtintų savo teisių gynimo būdų, tačiau, neturi teisės apskritai atsisakyti vykdyti savo prievolių.
24. Darbų apmokėjimas pagal rangą reglamentuojančias įstatymo nuostatas vykdomas rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka (CK 6.655 straipsnis). 2021 m. gruodžio 6 sąskaitoje - faktūroje nenurodyta, kada ji turi būti apmokėta – iki 2021 m. gruodžio 21 d.
25. Šalys pripažįsta, kad ieškovė darbus atliko vėliau, nei sutartyje nustatytas terminas, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad projektas buvo tikslinamas tris kartus, siekiant patenkinti atsakovo pageidavimus, atsakovas pretenzijų dėl vėlavimo nereiškė, šiuo pagrindu sutarties nutraukti nereikalavo. Atvirkščiai – atsakovas intensyviai bendradarbiavo su ieškovu dėl projekto, derino jo sąlygas, net numatytam 7 mėnesių terminui pasibaigus, vyko su matininkais į vietą žymėti riboženklių. Taigi matyti, kad atsakovas buvo suinteresuotas gauti projektą net pasibaigus 7 mėnesių terminui. Teismas pripažįsta, kad ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys – darbų sudėtingumas, pandeminė situacija yra reikšmingos uždelstam prievolės vykdymui. Sutartis dėl to nebuvo nutraukta. Be to, Sutarties skyriuje „Šalių atsakomybė“ numatyta, kad rangovas, uždelsęs perduoti sutarties dalyko darbus nustatytu laiku, moka Užsakovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi teismas pripažįsta, kad sutarties termino nesilaikymas nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas kaip priežastis, dėl ko atsakovui atsiranda teisė neatsiskaityti su ieškovu.
26. Atsakovas atsiliepime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad atsisako priimti ieškovės darbus, nes jie neatitinka atsakovo lūkesčių – suformuotas mažesnio ploto žemės sklypas, nei jis pageidautų, sklypu negalima naudotis pagal jo paskirtį.
27. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių vyko intensyvus bendravimas derinant sutarties sąlygas, siūlant galimus projekto variantus. Atsakovas pareiškė pretenzijas dėl netinkamai suformuoto žemės sklypo tik paskutinėje darbų stadijoje – vietoje kalant riboženklius, prieš tai projektui pritarė, dėl ko procesas galėjo vykti toliau ir buvo derinamas su reikiamomis institucijomis, įkeliamas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinę sistemą.
29. Atsakovas neįrodinėjo, kad atliktų darbų rezultato negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir kad nustatytų darbų defektų negalima pašalinti ar yra kiti įstatyme nustatyti pagrindai. Atsakovas nurodo, kad suformuotas sklypas yra per mažas, jame netelpa pastatas, nėra galima prie sklypo privažiuoti. Teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai, kadangi jų nepatvirtina jokia kita byloje esanti medžiaga, atsakovas nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai yra tinkamai atlikti. Iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos, topografinės nuotraukos nustatyta, kad sklypas ribojasi su gatve, taigi yra galimas privažiavimas prie pastato, pastatas yra sklypo ribose. Trečiasis asmuo Pasvalio rajono savivaldybė teisme nurodė, kad yra privažiavimai prie pastato, liudytoja J. B. bylos nagrinėjimo metu taip pat aptvirtino, kad projektas suformuotas, vadovaujantis teisės aktais ir yra tinkamas naudotis pastatu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų apie ieškovės atliktus darbus su trūkumais, dėl kurių negalima naudoti darbų rezultato pagal numatytą paskirtį, bei šių trūkumų negalėjimo pašalinti, teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti sumokėti už atliktus darbus pagal sutartį. Ieškinys yra įrodytas leistinais įrodymais, atmetus atsakovo argumentus, tenkinamas visiškai.
30. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalim, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisinę pagalbą. Nagrinėjamoje byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 20 Eur dydžio žyminis mokestis ir 750 Eur dydžio išlaidos už advokato pagalbą. Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas išlaidas advokato pagalbai sumokėti – 750 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 750 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir 20 Eur dydžio žyminis mokestis.
32. Teismas nagrinėjamoje byloje patyrė 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl iš atsakovo J. B. valstybės naudai priteisiamos 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279, 441 straipsnio 3 dalimi, straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) skolą, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį, 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) advokato išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.