Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui F. L., atsakovo įgaliotai atstovei Gražinai Jackūnienei, trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotai atstovei Birutei Radavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iajam pensijų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui pareiškėjas paaiškino, kad Sodros darbuotoja pasakė, kad jam nepriklauso pensija už kenksmingas darbo sąlygas, bet apie pakeitimus praneš raštu. Iš pažįstamo, su kuriuo kartu dirbo statybose, sužinojo, kad jis gauna tokią pensiją. Užtarnavo pensiją ir prašo pilnai ją išmokėti. Pensijos skyriui dokumentus pateikė tuomet, kaip prašė skirti pensiją. Iš archyvo atsiuntė pažymą tiesiai Sodrai, nors prašė asmeniškai. Sodra žinojo, kad dirbo darbų vykdytoju ir turi didelį darbo stažą. Pareiškėjas iki šiol nežinotų, kad jam priklauso pensija. Jam sumokėjo už metus laiko, bet mano, kad turi sumokėti pilnai. Pats ėjo į archyvą ir pats prašė išduoti pažymą. Jam kompensacija priklauso nuo to laiko, kai oficialiai užfiksuotas invalidumas, nuo 2004 m. lapkričio mėn. Nežino, kodėl nuo šios datos, bet tiesiog taip mano (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė teismui paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Sodrą 2004-11-19, pateikdamas dokumentus dėl invalidumo pensijos ir darbo knygelę. Jokių dokumentų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pareiškėjas dirbo kenksmingomis sąlygomis, nepateikė. Ne visiems statybose dirbusiems meistrams ir darbų vykdytojams priklausė kompensacija. Kompensacija už darbą kenksmingomis darbo sąlygomis priklausė pagal antrą sąrašą ir galėjo būti išmokėta tik nuo 2006-12-01, ir negalėjo būti paskaičiuota prieš 5 metus nuo 2004 m. Sodroje registruojami ir žodiniai ir rašytiniai kreipimaisi. Pareiškėjas dėl tokios kompensacijos į Sodrą nesikreipė, o iš darbo knygelės negalima buvo spręsti apie darbo sąlygas. Pareiškėjas pats minėjo, kad apie pensiją sužinojo iš draugo. Pareiškėjas pateikė tik vieną prašymą, visus paklausimus teikė atsakovas. Galėjo kompensuoti už metus, nors pareiškėjas teisę į kompensaciją įgijo 2006-12-01 (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismui paaiškino, kad kompensacijos neskiriamos šiaip sau, jeigu pats žmogus nežino kas jam priklauso. Nuo 1995 m. žmonės patys turėjo kreiptis dėl jiems priklausančių pensijų. Jei kreipdavosi pavėluotai, tai kompensacijos buvo išmokamos ne daugiau kaip už 12 mėnesių. Valdyba išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nustatė, kad jis niekur nesikreipė, nepateikė jokių dokumentų. Nuo 2008 m. mokama kompensacija už 12 mėn. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu kompensuoti už kenksmingas darbo sąlygas. Skyriaus darbuotojai neprivalo pranešinėti apie priklausančias kompensacijas (žr. teismo posėdžio protokolą).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2008-10-17 kreipimąsi Nr. 13-4-3517, 2008-11-11 raštu Nr. (13.6.13)13.5-6571 pareiškėjui paaiškino, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas. Pagal minėto įstatymo 67 str. 9 d., kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Kadangi pareiškėjas dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas kreipėsi 2008-08-22, o dokumentai apie darbą ypatingose darbo sąlygose teritoriniame skyriuje gauti 2008-09-12, todėl įstatymo 67 str. 9 d. pareiškėjui kompensacija paskirta ir išmokėta nuo 2007-09-01, už 12 mėnesių nuo paskutinio dokumento gavimo dienos, - 2008-09-12 (b. l. 4).

Atsakovas 2008-08-28 raštu Nr. 13-5-4975 kreipėsi į Aplinkos ministerijos Žinybinį archyvą dėl duomenų, apie ypatingas darbo sąlygas, kuriose dirbo pareiškėjas, pateikimo (b. l. 17). Aplinkos ministerijos Žinybinis archyvas pateikė turimus duomenis apie pareiškėjo darbovietes (b. l. 18-23).

Atsakovė, išanalizavusi Aplinkos ministerijos Žinybinio archyvo, bei pareiškėjo netekto darbingumo pensijos byloje esančius dokumentus, 2008-10-14 sprendimu Nr. 3690 vadovaudamasi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, nusprendė F. L., skirti 399 Lt (tris šimtus devyniasdešimt devynis litus) per mėnesį kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2007-09-01 iki 2001-11-30. kompensacijos dydis, apskaičiuotas pagal 2007 m. rugsėjo mėnesį galiojusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (266 Lt), toliau bus didinamas kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (b. l. 35).

Šį administracinį ginčą reglamentuoja Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 patvirtintas Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas.

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. 2 d., teisę gauti kompensaciją už penkis metus turi vyrai, kurie iki 1995-01-01 dvylika metų šešis mėnesius dirbo sunkiomis darbo sąlygomis darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2, patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173. Asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją, dėl jos paskyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos VSDFV teritorinį skyrių prieš tris mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos Įstatymo 67 str. 8 d., arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos (įstatymo 67 str. 9 d.), pateikdami prašymą ir darbo pobūdį įrodančius dokumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 14 punktą, darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, darbo pobūdį ypatingomis sąlygomis patikslinančiomis pažymomis, išduotomis remiantis darbdavių ar valstybės archyvų sistemos įstaigų turimais dokumentais. VSDFV teroriniai skyriai, gavę dokumentus dėl kompensacijos, patikrina šių dokumentų išdavimo pagrįstumą, nustato asmens teisę gauti kompensaciją ar jos dalį ir savo sprendimu patvirtina šios teisės buvimą ar nebuvimą. Pagal šio aprašo 19 punktą, jeigu dėl kompensacijos kreipiamasi pavėluotai (nepriklausomai nuo priežasties), kompensacija skiriama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo su visais reikiamais kompensacijai skirti dokumentais gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje dienos ir mokama iki to mėnesio, kurį asmuo sukanka senatvės amžių.

Kaip jau anksčiau minėta, pareiškėjas skunde dėsto, kad jam kompensacija už ypatingas darbo sąlygas turėtų būti mokama nuo 2004 metų, tačiau nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad dėl šios kompensacijos į atsakovą kreipėsi laiku, bei , kad jam tokia kompensacija nuo 2004 metų lapkričio mėnesio priklauso. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teismui paaiškino, kad jo pažįstamam, su kuriuo jis anksčiau dirbo, tokia kompensacija mokama, todėl mano, kad ir jam priklauso nuo 2004 m., kodėl konkrečiai nuo 2004 m. lapkričio mėnesio, paaiškinti negali (žr. teismo posėdžio protokolą), kas laikytina subjektyviu pareiškėjo manymu, nepagrįstu jokiais rašytiniais įrodymais.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad atsakovė tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, ginčijamas 2008-11-11 atsakovės sprendimas Nr. (13.6.13)13.5-6571 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos F. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.