Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-23 · Administracinė byla Nr. eI2-2764-1066/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-23
Bylos Nr.
eI2-2764-1066/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00880-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
UAB "NILL NILL"
Trečiasis asmuo
M. K.
Atsakovas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Administracinė byla Nr. eI2-2764-1066/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00880-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nill Nill“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Nill Nill“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 3R-78(2.13-1.) (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundą pareiškėja grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu atsakovė nusprendė pareiškėjai skirti papeikimą už tai, kad ji pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/79 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 6 straipsnio 1 dalį, nes neįrodė, kad M. K. asmens duomenis perdavė pareiškėjos atstovui P. P., remdamasi bent viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėtumo sąlyga, taip pat pareiškėja neinformavo M. K. apie jo asmens duomenų tvarkymą per nustatytą terminą, tokiu būdu pažeisdama ir BDAR 12 straipsnio 4 dalį.

2.2. Pasak pareiškėjos, visų pirma, jai nebuvo pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens M. K. skundas, kurį jis pateikė atsakovei, t. y. ji nebuvo supažindinta su tokio skundo turiniu.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Tvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens M. K. asmens duomenys P. P. buvo perduoti teisėtai, todėl atsakovės Sprendime padaryta išvada dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisėtumo sąlygos pažeidimo yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėja turėjo teisinį pagrindą tvarkyti M. K. asmens duomenis. Teisėtą interesą gauti M. K. asmens duomenis turėjo ir P. P.. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas pareiškėjos naudai iš M. K. priteisė 49 879 Eur sumą, o Lietuvos apeliacinis teismas tokį sprendimą paliko nepakeistu, tačiau M. K. teismo sprendimo nevykdė, todėl pareiškėja kreipėsi į antstolį. Ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėja kreipėsi dėl M. K. asmens duomenis teisiniu pagrindu, turėdama teisėtą interesą. Pabrėžė, kad P. P. šie duomenys tapo žinomi, nes jis buvo pareiškėjos (juridinio asmens) vadovas.

2.4. Pabrėžė, kad M. K. tvirtino, jog neva perdavė P. P. 50 000,00 Eur sumą, kurią gavo iš pareiškėjos ir dėl šio ginčo taip pat buvo inicijuota byla. Dėl to pareiškėjai buvo būtina gauti M. K. banko sąskaitos išrašą, iš kurio buvo akivaizdu, kad M. K. negalėjo perduoti P. P. 50 000,00 Eur sumos, priklaususios pareiškėjai. Šį banko sąskaitos išrašą turėjo antstolis I. G.. Taigi P. P. M. K. banko sąskaitos išrašą gavo tiek kaip pareiškėjos vadovas, tiek kaip savarankiškas išieškotojas. Šioje situacijoje M. K. asmens duomenis pareiškėja turėjo teisę perduoti P. P. BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, nes civilinėje byloje Nr. e2-323-425/2019 P. P. turėjo pareigą įrodyti, kad M. K. meluoja dėl 50 000,00 Eur sumos perdavimo. Gautas M. K. banko sąskaitos išrašas padėjo P. P. apginti savo teises nuo nesąžiningo ieškovo.

2.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad M. K. nebuvo sukelti jokie neigiami padariniai. Su M. K. banko sąskaitos išrašu P. P. būtų bet kuriuo atveju susipažinęs, net, jei šių duomenų nebūtų gavęs iš antstolio, nes AB „Swedbank“, vykdydama teismo nutartį, M. K. banko sąskaitos išrašą į civilinę bylą. Taip pat akcentavo, kad šis banko išrašas buvo pripažintas nevieša bylos medžiaga, todėl jokie kiti asmenys, išskyrus proceso šalis, su juo susipažinti negalėjo.

2.5. Taip pat tvirtina, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė BDAR 12 straipsnio 4 dalį, nes pareiškėja jokių prašymų iš M. K. nebuvo gavusi, todėl negalėjo pateikti atsakymo į jo prašymą.

2.6. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja taip pat nurodo, kad šiuo atveju reikšmingi yra tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, nagrinėti teisminiai ginčai bei trečiojo asmens nesąžiningas ir neteisėtas elgesys, kas akivaizdžiai patvirtina trečiojo asmens duomenų perdavimo P. P. teisėtumą. Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga aplinkybė yra ta, kad vykdomosiose bylose prieš skolininką M. K. išieškotoju buvo ne tik pareiškėja, bet ir P. P.. Tuo tarpu išieškotojas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, todėl tiek pareiškėja, tiek ir P. P. turėjo teisę susipažinti su vykdomojoje byloje esančiu M. K. banko sąskaitos išrašu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekija) atsiliepime į skundą su juo nesuntinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:

3.1. Dėl pareiškėjos argumento, kad susipažinimui jai nebuvo pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens skundas, paaiškino, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nėra įvirtinta Inspekcijos pareiga pateikti skundo kopiją skundžiamam asmeniui, tačiau šis asmuo turi teisę pats susipažinti su skundo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją. Taigi pareiškėjas tiek skundo nagrinėjimo metu, tiek priėmus Sprendimą galėjo teikti Inspekcijai prašymą susipažinti su skundo medžiaga, tačiau to nepadarė.

3.2. Nurodo, kad prašymą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga antstoliui pateikė P. P. pareiškėjos vardu kaip juridinio asmens vadovas ir atstovas. M. K. banko sąskaitos išrašą gavo pareiškėja kaip prašymą pateikęs subjektas. Pareiškėja M. K. banko sąskaitos išrašą pateikė P. P. kaip fiziniam asmeniui, nesant pagrindo, nes prašymą pateikė ir medžiagą iš antstolio gavo būtent pareiškėja, o ne P. P. kaip fizinis asmuo.

3.3. Taip pat teigia, kad apie tai, jog duomenys buvo perduoti P. P. teisėtų interesų pagrindu, pareiškėja Inspekcijai nenurodė. Kadangi pareiškėjo skunde teismui nurodytas asmens duomenų tvarkymo pagrindas (teisėtas interesas) nebuvo nurodytas M. K. skundo nagrinėjimo metu, Inspekcija negalėjo vertinti šios informacijos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde teismui pateikė informaciją, kuri skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai nebuvo žinoma, taip pat akcentavo, kad skundo nagrinėjimo metu yra vertinamas pats asmens duomenų tvarkymo pažeidimo faktas, o ne kilusios pažeidimo pasekmės.

3.4. Atsakovė nesutinka su pareiškėja, kad ji negavusi M. K. prašymo, todėl į jį nebuvo atsakyta. Inspekcijai M. K. pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjai pašto siunta buvo išsiųsta ir įteikta.

3.5. Pareiškėja skunde teismui nepateikė argumentų, kurie leistų daryti prielaidą, kad Inspekcijos Sprendimas yra nepagrįstas ar pažeidžiantis teisės normas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad:

4.1. Dėl pareiškėjo galimybės susipažinti su skundu paaiškino, kad įstatymas nenumato atsakovei pareigos pareiškėjai pateikti skundą, tačiau numato pareigą sudaryti sąlygas susipažinti su visa bylos medžiaga.

4.2. Paaiškino, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šešios savarankiškos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Esant bent vienai iš jų, tokiu mastu, kokiu atskira sąlyga yra taikoma, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu. Faktas, jog pareiškėja perdavė duomenis tretiesiems asmenims, siekdama jų interesų gynimo, negali būti vertinamas kaip pagrįstas, nes trečiųjų asmenų interesų gynyba pareiškėja nesiverčia, o ir teisės tam neturi.

4.3. Taip pat atkreipė dėmesį į perduotų duomenų turinį, t. y. pareiškėjos perduoti duomenys P. P. yra ne tik M. K. duomenys, tačiau ir kitų asmenų duomenys.

4.4. Nesutinka su pareiškėja, kad P. P. turėjo teisėtą pagrindą gauti duomenis iš pareiškėjos, nes pareiškėja pati nurodo, jog duomenys buvo reikalingi Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje, taip pat pateikė įrodymus, kad P. P. aktyviai gynė savo teises civilinėje byloje. Tai reiškia, kad P. P., veikdamas tiek kaip pareiškėjos atstovas, tiek kaip fizinis asmuo suvokė ir suprato savo veiksmų neteisėtumą.

4.5. Tuo pačiu akcentavo, kad teismas pripažino ne vieša bylos medžiaga būtent pačios pareiškėjos išreikalautus duomenis, o ne P. P. pateiktus dokumentus.

4.6. Rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas M. K. ir UAB „Nill Nill“ ginčas, o šios bylos dalykas yra UAB „Nill Nill“ imperatyvių teisės aktų pažeidimas. Pabrėžia, kad UAB „Nill Nill“ nėra pasitvirtinusi asmens duomenų tvarkymo taisyklių, kaip tai numato įstatymai, už asmens duomenų apsaugą nėra paskirtas joks atsakingas asmuo, jokiais rašytiniais įrodymais negali patvirtinti kitų asmenų interesų gynybos bei tokių veiksmų teisėtumo. Neteisėti pareiškėjos veiksmai sąlygojo tai, kad buvo atskleisti ne tik M. K. asmens duomenys, bet ir kitų fizinių asmenų, kurie nėra susiję nei su UAB „Nill Nill“, nei su P. P..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. Inspekcija 2019 m. liepos 11 d. gavo M. K. skundą, kuriame nurodoma, kad pareiškėja (jos vardu vadovas P. P.) kreipėsi į antstolį I. G. su prašymu pateikti vykdomosios bylos, kurioje Bendrovė yra išieškotoja, medžiagą. P. P., gavęs šią medžiagą, kurioje buvo M. K. banko sąskaitos išrašas, pateikė jį teismui. Dėl to M. K. kreipėsi į Bendrovę, prašydamas paaiškinti, kokiu tikslu pastaroji perdavė P. P. jo asmens duomenis, tačiau Bendrovė jam nieko neatsakė.

5.2. Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti informaciją apie M. K. asmens duomenų tvarkymo teisėtumą. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Inspekcijoje buvo gautas Bendrovės atsakymas į atsakovės 2019 m. liepos 18 d. raštą Nr. 2R-3368 (2.13), kuriame pareiškėja nurodė, kad Bendrovė jokių pažeidimų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, nepadarė.

5.3. Inspekcija, išnagrinėjusi M. K. skundą, nustatė, kad Bendrovės 2019 m. liepos 18 d. rašte (reg. Nr. 1R-4821(2.13.)) nurodyta, jog kad UAB „Nill Nill“ ir UAB „Nill Nill“ vadovas P. P. yra išieškotojai, o M. K. yra skolininkas vykdomosiose bylose Nr. 0008/19/00133 ir Nr. 0008/19/00472, esančiose antstolio I. G. žinioje. Bendrovė kreipėsi į antstolį I. G. dėl vykdomosios bylos medžiagos pateikimo ir, gavusi medžiagą, susipažino su M. K. asmens duomenimis, esančiais vykdomojoje byloje. Tokio susipažinimo su duomenimis tikslas – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 640 straipsnio 2 punkte numatytos teisinės pareigos aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga vykdymas. Taip pat nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens M. K. asmens duomenys buvo pateikti Panevėžio apygardos teismui į civilinę bylą Nr. e2-323-425/2019. Bendrovė paaiškino, kad M. K. banko sąskaitos išrašas civilinėje byloje buvo būtinas, kadangi jis davė melagingus parodymus, jog neva UAB „Nill Nill“ deponuotas lėšas perdavė P. P.. Iš M. K. banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, jog jis melavo. M. K. banko sąskaitos išrašą į bylą taip pat pateikė AB „Swedbank“, nes tai įpareigojo padaryti Panevėžio apygardos teismas.

5.4. 2020 m. sausio 31 d. Inspekcija, įvertinusi anksčiau paminėtas aplinkybes, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjai skirti papeikimą. Papeikimas buvo skirtas už tai, kad: 1) Bendrovė neįrodė, jog M. K. asmens duomenis perdavė remiantis bent viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėtumo sąlyga, todėl M. K. asmens duomenų tvarkymas (perdavimas) buvo neteisėtas ir taip savo veiksmais UAB „Nill Nill“ pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą; 2) taip pat Bendrovė neinformavo M. K. apie jo asmens duomenų tvarkymą per nustatytą terminą, tokiu būdu pažeisdama ir BDAR 12 straipsnio 4 dalį.

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bendrovės teigimu, M. K. asmens duomenys P. P. buvo perduoti teisėtai, todėl ginčijamame Sprendime padaryta išvada dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisėtumo sąlygos pažeidimo yra visiškai nepagrįsta. Tiek pareiškėja, tiek P. P. turėjo teisinį pagrindą tvarkyti M. K. asmens duomenis. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.

7. Nagrinėjamoje situacijoje asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

8. Pirmiausia, pažymėtina, kad pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą duomenų tvarkymu pripažįstama bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas. Taip pat pastebėtina, kad BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

Pažymėtina, kad pagal BDAR 4 straipsnio 1 dalį asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma, pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

BDAR 6 straipsnio 1 dalis numato, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas).

9. Įvertinus pateiktas BDAR nuostatas, konstatuotina, jog pareiškėjo banko sąskaitoje nurodyti jo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas ir asmens kodas yra asmens duomenys BDAR 4 straipsnio prasme.

10. Byloje nustatyta, kad Bendrovė antstoliui I. G. pateikė prašymą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga (2019 m. balandžio 16 d. prašymas). Jame nurodoma, kad šiuo metu vykdomas išieškojimas, pagal kurį Bendrovei iš atsakovo M. K. išieškoma atitinkama pinigų suma, todėl Bendrovė prašo jai pateikti antstolio turimą vykdomosios bylos medžiagą. Iš tokio prašymo turinio akivaizdu, kad prašymą pateikė būtent pareiškėja, o tiksliau – pareiškėjos vardu P. P. kaip juridinio asmens vadovas ir atstovas (jis pasirašė prašymą). Taigi teismas sutinka su Inspekcijos padaryta išvada, kad M. K. banko sąskaitos išrašą gavo pareiškėja kaip prašymą pateikęs subjektas. Savo paaiškinimuose, pateiktuose Inspekcijai 2019 m. liepos 30 d. (gauti Inspekcijoje 2020 m. rugpjūčio 5 d.), pareiškėja atsakovei paaiškino, kad ji susipažino su M. K. asmens duomenimis dėl to, kad ji yra išieškotoja ir ši informacija jai buvo reikalinga tam, kad ji galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėja pripažįsta, kad M. K. banko sąskaitos išrašą ji pateikė P. P., nes pastarasis taip pat yra išieškotojas tose pačiose vykdomosiose bylose kaip ir pareiškėja. Šiame kontekste pažymėtina, kad Bendrovė, perduodama P. P. trečiojo suinteresuoto asmens M. K. banko sąskaitos išrašą, atliko minėto asmens duomenų tvarkymo veiksmus. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Panevėžio apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-323-425/2019 (teisminio proceso Nr. 2-59-3-00013-2019-5), kurioje ieškovas – M. K. kreipėsi į teismą dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. Šioje byloje atsakovas buvo P. P., kuris iš pareiškėjos gautą M. K. banko sąskaitos išrašą pateikė minėtam teismui. Taigi iš tokios aplinkybių sekos akivaizdu, kad Bendrovė pateikė P. P. (nepaisant to, kad jis tuos duomenis turėjo kaip Bendrovės vadovas (atstovas)) kaip fiziniam asmeniui. Teismas sutinka su ginčijamame Sprendime atsakovės padaryta išvada, kad pareiškėja perdavė M. K. asmens duomenis P. P., nesant jokio teisinio pagrindo, nes prašymą pateikė ir medžiagą iš antstolio gavo būtent pareiškėja, o ne P. P. kaip fizinis asmuo.

11. Bendrovė nenurodė Inspekcijai, kokiu pagrindu remiantis ji perdavė M. K. banko sąskaitos išrašą P. P., Inspekcija pagrįstai ir teisėtai Sprendime konstatavo, kad pareiškėja M. K. banko sąskaitos išrašą perdavė P. P. neteisėtai, t. y. minėto asmens duomenų perdavimas neatitinka nė vienos iš anksčiau minėtų BDAR 6 straipsnio 1 dalyje numatytų duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė atsakovei nenurodė, kad M. K. asmens duomenis perdavė remiantis bent viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėtumo sąlyga, konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais Bendrovė pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, numatantį, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas).

Pažymėtina tai, kad nepaisant to, kad, kaip teigia pareiškėja, M. K. banko sąskaitos išrašas taip pat buvo pateiktas ir paties banko (AB „Swedbank“), nes jį įpareigojo tai padaryti teismas, kuris nagrinėjo bylą, tai nepašalina pareiškėjos pareigos laikytis BDAR nuostatų, tvarkant trečiojo suinteresuoto asmens duomenis.

BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas numato duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. Pareiškėja jokio savarankiško intereso atskleisdama duomenis neturėjo ir negynė. Pareiškėja remiasi P. P. interesu gauti informaciją apie M. K. turtą. Visgi nebuvo jokios pareigos pareiškėjai tenkinti tokį interesą ir toks interesas galėjo būti patenkintas pačiam P. P. imantis teisinės gynybos priemonių, kas ir buvo padaryta, nes ginčo sąskaitų išrašai buvo pateikti į tarp privačių asmenų nagrinėjamo ginčo bylą. Darytina išvada, kad nebuvo būtinybės atskleisti duomenis trečiajam asmeniu. Vertinant interesų pusiausvyros požiūriu, buvo atskleista reikšminga informacija apie privatų gyvenimą (banko sąskaitų išrašai) ir tokios informacijos apsauga buvo viršesnis interesas nei trečiojo asmens interesas. Todėl duomenų perdavimas neatitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos sąlygos.

12. Dėl pareiškėjos atsakymo:

12.1. Anot pareiškėjos, nesutiktina su tuo, kad pareiškėja pažeidė BDAR 12 straipsnio 4 dalį, nes ji jokių prašymų iš M. K. nebuvo gavusi, dėl to negalėjusi pateikti atsakymo. Teismas, pasisakydamas dėl šio pareiškėjos argumento, atkreipia dėmesį į tai, kad BDAR 15 straipsnyje reglamentuota duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis. BDAR 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir šios dalies a–h punktuose nurodyta informacija.

12.2. BDAR 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15–22 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis.

BDAR 12 straipsnio 4 dalis numato, kad jei duomenų valdytojas nesiima veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą, duomenų valdytojas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, informuoja duomenų subjektą apie neveikimo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą priežiūros institucijai bei pasinaudoti teisių gynimo priemone.

12.3. Pagal byloje esančius pašto siuntų sekimo sistemos duomenis, M. K. prašymas Bendrovei buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 3 d., o įteiktas – 2019 m. gegužės 9 d. (registruotos siuntos Nr. RE007169142LT). Taigi, kaip patvirtina bylos medžiaga, M. K. su prašymu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu Bendrovė perdavė M. K. asmens duomenis kitiems asmenims. Nors pareiškėja tvirtina, kad ji negavusi M. K. prašymo, tačiau prie skundo pateikti įrodymai paneigia šią aplinkybę. Bendrovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šią informaciją (skunde taip pat nėra jokių pareiškėjos paaiškinimų dėl šios Inspekcijos Sprendime nustatytos aplinkybės). Nesant jokių įrodymų, paneigiančių šią informaciją, teismas daro išvadą, kad Bendrovė neinformavo M. K. apie jo asmens duomenų tvarkymą ir tokiais savo veiksmais pažeidė BDAR 12 straipsnio 4 dalį.

13. Dėl pareiškėjos argumento, kad jai nebuvo pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens M. K. skundas, kurį jis pateikė Inspekcijai, teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo taip pat turi teisę: 1) gauti paaiškinimus apie tyrimo ir (ar) patikrinimo arba skundo nagrinėjimo dalyką ir pagrindą; 2) savo iniciatyva pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) informaciją, susijusią su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimu arba skundo nagrinėjimu; 3) apskųsti priežiūros institucijos veiksmus ar neveikimą; 4) susipažinti su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo, skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją. Taigi darytina išvada, kad pati pareiškėja šiuo atveju turi būti pakankamai aktyvi ir naudotis savo Įstatyme numatytomis teisėmis bei domėtis pradėtu tyrimu (patikrinimu).

14. Įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numato, kad priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė Sprendime pagrįstai konstatavo, pareiškėja pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principą ir nusprendė pripažinti pagrįstu trečiojo suinteresuoto asmens skundą bei pareiškė pareiškėjai papeikimą, kaip tai numato BDAR 58 straipsnio 2 dalies b) punktas. Teismo vertinimu, Inspekcijos pritaikytos poveikio priemonės nagrinėjamu atveju yra teisingos ir proporcingos.

13. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas sprendžia, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir jis pasirašytas įgalioto asmens.

14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo panaikinti teisinio pagrindo nėra.

15. Netenkinus pareiškėjos skundo, jai negali būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. prašo priteisti 1 210,00 Eur sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas (susipažinimą su bylos medžiaga, teisines konsultacijas, procesinio dokumento pasirengimą ir pateikimą). Pateikė teismui teisinę sutartį, pagal kurią jį atstovavo Advokatų profesinė bendrija „Baltic Lex“, ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2020 m. lapkričio 17 d. mokėjimą už teisines paslaugas ir jų apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą 1 210,00 Eur sumai.

Kadangi šiuo sprendimu pareiškėjos skundas yra atmestas, o trečiojo suinteresuoto asmens interesas buvo priešingas pareiškėjos interesui, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje byloje.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio įtvirtintus principus, taip pat įvertindamas teikiamų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens interesai sutapo su atsakovės valstybės institucijos interesais ir jos pozicija buvo išdėstyta skundžiamame sprendime ir procesiniuose dokumentuose, daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens M. K. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant 700,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Nill Nill“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Nill Nill“ trečiojo suinteresuoto asmens M. K. naudai 700,00 eur (septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis