Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1764-390/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-16
Bylos Nr.
2A-1764-390/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
Trečiasis asmuo
M. K.
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
Marijampolės apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Vytautas Gustas
Kategorijos
  • 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1764-390/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Gustienė
Procesinio sprendimo kategorija: 50.8;114.11; 121.19.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant atsakovo atstovei L. Č., trečiojo asmens atstovams J. I., advokatui Vytautui Gustui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui M. K. dėl praleisto termino atnaujinimo ir įsakymo bei nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti; pripažinti, kad 2009-03-30 Marijampolės apskrities viršininko įsakymas Nr. ŽV-181 priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus; pripažinti 2009-04-14 Nuomos sutartį Nr. 11, kuria Marijampolės apskrities viršininko administracija išnuomojo M. K. 3 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus; pripažinti, kad ieškovas J. J. turi pirmumo teisę nuomoti iš valstybės šį 3 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad apie ginčijamą sutartį sužinojo 2009-05-05, gavęs pranešimą iš žemėtvarkos tarnybos. Ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau šis atsisakė priimti pareiškimą kaip paduotą ne tos kompetencijos teismui. Vėliau kreiptis į teismą ieškovui sutrukdė liga. 2009-03-30 Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽV-181 be aukciono ir be viešo paskelbimo, trečiajam asmeniui išnuomotas 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Teigia, kad ieškovas pagrindinę šio sklypo dalį (1,8 ha, kuris sudaro 0,6 dalis išnuomoto žemės sklypo) pastaruosius 2 metus dirbo (naudojimą deklaravo), įrengė kultūrines pievas. 2008 m. pabaigoje sužinojęs, kad teisėtas savininkas žemę atsiėmė kitoje vietoje, ieškovas kreipėsi į Pilviškiuose dirbančią žemėtvarkininkę, kad sudarytų nuomos sutartį, tačiau ji paaiškino, kad tokios sutartys paprastai sudaromos gegužės mėnesį. 2009-04-14, kai žemėtvarkininkė, kuri priima prašymus nuomai, grįžo iš atostogų, ieškovas padavė prašymą dėl minėto žemės sklypo nuomos. 2009-05-05 gavo pranešimą, kad ieškovo prašymas nebus tenkintas, nes 2009-02-21 yra užregistruotas prašymas kito asmens. Žemės nuomos sutartis pavirtinta įsakymu. Ieškovo nuomone, žemės nuomos sutartis neteisėta, nes atsakovas pažeidė ieškovo teises, atsakinga už žemės reformą darbuotoja neteisingai informavo ieškovą, kad prašymus nuomoti žemę priims tik kovo mėnesį, atėmė ieškovui galimybę išsinuomoti jo naudotą žemės sklypą ir šalia jo esančios laisvos žemės dalį. Teigia, kad tretysis asmuo neturėjo pirmumo nuomotis žemės, nes ji jos nenaudojo anksčiau, pati žemės nedirba.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atnaujino terminą ieškiniui paduoti, pripažino, kad: 2009-03-30 Marijampolės apskrities viršininko įsakymas Nr. ŽV-181 priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, 2009-04-14 Nuomos sutartis Nr. 11 sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, ieškovas J. J. turi pirmumo teisę nuomoti iš valstybės 3 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteisė iš atsakovo ieškovui 1000 Lt už advokato pagalbą. Teismas nustatė, kad ieškovas laiku, nepažeisdamas įstatymo nustatyto termino, realizavo savo teisę kreiptis dėl administracinio akto apskundimo, tačiau dėl žinių stokos pareiškimą padavė ne tos kompetencijos teismui. Todėl sprendė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovo valios ir atnaujino terminą ieškiniui paduoti. Teismas nurodė, kad prie ginčo nuomos sutarties pateiktas žemės planas neatitinka žemės nuomos taisyklėse nustatytų reikalavimų, duomenų, kad ginčo žemės sklypas būtų suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalųjį teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre nėra. Teismas sprendė, kad žemės nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi nesuformuotas ir kadastro įmonėje neįregistruotas 3 ha žemės sklypas, t.y. nėra žemės nuomos objekto. Konstatavo, kad žemės nuomos sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Taip pat nurodė, kad apskrities viršininko įsakymas neatitinka taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236, reikalavimų. Išnuomojant ginčo žemės sklypą nesilaikyta Vyriausybės 2003-06-25 nutarimu Nr. 841 patvirtintos žemės sklypų nuomos tvarkos, t.y. apie ketinimą nuomoti žemės sklypą nepranešta viešai, nurodant nuomojamą žemės sklypą, jo duomenis bei nustatant terminus nuo kada iki kada galima norintiems išsinuomoti žemės sklypą pateikti paraiškas. Taip buvo pažeistos ne tik ieškovo, bet ir kitų galimų kandidatų teisės ir teisėti interesai. Dėl to ieškovas negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės pareikšti norą išsinuomoti ginčo žemės sklypą, buvo klaidinamas dėl paraiškų padavimo ir nuomos sutarčių sudarymo terminų. Taip pat nustatė, kad tretysis asmuo ir pasibaigus žemės nuomos sutarčiai naudojasi žemės sklypu. Konstatavo, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, nesukuria teisėto naudotojo statuso, todėl laikė, kad šiuo metu žemės sklypas yra nenuomojamas, o žemėtvarkos tarnybos turėtų organizuoti žemės sklypo nuomos procedūrą. Teismas sprendė, kad pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą turi ieškovas, kadangi žemės sklypą siekia išsinuomoti savo tikslais, jo kandidatūra atitinka visuose norminiuose aktuose nurodytus reikalavimus, o tretysis asmuo, negalėjo paaiškinti kodėl ji išnuomojusi savo žemę kitam asmeniui, nuomojasi iš valstybės dar papildomą žemės sklypą, daugiau kandidatų, norinčių išsinuomoti ginčo žemės sklypą, nebuvo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo M. K. prašo 2010-06-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai buvo betarpiškai susiję ir su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis, tačiau teismas nepasiūlė ieškovui tikslinti ieškinį ir nurodyti trečiąjį asmenį atsakove, dėl ko buvo susiaurintos trečiojo asmens teisės, t.y. nebuvo bylos šalimi, tik dalyvaujančiu asmeniu. Mano, kad priimdamas sprendimą, teismas iš esmės nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens. Šis procesinis pažeidimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 2p.). Teismas nepagrįstai netaikė 30 d. ieškinio senaties reikalavimui dėl pripažinimo administracinį aktą priimtą pažeidus LR įstatymus. Ieškovas dėl ginčo žemės sklypo nuomos į atsakovą kreipėsi 2009-04-14 t.y. nepraėjus mėnesiui po ginčijamo akto priėmimo. Ieškovas planine tvarka hospitalizuotas buvo tik 2009-06-11, t.y. daugiau nei po mėnesio nuo to, kai sužinojo apie administraciniu aktu tariamai pažeistą savo teisę. Ieškovas teiginio, kad sudarius ginčo žemės nuomos sutartį, buvo pažeistos jo teisės išsinuomoti iš valstybės šį sklypą nepatvirtino jokiais įrodymais. Ieškovas gerai orientuojasi situacijoje, yra pakankamai raštingas ir protingas, todėl negalėjo nežinoti prašymų padavimų tvarkos. Tuo tarpu paduodamas prašymą nuomos sutarties sudarymo dieną, jis realiai norėjo ne žemės sklypo nuomos, bet sąmoningai siekė sukelti konfliktinę situaciją ir tuo būdu pakenkti apeliantei. Teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas rėmėsi LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236, tačiau ginčijamas 2009-03-30 įsakymas Nr. ŽV-181, priimtas vadovaujantis nauja taisyklių redakcija, patvirtinta LR Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1538. Mano, kad apeliantei žemės sklypas išnuomotas nepažeidžiant Vyriausybės 2004-12-02 nutarimo Nr. 1538 nuostatų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad apeliantei nebuvo galima išsinuomoti žemės sklypo. Apeliantė ir ieškovas yra tinkami subjektai. Tik ieškovas nesikreipė į MAVA, o apeliantė kreipėsi. Kadangi kitų pretendentų į šio sklypo nuomą nebuvo, sutartis buvo sudaryta su apeliante, kaip anksčiausiai padavusia prašymą. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė ieškovui pirmumo teisę išsinuomoti ginčo sklypą. Pirmumo teisė yra apibrėžta minėtame Vyriausybės nutarime ir plačiau šios teisės taikymo aiškinti negalima – tie apeliantės tiek ieškovo subjektinės teisės sudaryti tokią nuomos sutartį, pagal nutarime išvardintas sąlygas nebuvo ginčijamos. Tokiu savo sprendimu teismas prieštarauja savo paties sprendimo išvadoms dėl šio sklypo, kaip nuomos objekto atitikimo įstatymų reikalavimams. Apeliantės pirmumo teisė sudaryti ginčo nuomos sutartį buvo realizuota apeliantei padavus prašymą ir sudarius ginčo nuomos sutartį, tačiau ieškovas jos neginčijo. Pažymi, kad išnuomotas žemės sklypas yra šalia apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl apeliantei jis išnuomotas pagrįstai. Ginčo žemės sklypas yra visiškai identifikuotas – turi savo numerį, vertę, paskirtį, sudarytas jo planas, nustatyti būtini naudojimo apribojimai, t.y. nuomos sutartyje yra visi būtini šio sklypo, kaip nuomos objekto elementai. Tai, kad jis įregistruotas ne VĮ Registrų centre, o žemėtvarkos skyriaus registre, nedaro šios sutarties negaliojančia. Sklypas visiškai atitinka CK 1.109 str. nustatytą žemės sklypo, kaip civilinės teisės objekto definiciją. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Vyriausybės 2003-06-25 nutarimu Nr. 841, nes šiuo nutarimu nustatyta nuomos tvarka taikoma tik viešųjų pirkimų įstatymo subjektams. Ginčo nuomos sutarties ieškovas neprašė pripažinti negaliojančia, todėl teismas, pasisakydamas dėl šios sutarties galiojimo, išėjo už teisminio ginčo ribų. Be to neteisingai nustatė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta neterminuota.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. J. prašo 2010-06-15 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad žemės nuomos sutartis sudaryta 2009-04-14 vienerių metų laikotarpiui. Ji nebuvo pratęsta, nebuvo sudaryta ir nauja nuomos sutartis. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės teisų, 2010-06-15 sprendimas pažeisti negali. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad žemės sklypas įregistruotas žemėtvarkos skyriaus registre. Žemėtvarkos skyrius jokio žemės sklypų registro neturi ir neveda, o teiginys, jos sklypas visiškai atitinka CK 1.109 str. nustatytą žemės sklypo, kaip civilinės teisės objekto definiciją, teisiškai nepagrįstas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad su trečiojo asmens apeliaciniu skundu sutinka. Mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kaimo vietovėje nuomą ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas turi pirmumo teisę išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Žemės įstatymo 9 str. 8 d. nustatyta, jog tuo atveju, jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą. Įstatyme pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą nesiejama su šios žemės naudojimu. Pažymi, kad tiek ieškovas tiek apeliantė yra asmenys, turintys pirmumo teisę išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, kadangi abu įregistravę ūkininko ūkį, todėl jų galimybė išsinuomoti ginčo sklypą turi būti vertinama pagal Žemės įstatymo 9 str. 8 d., t.y. turi būti išsiaiškinta kieno iš šių asmenų žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu bei kieno prašymas buvo pateiktas anksčiau. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis (kadastro žemėlapį) apeliantei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su ginčo sklypu, o ieškovo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nesiriboja su ginčo žemės sklypu, todėl neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu. Kadangi apeliantė prašymą išsinuomoti žemės sklypą pateikė 2 mėnesiais anksčiau negu ieškovas, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 str. 8 d. pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą turi apeliantė, o ne ieškovas. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles - teismas teigdamas, kad ieškovas naudoja 1,8 ha žemės (dalį ginčo sklypo) nevertino kokiu pagrindu ieškovui atsirado teisė naudoti šią žemę. Mano, jog net ir pripažinus, kad įsakymas yra priimtas ir žemės nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo pripažinti ieškovui pirmumo teisę išsinuomoti ginčo žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai buvo betarpiškai susiję su trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis, todėl teismas nagrinėdamas bylą ir nepasiūlęs ieškovui patikslinti ieškinį ir laikyti apeliantę atsakove susiaurino jos teises, nesuteikė galimybės apeliantei dalyvauti byloje šalimi ir padarė procesinės teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus iš esmės pripažįsta teisingais.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ieškinys turi būti pareiškiamas tinkamai ir tam asmeniui, kuris turi pareigą į pareikštą ieškinį atsakyti.

Iš ieškovo patikslinto ieškinio ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme matyti, kad ieškovas reiškė reikalavimus atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl 2009m. kovo 30d. viršininko įsakymo Nr. ŽV-181 teisėtumo, o taip pat prašė pripažinti 2009m. balandžio 14d. nuomos sutartį Nr. 11 sudarytą tarp Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir M. K. pažeidus įstatymus. Kitu ieškinio reikalavimu ieškovas prašė pripažinti, kad ieškovas turi pirmumo teisę nuomoti iš valstybės 3 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra išnuomotas M. K.. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas pareikštais reikalavimais kelia klausimą dėl minėtos nuomos sutarties teisėtumo ir ginčija žemės sklypo išnuomavimo pirmumo teisę M. K., todėl pastaroji yra materialinio santykio subjektas, ir turi atsakyti į pareikštą reikalavimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo M. K. atsakove nebuvo patraukta ir pagal CPK 45 straipsnio taisykles jos procesinės padėties klausimas nebuvo sprendžiamas. To nepadarius buvo pažeistos procesinės teisės normos ir neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teisme ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų nėra galimybės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Jie gali būti pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis) arba jų nepareiškiantys (CPK 47 straipsnis). Asmens, kaip dalyvaujančio procese trečiuoju asmeniu, procesinę padėtį lemia jo suinteresuotumas byla. Tuo tarpu šalis (ieškovas) reiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti. Reikalavimas reiškiamas kitai šaliai (atsakovui). Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo. Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai ir trūkumai šalintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010m. birželio 15d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusArvydas Žibas