Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-109-349/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-10
Bylos Nr.
1S-109-349/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arnoldas Šukaitis
Pareiškėjas
V. P.
Advokatai
Marija Bartaševičiūtė
Nr. 1S-109/2011(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arnoldas Šukaitis,

sekretoriaujant Astai Railaitei,

dalyvaujant pareiškėjai V. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos V. P. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos atstovės advokatės Marijos Bartaševičiūtės prašymas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-13 nutartimi atmestas pareiškėjos atstovės advokatės Marijos Bartaševičiūtės skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-09-28 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00059-08 pagal BK 294 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2010-10-26 nutarimo, kuriuo paliktas galioti ankstesnis prokurorės nutarimas.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėja prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00059-08. Pareiškėja nurodo, kad byloje nustatyta, jog 2007 m. gruodžio mėn. jos brolis A. C., nesant priimto teismo sprendimo, savavališkai iškeldino ją ir jos nepilnametį sūnų iš namo, esančio Panevėžyje, V. M. g. 40. Pareiškėja teigia turinti testamentą, kuriuo jos tėvas šį namą paliko jai, šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl šio namo nuosavybės teisių. Pareiškėja nurodo gyvenusi šiame name teisėtai, leidus jos motinai O. C. ir broliui A. C.. A. C., iškeldindamas ją ir jos sūnų, pažeidė CK 6.610 str. nuostatas. A. C. namą pardavus V. ir S. R., jie iš namo savavališkai išnešė ir pasisavino ar iššvaistė jos 94 000 Lt vertės turtą, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas ne tik dėl BK 294 str. 2 d., bet ir dėl BK 183 str. ar 184 str. numatytų veikų.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Apylinkės teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-09-28 bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2010-10-29 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvus, pagrįstai pripažino šiuos sprendimus teisėtais. Vienas pagrindinių pareiškėjos skundų, kuriuose ji nesutiko su ankstesniais sprendimais nutraukti ikiteisminį tyrimą, argumentas yra tas, kad jos brolis A. C. neturėjo teisės jos ir jos sūnaus iškeldinti iš namo, kuriame jie gyveno, nes dėl namo nuosavybės teisių vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, A. C. nebuvo teisėtas namo savininkas. Tačiau šiuo metu sprendimas civilinėje byloje yra įsiteisėjęs. Lietuvos Apeliacinio teismo 2010-12-28 nutartimi paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2010-03-15 sprendimas, kuriuo atmesti R. P. prašymai pripažinti negaliojančiais O. C. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį ji paveldėjo namą, esantį Panevėžyje, V. M. g. 40, bei dovanojimo sutartį, kuria O. C. šį namą padovanojo A. C.. Taigi, šiais sprendimais pripažinus, kad A. C. buvo teisėtas namo savininkas, pareiškėjai nebelieka pagrindo ginčyti jo nuosavybės teisų įgyvendinimo į šį namą. Nagrinėjamu atveju šių teisių įgyvendinimas pasireiškė pareiškėjos, kuri name gyveno panaudos gavėjos teisėmis, iškeldinimu iš namo ir namo pardavimu. Pareiškėjos, kaip neterminuotos panaudos gavėjos, teisė žinoti apie panaudos sutarties nutraukimą nebuvo pažeista, nes iš bylos medžiagos matyti, kad A. C. pareiškėją apie būsimą namo pardavimą informavo dar 2006 m., t. y. žymiai anksčiau nei CK 6.642 str. numatytas minimalus trijų mėnesių terminas, kuriam likus sutartį ketinanti nutraukti šalis turi apie tai informuoti kitą šalį. Skundžiamuose sprendimuose teisingai pažymėta, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, jog pareiškėjos brolis, ją iškraustydamas iš savo namo, būtų prieš ją vartojęs psichinę ar fizinę prievartą ar jai padaręs didelę žalą. Šios aplinkybės rodo, kad A. C. veiksmuose nėra BK 294 str. 1-2 d. numatytos veikos – savavaldžiavimo – požymių. Pareiškėjos skunde keliamo BK 183 str. ar 184 str. numatytų veikų jos brolio ir naujųjų namo savininkų veiksmuose, jiems iškrausčius ir sandėliavus pareiškėjos asmeninius daiktus, buvimo klausimo plačiau aptarinėti taip pat nėra pagrindo, nes turto pasisavinimo ar iššvaistymo dalykas yra asmeniui patikėtas ar jo žinioje esantis turtas, tuo tarpu pareiškėjos nurodomi asmenys jokių teisinių įgaliojimų pareiškėjos turtui neturėjo. Skundžiamuose sprendimuose teisingai nurodyta, kad baudžiamųjų teisinių santykių pareiškėjos nurodomose situacijose nebuvimas jai visiškai neapriboja galimybių ginti savo interesus, nes ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

NUTAR Ė:

P. V. P skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arnoldas Šukaitis