- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-126-106-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Nuteistasis
- Z. M.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.20.5Melagingi parodymai, išvados ir vertimas (BK 235 str.)
- 1.2.20.6Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Pranešėja R. Valentinienė Teisėja E. Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A–126-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2, 1.2.14.5.2, 1.2.20.5, 1.2.20.6, 2.1.7.4, 2.4.6.3.1, 2.4.6.4.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuosprendis
2010 m. birželio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – apgaule išvengus didelės vertės turtinės prievolės melagingai įskundus - laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 235 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - apgaule išvengus didelės vertės turtinės prievolės davus melagingus parodymus - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pastarosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš Z. M. priteista A. J. 3500 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. M. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. sausio 31 d., tikslus laikas nenustatytas, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės pagal sudarytą 2005 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. 26 tarp nekilnojamojo turto agentūros „Eurotroba“, atstovaujamos direktoriaus nukentėjusiojo A. J., ir Z. M., pagal kurią Z. M. įsipareigojo sumokėti 40 000 Lt už atliktas paslaugas UAB „Eurotroba“ direktoriui A. J., kaltinamasis Z. M. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, Vilties g. 12, Klaipėdos m., pranešdamas apie tai, jog su UAB „Eurotroba“ direktoriumi A. J. 2005 m. gruodžio 15 d. sudarė sutartį Nr. 26, pagal kurią nekilnojamojo turto agentūra UAB „Eurotroba“ įsipareigojo surasti pirkėją turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, 2,0900 ha ploto - už 300 000 Lt ir jam nežinant, neteisėtai ir nepagrįstai A. J. sutartyje padarė prierašus: 1. kad jis nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Eurotroba“ privalo sumokėti „40 000 keturiasdešimt tūkstančių“ sumą; 2. žemės sklypo, esančio Martynų kaime „kad.N=5523/0003:20“; 3. ne jo asmens kodą (duomenys neskelbtini) dėl to 2007 m. sausio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00028-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, kurį pavesta atlikti Klaipėdos miesto pirmajam policijos komisariatui.
Be to, Z. M. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. vasario 28 d., nuo 8.30 val. iki 9.00 val., Tilžės g. 34, Klaipėdos m., Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato patalpose, būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiant baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00028-07 nukentėjusiuoju, kaltinamasis Z. M. tyčia, iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės pagal sudarytą 2005 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. 26 tarp nekilnojamojo turto agentūros „Eurotroba“, atstovaujamos A. J., ir jo paties, pagal kurią jis įsipareigojo sumokėti 40 000 Lt sumą už atliktas paslaugas UAB „Eurotroba“ direktoriui A. J., davė melagingus parodymus dėl žinomai nebūtų nusikaltimų, tai yra, kad su UAB „Eurotroba“ direktoriumi A. J. 2005 m. gruodžio 15 d. sudarė sutartį Nr. 26, pagal kurią nekilnojamojo turto agentūra UAB „Eurotroba“ įsipareigojo surasti pirkėją turtui - žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, 2,0900 ha ploto - už 30 000 Lt ir jam nežinant, neteisėtai ir nepagrįstai A. J. sutartyje padarė prierašus – 1. kad jis nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Eurotroba“ privalo sumokėti „40 000 keturiasdešimt tūkstančių“ sumą; 2. žemės sklypo, esančio Martynų kaime „kad.N=5523/0003:20“; 3. ne jo asmens kodą (duomenys neskelbtini)
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. balandžio 16 d., nuo 8.00 val. iki 9.00 val., Tilžės g. 34, Klaipėdos m., Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato patalpose, būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiant baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00028-07 nukentėjusiuoju, kaltinamasis Z. M. tyčia, iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės pagal sudarytą 2005 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. 26 tarp nekilnojamojo turto agentūros UAB „Eurotroba“, atstovaujamos A. J., ir jo paties, pagal kurią jis įsipareigojo sumokėti 40 000 Lt sumą už atliktas paslaugas UAB „Eurotroba“ direktoriui A. J., davė melagingus parodymus dėl žinomai nebūtų nusikaltimų, tai yra, kad su UAB „Eurotroba“ direktoriumi A. J. 2005 m. gruodžio 15 d. sudarė sutartį Nr. 26, pagal kurią nekilnojamojo turto agentūra UAB „Eurotroba“ įsipareigojo surasti pirkėją turtui - žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, 2,0900 ha ploto - už 30 000 Lt ir jam nežinant, neteisėtai ir nepagrįstai A. J. sutartyje padarė prierašus – 1. kad jis nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Eurotroba“ privalo sumokėti „40 000 keturiasdešimt tūkstančių“ sumą; 2. žemės sklypo, esančio Martynų kaime „kad.N=5523/0003:20“; 3. ne jo asmens kodą (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis Z. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jis tokių jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodo, kad jo veiksmus kvalifikuoja pagal BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d., 182 str. 2 d., o nuteisė kitu pagrindu, t.y. "ne pagal kaltinime inkriminuotą nusikaltimų sutaptį, o pagal 3 atskirus nusikaltimus“. Todėl tai lėmė neteisingą bei prieštaringą nuosprendžio rezoliucijos dalį, kur jau inkriminuojami BK 235 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., BK 236 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.
Taip pat apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas priteisė iš jo UAB „Eurotroba" tik 10 000 Lt, todėl šis faktas patvirtina, kad kaltinimas ir nuosprendis dėl didelės vertės turto yra nepagrįstas, net jeigu būtu įrodytos sukčiavimo ar pasisavinimo nusikalstamų veikų sudėtys. Apeliantas teigia, kad jis melagingai neskundė ir to nesiekė daryti, tai buvo jo nuomonė, dėl kurios kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes manė, jog sutartyse, kurias teigia surašęs A. J., yra ne mažiau trijų rašymo priemonių pėdsakai. Jis turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas. Jis niekada melagingai neįskundė A. J., nemelavo apklausose, nevengė prievolės, nes teismui priteisus 10 000 Lt jis sumokėjo šiuos pinigus ir palūkanas. Jis nurodė A. J. nesąžiningumą, galimą sukčiavimą ir tai yra jo nuomonė. Apelianto ir A. J. susitarimai apėmė ir jo sesers vardu esančius žemės sklypus, todėl apeliantas galėjo netiksliai apklausose nurodyti 2005-12-15 sutarties įrašo dėl 40 000 Lt aplinkybes, tekstus, valią. Taip pat daro išvadą, kad jo abejones taip pat patvirtina eksperto išvada apie skirtingų įrašų faktus. Teigia, kad A. J. elgėsi nesąžiningai ir dėl jo veiksmų jis buvo priverstas kreiptis į teisėsaugos institucijas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad A. J. davė nuoseklius parodymus. Apeliantas tvirtina, kad A. J. pateikė prieštaringus faktus, o jo įrašai į sutartį, esančią pas jį, yra klaidingi, todėl jo nuomone suklastoti. Tuo apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str. reikalavimus. Pasak apelianto A. J. teigia, kad su nuteistuoju sudarė preliminarią sutartį ir intensyviai ieškojo sklypui pirkėjo. Tačiau pasak apelianto tai susikerta su elementaria logika, nes jokios sutarties, sudarytos iki 2005-12-15, jis nepateikė. Apeliantas abejoja tokios preliminarios sutarties sudarymo būtinumu, nes tą pačią dieną pas notarą yra sudaryta preliminari sutartis su pirkėjais. Todėl mano, kad minėti įrašai sutarties dokumente buvo sudaryti vėliau. Savo nuomone apeliantas grindžia ir specialisto aktu. Tuo tarpu A. J. tokius duomenis teismo posėdyje vadina klaida, prierašu ir teigia, kad tai nedaro sutarties negaliojančia. Be to, A. J. 2007-07-20 apklausoje teigė, kad surastas pirkėjas mokės 380 000 Lt ir jis siūlė dalintis 80 000 Lt, o kiti jo teiginiai rodo, kad sutartis tariamai numatė jo teisę į visas virš 300 000 Lt gautas lėšas ir dar 40 000 Lt. Tai patvirtina jo nesąžiningumą. Be to, jis dar gavo pinigų iš pirkėjų. Bet A. J. niekada niekam negalėjo paaiškinti, už kokius darbus jis siekė gauti virš 1 000 000 Lt. Taip pat ginčija V. D. parodymais, teigia, kad jis sako netiesą, nes jo ten nebuvo. Abejoja, kam reikėjo imti iš V. D. rašiklį, jei apeliantas galėjo A. J. duoti ne vieną, kurių jis visada turi su savimi. Apeliantas dar nurodo, kad preliminari sutartis galėtų būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, jei ši sutartis būtų registruota registre. Tačiau A. J. tokių registracijos duomenų nepateikė, dar daugiau, jis teisme aiškina, kad sutartys registruojamos ar pinigų dokumentai rašomi tik gavus pinigus. Todėl mano, kad A. J. pats buvo nesąžiningas, nes preliminarią sutartį realiai panaudojo tik pateikdamas teismui. A. J. pripažįsta ir tai, kad jo prašymu buvo įstatytos brangios durys, tačiau jis už jas nemokėjo ir iki šiol neatsiskaitė.
Apeliantas mano, kad apylinkės teismas negalėjo panaudoti Klaipėdos apygardos teismo 2007-04-04 sprendimo teiginio apie nesąžiningumą, apkaltinant jį sunkiais nusikaltimais, nes civilinių teisinių santykių problemas reguliuoja civilinis kodeksas, o šalims nesusitarus - teismas. Todėl Klaipėdos apygardos teismas citavo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos dispoziciją. Apeliantas nesiekė išvengti prievolės, tačiau turėjo teisę nesutikti su neteisėtais įrašais, padarytais nesuderinus jų įrašymą su apeliantu. Įrašai sutartyje, rasti jo darbo dokumentų segtuve, nesuteikia A. J. ar UAB „Eurotroba" reikalauti iš jo ar jo sūnaus gauti ne mažiau 100 000 Lt. Todėl A. J. galėjo pažeisti įstatymus, nes be jokio pagrindo siekė iš jo nepagrįstai gauti labai dideles pinigų sumas. Be to, jo materialines pretenzijas iš esmės atmetė ir baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas.
Jis turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas. Jis niekada melagingai neįskundė A. J., nemelavo apklausose, nevengė prievolės, nes teismui priteisus 10 000 Lt, jis sumokėjo šiuos pinigus ir palūkanas. Jis nurodė A. J. nesąžiningumą, galimą sukčiavimą ir tai yra jo nuomonė. Apelianto ir A. J. susitarimai apėmė ir jo sesers vardu esančius žemės sklypus, todėl apeliantas galėjo netiksliai apklausose nurodyti 2005-12-15 sutarties įrašo dėl 40 000 Lt aplinkybes, tekstus, valią.
Dar apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri jį pribloškė ir sugniuždė. Iki įvykių su A. J. jis gyveno tinkamai, gerbė įstatymus, visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Jis turi šeimą, verslą, darbą, todėl nėra pagrindo nuteisti jį nemotyvuotai griežta realia laisvės atėmimo bausme.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl faktinių aplinkybių nustatymo
Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir visapusiškai ištyrė bylą ir iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis 2005 m. gruodžio 15 d. sutartyje Nr. 26 su nekilnojamojo turto agentūra „Eurotroba“ nebuvo aptarę 40 000 Lt atlygio už tarpininkavimo paslaugą, tai yra už tai, kad nekilnojamojo turto agentūra „Eurotroba“ įsipareigoja surasti pirkėją nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, esančiam Gindulių kadastrinė vietovė, kurio plotas 2,09 ha, bei kad minėta sutartimi buvo susitarta dėl kitų sklypų, atmestini. Apelianto iškeltos versijos tinkamai paneigtos byloje surinktais ir jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tokie įrodymai yra nukentėjusiojo A. J., liudytojų E. B., S. S. K., A. M., V. D., R. K., M. J. parodymai, nuteistojo Z. M. pareiškimas policijai ir jo priedas (t. 1, b. l. 11, 12), Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimas (t. 1, b. l. 28-30, t. 3, b. l. 62-64), 2005 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. 26 abu egzemplioriai (t. 1, b. l. 44, 165), preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 79-81), 2006 m. sausio 30 d. sutartis (t. 1, b. l. 82), nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) dovanojimo sutartis (t. 1, b. l. 86-87), pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 90-93), Z. M. 2006 m. kovo 6 d. pareiškimas Klaipėdos m. 7-ajam notarų biurui (t. 1, b. l. 94), kratos protokolas (t. 1, b. l. 158), dokumentų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 163-166), specialisto išvada (t. 1, b. l. 39-43), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00028-07 (t. 1, b. l. 6-10).
Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad 2005 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. 26 dalykas buvo būtent tas Z. M. žemės sklypas, dėl kurio buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis su E. B. ir S. S. K.. Šio sklypo unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini). Vėliau šis sklypas buvo Z. M. padovanotas sūnui A. M., o po to jo parduotas E. B. ir S. S. K.. Šio sklypo kadastrinis numeris ir buvo įrašytas 2005 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. 26 egzemplioriuje, kurį turėjo nukentėjusysis (t. 1, b. l. 44). Tokias aplinkybes patvirtina ne tik minėtos sutartys, bet ir šio sklypo pirkėjai E. B. ir S. S. K.. Pastarieji patvirtina, kad šį sklypą jiems pirkti pasiūlė ne Z. M., o nekilnojamojo turto agentūra „Eurotroba“ direktorius A. J.. Informaciją, kad parduodamas šis sklypas, jie rado internete per nekilnojamojo turto agentūrą „Eurotroba“, o patį sklypą, esantį Martinų k., aprodė pats agentūros direktorius A. J.. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusysis A. J.. Jo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu, taip pat ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl tariamai padarytų nusikaltimų. Todėl teisėjų kolegija šiais parodymais tiki.
Be to, apylinkės teismas tinkamai aptarė sutartyse esančius nežymius neatitikimus dėl sutarties dalyko, nes 2005 m. gruodžio 15 d. sutartyje Nr. 26 dalykas įvardintas nepakankamai detaliai, kaip tai nurodyta minėtose sutartyse, kurios buvo patvirtintos notariškai. Sklypo plotas buvo įvardintas tiksliai, sutarties tekstas taip pat yra vientisas, nuoseklus, duomenų, kad jis galėjo būti taip pat vėliau įrašytas, byloje nėra, todėl abejonių dėl galimo kito analogiško sklypo Gindulių kadastrinėje vietovėje, kurio plotas būtų 2,09 ha, nėra. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu taip pat nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. 26 dalykas yra E. B. ir S. S. K. parduotas žemės sklypas. Todėl apelianto teiginiai, kad 2005 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. 26 dalykas buvo ne tas pats sklypas, o kiti sklypai, atmestini. Dėl tų pačių priežasčių atmestini ir nuteistojo teiginiai, kad dėl kaltinime įvardinto sklypo jis jokios rašytinės sutarties su nukentėjusiuoju nesudarė.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. 26 A. J. turimame egzemplioriuje yra įrašai: 1. kad jis nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Eurotroba“ privalo sumokėti „40 000 keturiasdešimt tūkstančių“ sumą; 2. žemės sklypo, esančio Martynų kaime „kad.N=5523/0003:20“; 3. ne nuteistojo asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, kurie įrašyti kita rašymo priemone, nes skiriasi dažiklių fizikinės–optinės savybės – skirtinga cheminė sudėtis (specialisto išvada; t. 1, b. l. 39-43). Šių aplinkybių neginčija proceso dalyviai.
Apelianto gynybinė pozicija pasireiškia tuo, kad jis su A. J., pasirašydamas šią sutartį, neaptarė tokių įrašų, jokių duomenų nei apie žemės sklypą, nei apie savo asmenį nukentėjusiajam nepateikė. Tačiau tokią gynybos versiją paneigia nukentėjusiojo, liudytojo V. D. parodymai bei kitas (antrasis) sutarties egzempliorius, rastas kratos metu pas nuteistąjį. Nukentėjusysis parodė, kad pasirašant sutartį jam pasibaigė rašymo priemonės dažiklis, todėl jis sutarties tekstą baigė rašyti kita rašymo priemone, kurią jis pasiskolino iš V. D.. Liudytojas V. D. patvirtino nukentėjusiojo parodymus. Kad įrašas buvo suderintas tarp sutarties šalių patvirtina ir kratos metu nuteistojo darbo kabinete rastas antrasis 2005 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. 26 egzempliorius (t. 1, b. l. 165). Iš šios sutarties egzemplioriaus aiškiai matyti, kad kita rašymo priemone taip pat yra įrašas, bylojantis apie 40 000 Lt atlygį už žemės sklypo pirkėjo suradimą (sutarties 1 punktas). Todėl visiškai tinkamai apylinkės teismo nustatyta, kad jog 40 000 Lt suma už nekilnojamojo turto agentūros „Eurotroba“ paslaugas su Z. M. buvo aptarta ir suderėta. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad įrašo padarymo laikas dėl aptartos 40 000 Lt sumos konkrečiu nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Esminė aplinkybė yra tai, kad ši suma buvo abiejų sutarties šalių aptarta, suderinta, atitiko šalių valią.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2005 m. gruodžio 15 d. sutartyje Nr. 26 (abiejuose egzemplioriuose) buvo aiškiai nurodyta nekilnojamojo turto agentūros „Eurotroba“ paslaugų kaina. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad agentūrai suradus pirkėją ir pardavus minėtą žemės sklypą aukštesne negu nurodyta kaina 1500 Lt už vieną arą arba viso 300 000 Lt, tokiu atveju pardavėjas sutinka sumokėti agentūrai visą likusią sumą virš 300 000 Lt. Dėl tokio atlyginimo ginčo nebuvo, abejonių dėl tokio teksto taip pat nebuvo, todėl akivaizdu, kad šioje dalyje tam tikru momentu (iki padarytų įrašų dėl 40 000 Lt) sutarties šalių valia taip pat buvo derinta.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad minimas žemės sklypas buvo parduotas už 350 000 Lt. Tuo tarpu nukentėjusiojo surastas pirkėjas (turima omenyje E. B. ir S. S. K.) buvo sutikęs sumokėti 360 000 Lt sumą ir tik vėliau jis, betarpiškai bendraudamas su pačiu sklypo savininku Z. M., nuderėjo žemės sklypo kainą iki 350 000 Lt sumos. Todėl akivaizdu, kad tos pačios sutarties eilutėje (1 punkte) padarytas 40 000 Lt sumos atlygio įrašas buvo akivaizdžiai naudingesnis nuteistajam. Šios apeliantui naudingos sutarties aiškinimo dalies neginčija ir nukentėjusysis. Tokia aplinkybė leidžia manyti, kad mažesnė atlyginimo dalis buvo suderėta vėliau, po sutarties 1 punkto surašymo, ir dėl to sutartyje buvo padaryti įrašai (abiejuose sutarties egzemplioriuose). Tai patvirtina nustatyta aplinkybė, kad įrašai padaryti jau kita rašymo priemone.
Nuteistasis neigia, kad pasirašant sutartį su A. J. kavinėje buvo liudytojas V. D.. Apeliantas tvirtina, kad esant tokioms nustatytoms aplinkybėms jis ir pats galėjo paskolinti rašymo priemonę nukentėjusiajam. Tačiau tokie teiginiai priešingi byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės. Be to, rašymo priemonės skolinimasis konkrečiu atveju neturi jokios reikšmės, nes tai padaryti gali bet kas - kavinės padavėjas, barmenas ar net greta staliuko sėdintis pašalinis asmuo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir apelianto teiginius apie liudytojo V. D. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.
Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad Z. M. žinojo apie sutartyje padarytus įrašus, kurie buvo abiejų šalių suderinti ir atitiko šalių valią, tame tarpe ir dėl vėliau suderėto apeliantui palankaus 40 000 Lt atlyginimo. Nežiūrint į tai, Z. M. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydamas, kad būtų ištirtos Z. M. žinomai tariamų nusikaltimų padarymo aplinkybės. Iš Klaipėdos miesto prokuratūrai adresuoto pareiškimo matyti, kad Z. M. nurodo tokias neteisingas aplinkybes, jog UAB „Eurotroba“ jam pirkėjo nerado, todėl sutartis buvo nutraukta žodiniu susitarimu; kad 2005 m. gruodžio 15 d. sutartyje Nr. 26 padaryti įrašai, jog pareiškimo autorius turi sumokėti agentūrai 40 000 Lt sumą bei įrašytas žemės sklypo kadastrinis numeris; kad įrašytas ne jo asmens kodas bei, kad šie įrašai padaryti be jo sutikimo. Taip pat jis pareiškime dar nurodo, jog A. J. veiksmuose yra dokumentų klastojimo bei sukčiavimo požymiai, ir daro išvadą, kad tokios jo nurodytos aplinkybės jam sukuria turtinę prievolę. Pareiškimo turinio analizė leidžia daryti kategorišką išvadą, kad pareiškėjas nurodo ne savo nuomonę, o kategorišką žinomai melagingą informaciją, kad tokie įrašai padaryti be jo (tai yra kitos sutarties šalies) sutikimo.
Kad Z. M. į teisėsaugos institucijas kreipėsi siekdamas išsiaiškinti tariamai neteisėtai padarytų įrašų aplinkybės, rodo, kad jo veika padaryta kryptingai, tai yra, nors jis suprato, kad 2005 m. gruodžio 15 d. sutartyje Nr. 26 padaryti įrašai yra aptarti ir suderinti abiejų šalių, tačiau vis tiek kreipėsi į teisėsaugos įstaigas, nurodydamas tariamo nusikaltimo padarymo požymius. Kad nuteistasis veikė tikslingai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis specialiai nepateikė jo paties turimo antrojo 2005 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. 26 egzemplioriaus.
Apeliantas teigia, kad nebuvo tikslo sudaryti minėtos sutarties, nes tą pačią dieną sudaryta preliminari pirkimo pardavimo sutartis. Tai neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nukentėjusysis parodė, kad sutartį su nuteistuoju sudarė tą pačią dieną, kurią buvo sudaryta ir to paties sklypo preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad visos 2005 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. 26 esminės sąlygos buvo aptartos gerokai anksčiau iki 2005 m. gruodžio 15 d. Iki šios sutarties sudarymo jis buvo kartu su Z. M. nuvykęs apžiūrėti sklypo, suderėjo sąlygas ir ėmėsi intensyviai ieškoti sklypui pirkėjų. Kad pirkėjas buvo surastas A. J. pastangomis ir žymiai anksčiau nei sudaryta sutartis, patvirtino ir minėto sklypo pirkėjai. Todėl aplinkybė, kad minimos sutartys pasirašytos tą pačią dieną neturi jokios reikšmės, neprieštarauja visuomenėje egzistuojančioms realijoms, nes šalys dėl sandorių gali susitarti ir anksčiau, o sandorius įforminti jiems patogiu, reikalingu laiku.
Atmestini skundo teiginiai, kad apylinkės teismas negalėjo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu, kur preziumuoti Z. M. nesąžiningi veiksmai. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, šio sprendimo priėmimo metu buvo nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės kaip ir šioje baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo abejoti nustatytomis aplinkybėms civilinėje byloje ar jas vertinti kitaip, ar iš viso nesiremti. Be to, apygardos teismas civilinėje byloje necitavo civilinės teisės normų, o nustatė tokias aplinkybes, vadovaudamasis apelianto nurodytomis nuostatomis, tai yra LR CK 6.67 str. 1 p., 185 str.
Dėl nuteisimo pagal BK 236 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Z. M. melagingai įskundė A. J., kaip padariusį minėtus nusikaltimus, dėl to jis pradėtas persekioti, be to Z. M. davė melagingus parodymus. Kaip minėta, Z. M. pareiškime (t. 1, b. l. 11) kategoriškai nurodė jam žinomą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nukentėjusysis A. J. padarė įrašus be jo sutikimo, konkrečiai įvardindamas esant sukčiavimo bei dokumentų klastojimo požymių. Be to, Z. M. priede prie pareiškimo (t. 1, b. l. 12) dar patikslino A. J. tariamai nesąžiningus veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis civilinio proceso tvarka siekė apginti pažeistas jo teises. Todėl neabejotinai tai apylinkės teismo buvo įvertinta kaip melagingas įskundimas nekalto asmens, padariusio du nusikaltimus, dėl to buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Kadangi Z. M. melaginai įskundė A. J., kaip padariusį nusikaltimus, po to apie tas pačias aplinkybes davė melagingus parodymus, šios jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 236 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d.
Dėl sukčiavimo
Z. M. yra nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., kad melagingai įskundė pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl to asmuo pradėtas persekioti ir apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės bei davė melagingus parodymus, apgaule išvengdamas didelės vertės turtinės prievolės.
Iš Z. M. pareiškimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo nukentėjusiajam bei jo parodymų, duotų tyrėjui akivaizdu, jog jis šiais veiksmais siekė išvengti turtinės prievolės. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. M. minėtais nusikalstamais veiksmais išvengė turtinės prievolės. Kaip matosi iš bylos medžiagos, jis šios prievolės dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių neišvengė, iš Z. M. nukentėjusiojo vadovaujamai įmonei „Eurotroba“ buvo priteista 10 000 Lt suma. Dėl nukentėjusiojo A. J. tariamai padarytų nusikaltimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tyrimo metu nepasitvirtino nuteistojo Z. M. pareiškime nurodytos aplinkybės, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 6-10). Z. M. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas sukčiauti pagal BK 22 str. 1 d.
Teismas Z. M. veiką kvalifikavo pagal BK 182 str. 2 d., konstatuodamas, kad Z. M. melagingai įskundęs nekaltą asmenį ir davęs melagingus parodymus, tokiu būdu išvengė didelės vertės 40 000 Lt turtinės prievolės. Kolegija su tokiu veikos kvalifikavimu nesutinka ir apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu laiko pagrįstais.
Kaip nustatyta, Z. M. nukentėjusįjį apkaltino suklastojus sutartį, kurioje buvo susitarta dėl 40 000 Lt atlygio. Ši suma atitinka dydį, kuris pagal BK 190 str. turto vertės išaiškinimą viršija 250 MGL (32 500 Lt ) ir laikomas didelės vertės turtu. Tačiau kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo požiūris yra formalus.
Kaip matosi iš 2007 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Eurotroba“ ieškinį atsakovui nuteistajam Z. M. dėl 40 000 Lt skolos priteisimo (t. 3, b. l. 62-64 ), teismas priteisė tik 10 000 Lt. Tenkindamas ieškinį tik iš dalies, teismas motyvavo, kad LR CK 6. 720 str. 1 d. suteikia teisę šalims nustatyti paslaugų kainą tarpusavio susitarimu, tačiau nustatant paslaugų kainą kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į kliento interesų prioritetą ir teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Paslaugų kaina neturi aiškiai viršyti toje verslo srityje nusistovėjusių paslaugų kainų bei turi atitikti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Šalys pripažino, kad šioje srityje paslaugų kaina nustatoma 1-3 proc. nuo parduoto daikto kainos. Atsižvelgdamas į tai, bei į anksčiau nurodytus principus, teismas padarė išvadą, kad paslaugų kaina paslaugų teikimo sutartyje nustatyta aiškiai per didelė.
Esant tokioms aplinkybėms, kai yra teismo nustatyta, kad sandoris tarp šalių neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, vertinant Z. M. nusikalstamą veiką ir sukčiavimo mastą, remtis minėta ydinga sutartimi negalima. Nesant kitų kriterijų, kolegija, atsižvelgdama į 2007 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės „Eurotroba“ ieškinį atsakovui nuteistajam Z. M., kuriuo priteista iš pastarojo ieškovui 10 000 Lt, į tai, kad Z. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, melagingus parodymus apie nukentėjusiojo padarytą nusikalstamą veiką davė ir po šio teismo sprendimo (2007-04-16), konstatuoja, kad Z. M. pasikėsino sukčiauti, siekdamas išvengti nedidelės vertės – 10 000 Lt turtinės prievolės.
Z. M. pagrįstai skundžiasi, kad jo veika dėl sukčiavimo neteisingai pagal BK 182 str. 2 d. kvalifikuota du kartus.
Akivaizdu, kad melagingai pranešdamas apie nusikaltimą bei duodamas melagingus parodymus Z. M. veikė vieninga tyčia, veika buvo tęstinio pobūdžio. Z. M. neturėjo tikslo išvengti sutartyje numatytos turtinės prievolės du kartus. Z. M. nepagrįstai nuteistas du kartus sukčiavimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl Z. M. nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. apgaule išvengus turtinės prievolės melagingai įskundus bei pagal BK 182 str. 2 d. išvengus turtinės prievolės duodant melagingus parodymus keistina, Z. M. padarytos veikos ir apylinkės teismo kvalifikuotos kaip du nusikaltimai pagal BK 182 str. 2 d., perkvalifikuotinos kaip viena nusikalstama veika pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1d.
Bausmės skyrimas.
Z. M. padarė tris tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, kurių viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
Z. M. anksčiau neteistas, dirba, yra įmonės vadovas.
Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Z. M. už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu – baudos.
Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 str. 1 ir 2 p.).
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 3, 4 d., 328 str. 1 p. ir 2 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti:
nuosprendžio dalį, kurioje Z. M. du kartus nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., pakeisti, Z. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 str. 2 d. kaip dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. kaip vieną veiką ir paskirti Z. M. 50 MGL (6500 Lt ) dydžio baudą;
Z. M., pripažintam kaltu pagal BK 236 str. 1 d., paskirti 30 MGL (3900 MGL) dydžio baudą;
Z. M., pripažintam kaltu pagal BK 235 str. 1 d. , paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmes, paskirtas pagal BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. iš dalies sudėti ir subendrintą bausmę nustatyti 40 MGL (5200 Lt).
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir galutinę bausmę Z. M. nustatyti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį, nesusijusią su bausmės skyrimu, palikti nepakeistą.