Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei N. K. ir teismo įtrauktam trečiajam asmeniui V. V. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, parodė, kad nutarė kreiptis į teismą, kai atsakovė paveldėjusi A.J. B. turto dalį, paprašė jos 22000 Lt už paveldėtą dalį. Namu su bendraturčių A.J. B. naudojosi, pagal buvusių savininkų sudarytus planus ir žodinį susitarimą. Įsigytame name reikėjo remonto. Pakeitė radiatorius, keitė grindis lubas, langus, duris, išardė sieną nes maži kambariai buvo, keitė prakiurusį šildymo katilą. Katilą padėjo pakeisti A.J. B.. Už darbą jam davė 150 Lt ir du vakarus davė valgyti. Taip pat šiltino sienas, išardė šaltą rūsį, klojo plyteles. Kai atsikėlė gyventi A.J. B. jau gyveno viralinėje, taip buvo su žmona (buvusia savininke) pasidalinę turtą. A.J. B. naudojosi elektra bet nemokėjo pinigu, ji keturis metus mokėjo už elektrą po to atjungė viralinėje elektrą. A.J. B. viralinės nesišildė, žiemą išeidavo pas kitą moterį. Po 2008 m. jis nebeišeidavo per žiemą. Kai 20098 m. ilgiau nesirodė, ji nuėjo pažiūrėti ar dar gyvas, tada greitoji išvežė į ligoninę, po to į slaugos ligoninę. 2009 m. per žiemą A.J. B. vėl 4 mėn. buvo saugos ligoninėje. Ji nesutiko A.J. B. slaugyti, nes pati buvo silpnos sveikatos. Teigia kartais pakurdavusi viralinėje krosnį, nunešdavusi valgyti, rūbų. Teigia žinojusi, kad A.J. B. mirė 2012-11-12, pripažįsta dalyvavusi jo laidotuvėse. Apie tai, kad A.J. B. pakeitė testamentą ir visą turtą paliko atsakovei teigia žinojusi dar prieš jo mirtį, 2012 birželio mėnesį, kalbėjo apie tai telefonu su atsakove. Prieš tai A.J. B. buvo sudaręs testamentą, kuriuo savo turto dalį buvo palikęs jai. Po atsakovės tėvo mirties ji kreipėsi į notarę, kuri patvirtino, kad testamentas yra pakeistas. 2013 m. sausio mėn. atsakovė su vyru buvo atvažiavusi apžiūrėti turto.

Tretysis asmuo S. V. V., teismo posėdžio metu parodė, kad turtą gerino abu su žmona. Žmona duodavo valgyti A.J. B.. Kai ilgesnį laiką nesirodė, žmona ėjo žiūrėti, rado pamėlynavusi, iškvietė greitąją, tada išvežė jį į slaugos namus.

Liudytojas K. S. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas. Ieškovę pažysta kaip to paties miestelio gyventoją. Ten pat gyveno ir A.J. B.. Pamena, kad ieškovė prašydavo atsiųsti soc. darbuotojų A.J. B., jis buvo sunkios būklės, sergantis, nešvarus, žaizdotas, neprižiūrėtas. Pats jo nematė, tai sužinojo iš soc. darbuotojų. Vežė jį globos namus į (duomenys neskelbtini) , tvarkė dokumentus dėl patalpinimo. Teigia, jog jei ieškovė būtų norėjusi jį prižiūrėti, nebūtų ėjusi į seniūniją.

Liudytojos E. U., L. U. ir L. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jos yra socialinės darbuotojos, į Tirkšlių seniūniją kreipėsi V. V. sakė, kad reikia žmogui pagalbos. A.J. B. buvo sergantis apleistas, neprižiūrėtas, neturėjo ką valgyti, negalėjo pasirūpinti savimi. Iškvietė gydytojus, tarpininkavo patalpinant į slaugos ligoninę, tvarkė dokumentus jo patalpinimui į senelių namus, buvo įrašytas į eilę, bet nespėjo, nes A. B. mirė. Bendraujant su ieškove siūlė jai rūpinti A.J. B., tačiau ji atsisakė dėl sveikatos būklės.

Liudytoja M. S. parodė, kad ji yra ieškovės draugė, buvusios bendradarbės. Pamena, kai ieškovė su vyru įsigijo namą, kuris buvo apleistas, reikėjo remonto. Patvirtino, jog pas ieškove, vasarinėje virtuvėje gyveno A.J. B., kuris mėgo išgerti. Prie namo remonto nematė dirbančio A.J. B.. Ieškovė juo rūpinosi davė malkų, pakurdavo ugnį, valgyti nešdavo, nors paskutiniu metu ieškovei sveikata neleido kitu pasirūpinti. Teigia, kad pas ieškovę lankosi nedažnai, kelis kartus metuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. V. ir jo sutuoktinis S. V. V. 1994-08-10 pagal mainų sutartį įsigijo 5/6 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) . (b.l. 16). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis minėtas namas su priklausiniais priklauso 3 savininkams: 1/6 atsakovei N. K., pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą 2013-03-14, 5/12 ieškovei V. V. ir 5/12 trečiajam asmeniui S. V. V., pagal 1994-08-10 mainų sutartį. Viešajame registre turto naudojimosi tvarka neįregistruota, turtas neatidalintas. Ieškovė pateikė buvusių savininkų 1993-05-15 sudarytą turto padalinimo projektą, kuris nebuvo įregistruotas (b.l. 19-21). Ieškovė teigia, kad savo turtu disponuoja pagal šį projektą, patvirtintą ankstesnių savininkų žodiniu susitarimu. Buvęs savininkas A. J. B. buvo sudaręs testamentą pagal kurį visą jam priklausantį turtą ketino palikti ieškovei (b.l. 22). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad testatorius vėliau pakeitė testamentą visą turtą palikdamas dukrai N. K.. Apie pakeistą testamentą ieškovė patvirtino žinojusi 2012 birželio mėn. dar iki A.J. B. mirties. A.J. B. mirė (duomenys neskelbtini) . Ieškovė patvirtino žinojusi apie jo mirties faktą ir dalyvavo jo laidotuvėse. Po A.J. B. mirties, maždaug per 3 mėnesius, ieškovė teigia kreipusis notarę su testamentu, tačiau notarė dar kartą patvirtino, kad testamentas yra pakeistas, turto paveldėtoja yra mirusiojo dukra. Atsakovė paveldėjusi A.J. B. turto dalį, per įgaliotą asmenį, 2013-05-28 ir 2013-06-10 kreipėsi į bendrasavininkius V. V. ir St.V. V., pagal CK 4.79 str. nuostatas, siūlydama jiems pirmenybės teise pirkti jos turto dalį už 18000 Lt. (b.l. 27, 28). Ieškovė teigia nesutikusi su šiuo reikalavimu, dėl to pasipiktino ir kreipėsi į teismą dėl skolos už turto pagerinimą, turto išlaikymo priteisimą ir atsakovės tėvo išlaikymą bei priežiūrą. Ieškovė pateikė turto pagerinimo paskaičiavimą pagal kurį nekilnojamasis turtas buvo pagerintas 36655 Lt (b.l. 17, 18). Taip pat pateikė jos vardu įsigytų statybinių medžiagų sąskaitas (b.l. 29-41).

Dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal minėto straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba reikšdamas teisme ieškinį, informuoja įpėdinius apie savo reikalavimus. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Kai reikalavimai arba ieškinys pavėluojamas pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-190/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nustačius, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, tai kreditoriui atsiranda pareiga pagrįsti svarbias termino praleidimo priežastis ((duomenys neskelbtini) str., CK 1.131 str. 2 d., 5.63 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kiekvienu atveju atsižvelgiant į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir pan.

Ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jei per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškininės senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašališkas, t. y. nustatytas tik vienos teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškininės senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos teisės, veiksmai negalės būti ginčijami. Jei asmuo, žinodamas apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškininės senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba mano, jog teisė nėra pažeista. Taikant normas, reguliuojančias ieškininę senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų ginčo teisinio santykių šalių interesus, tiek į ieškininės senaties instituto normų tikslus. Ieškinio senaties terminas taikomas tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (LR CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Įsta­ty­mas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja su to­kiais sub­jek­ty­vaus po­bū­džio kri­te­ri­jais: as­mens su­ži­no­ji­mu ar­ba tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą. Šiuo atveju ieškovė pripažino žinojusi, kad testamentas yra pakeistas ne jos naudai dar iki A.J. B. mirties. Ieškovė žinojo apie tai, kad A.J. B. mirė (duomenys neskelbtini), nes pati dalyvavo jo laidotuvėse. Be to ieškovė siekdama įsitikinti, kad tikrai neturi teisės į palikimą pagal ankstesnį testamentą, per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą kreipėsi į notarą, kuris dar kartą patvirtino, kad testamentas yra pakeistas. Ieškinio senaties terminas nutruko, pareiškus ieškinį teisme įstatymu nustatyta tvarka (LR CK 1.130 str. 1 d.). Ieškovė bei jos atstovė pripažįsta, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatą trijų mėnesių terminą, pareikšti reikalavimui palikimą priėmusiam įpėdiniui, tačiau prašo, pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir pratęsti šį terminą. Termino praleidimo priežastys nurodytos tai, kad ieškovė garbingo amžius, nesusigaudė laiku, negalvojo kreiptis į teismą. Sprendžiant dėl šio termino pratęsimo svarbu pažymėti, kad atsakovei priimant palikimą nebuvo pareikšti kreditoriniai reikalavimai, ji palikimą priėmė ne pagal apyrašą, todėl jei dabar kreditoriui būtų patenkintas terminas reikalavimui pareikšti ji turėtų atsakyti ne tik paveldėtu turtu bet visu savo turtu, tokiu būdu CK 5.63 str. 1 d. numatytas terminas, skirtas įpėdiniams susipažinti su palikėjo kreditorių reikalavimais ir tada apsispręsti, ar priimti palikimą ir kokiu būdu priimti, netektų savo prasmės. Ieškovės nurodyti argumentai kaip garbus amžius ir nesusigaudimas teisės aktuose nelaikytini svarbiomis priežastimis. Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, ieškovė puikiai gaudėsi situacijoje, po A.J. B. mirties kreipėsi į notarą aiškinosi situaciją, todėl pasiteisinimas nežinojimu ir spekuliavimas garbaus amžiaus faktoriumi nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Be to teismas atsižvelgia į ieškovės nesąžiningą elgesį teisminio nagrinėjimo metu, ieškovė susipažinusi su atsiliepimu į ieškinį patikslintame ieškinyje įrodinėjo, esą nežinojo apie A.J. B. mirties datą, šią aplinkybę pripažino tik tada kai atsakovė teismo posėdyje paprašė apklausti liudytoją galinčią patvirtinti jog ieškovė dalyvavo mirusiojo laidotuvėse ir jai gerai buvo žinoma ši aplinkybė. Tai parodo ieškovės apsukrumą ir paneigia deklaruojamą nesigaudimą situacijoje. Kadangi nustatyta, jog yra suėjęs LR CK 1.125 str. 2 d., 5.63 str. 1 d. nustatytas ieškinio senaties terminas, nesant svarbių priežasčių, teismas netenkina prašymo pratęsti terminą ir konstatuoja, kad praleista ieškinio senatis ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (LR CK 1.131 str. 1 d.)

Dėl ieškinio pagrįstumo

Nors teismas jau padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau turi pasisakyti ir dėl kitų ieškinio materialiųjų reikalavimų.

Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu „kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.“ CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, jog „buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.“ Šiuo atveju ieškovės reikalavimas susijęs su nekilnojamojo turto pagerinimu, o ne su jo išsaugojimu ir privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovės pateiktos sąskaitos susijusios tik su langų ir durų keitimu, šiais darbais ieškovė gerino savo gyvenimo sąlygas, tačiau tai nėra darbai būtini nekilnojamajam turtui išsaugoti. Ieškovė pateikė atlikto remonto išlaidų paskaičiavimus, tačiau šios išlaidos ne tik nepagrįstos rašytiniais įrodymais bet ir neįrodo, kad jos buvo būtinos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad bendrasavininkis, atsakovės tėvas A.J. B. būtų davęs sutikimą ieškovei, CK 4.83 str. 4 d. nustatyta tvarka, bendro turto remontui. Ieškovė teigia, kad atsakovas niekada neprieštaravo remontui, tačiau tai neįrodo, kad buvo gautas jo sutikimas. Nesant bendrasavininkio sutikimo, turto pagerinimo išlaidos, kurios nesusijusios su turto išlaikymu ir privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriteistinos.

Vertinant ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas namo išlaikymui, už 19 metų laikotarpi, kas ieškovės paskaičiavimais sudaro 38000 Lt, kurių 1/6 tenka atsakovei, t.y. 6333 Lt, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas, ieškinys formaliai grindžiamas teisingumo ir protingumo kriterijais. Nors teisiškai 1/6 nekilnojamojo turto dalis priklausė atsakovės tėvui A.J. B., tačiau anot pačios ieškovės A.J. B. niekada nesinaudojo gyvenamuoju namu, jis gyveno viralinėje. Kadangi atsakovės tėvas nesinaudojo namu, todėl darytina išvada, kad ieškovė išlaikė tai kuo pati su šeima naudojosi. Duomenų, kad atsakovė būtų patyrusi išlaidų su viralinės išlaikymu byloje nepateikta. Priešingai pati ieškovė patvirtino, kad viralinėje atjungė elektrą nes A.J. B. nemokėjo už ją, tai patvirtina, kad ieškovė vengė, bet kokių išlaidų, susijusių su A.J. B. naudojama turto dalies išlaikymu.

Vertinant reikalavimą dėl nuostoliu už atsakovės tėvui teiktą išlaikymą priteisimo, pažymėtina, kad šis reikalavimas taip pat nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, ieškinys vėlgi grindžiamas teisingumo ir protingumo kriterijais. Ieškovės nurodytas teisinis pagrindas CK 3.205 str. taikomas tik tarp tėvų ir vaikų, ieškovę ir atsakovę nesieja jokie giminystės santykiai, ieškovė taip pat nėra atsakovės mirusio tėvo įpėdinė ar teisių perėmėja, todėl sprendžiant šį reikalavimą netaikytinos CK III knygos nuostatos. Be to anot atsakovės A.J. B. neišlaikė ieškovės nepilnametės, todėl ji neturėjo pareigos rūpintis savo tėvu CK 3.206 str.). Ieškovės deklaruojamas teiktas išlaikymas A.J. B., kurio vertė maždaug 200 Lt per mėn. vertintinas kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė net elektrą atjungė viralinėje kur gyveno A.J. B., todėl labai abejotina, kad ieškovė būtų skyrusi kitų materialiųjų išlaidų A.J. B. išlaikymui. Tos aplinkybės, kad ieškovė kartais galimai atnešdavo atsakovės tėvui maisto ir rūbų, galimai buvo susiję su jos savanaudiškais motyvais, siekiu A.J. B. palankumo, kad šis jai testamentu paliktu savo turto dalį. Ką A.J. B. ir buvo padaręs ir tik likus maždaug pusę metų prieš mirtį pakeitė testamentą, visą turtą palikdamas dukrai. Be to išlaikymo faktą paneigė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai socialiniai darbuotojai, kurie patvirtino, kad A.J. B. buvo visiškai neprižiūrėtas, apleistas, sergantis, neturėjo ką valgyti, kuo šildytis. Anot liudytojų, ieškovė raštu buvo atsisakiusi rūpintis A.J. B.. Todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra ne tik teisinio bet ir nėra faktinio pagrindo šiam ieškinio reikalavimui patenkinti.

Teismas daro išvadą, kad net jei ieškovė ir patyrė kažkokių išlaidų susijusiu su bendrasavininkio turto dalies išlaikymu ar paties A.J. B. išlaikymu šias galimas išlaidas ieškovei kompensuoja tai, kad ji neatlygintinai naudojosi bendrasavininkio turto dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 4000 Lt išlaidų už advokato pagalbą (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Įvertinus bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus šioje byloje, o būtent atsakovės atstovas ruošė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, atstovavo atsakovę parengiamajame ir dviejuose teismo posėdžiuose, bendra posėdžių trukmė virš 5 valandų, todėl darytina išvada, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

Ieškovė kreipiantis į teismą sumokėjo tik dalį mokėtino žyminio mokesčio - 200 Lt ir prašė atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas 2013-08-06 nutartimi netenkino prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau užtikrinant asmens teisę kreiptis į teismą atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki teismo sprendimo priėmimo. Be kita ko teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas ne tik užtikrina asmens teisę kreiptis į teismą, bet ir skatina patį ieškovą ieškoti taikaus ginčo sprendimo galimybių. Taigi atmetus ieškinį iš ieškovės Valstybės naudai priteistina trūkstama dalis žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis - 433 Lt (reikalavimo suma 14442 Lt x 3 %). Taigi trūkstama dalis žyminio mokesčio yra 233 Lt. Be to, nagrinėjant bylą susidarė 36,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Iš viso iš ieškovės priteistina valstybei 269,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovės V. V. ieškinį atsakovei N. K..

Priteisti iš ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt (keturis tūkstančius litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 269,30 Lt (du šimtus šešiasdešimt devynis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.