Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatui Martynui Žilinskui, advokatui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. G. ieškinį Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnį su ieškovu neteisėtu ir panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-939 ir grąžinti ieškovą į darbą; priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004 m. vasario 6 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistu. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodoma, kad ieškovo darbo sutartis nutraukiama, nes po Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų yra naikinama ieškovo pareigybė. Ieškovo pareigybės panaikinimas nėra realus, darbo sutarties nutraukimas pagal DK 129 str. 2 d. atliktas pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas, todėl atleidimas iš darbo neteisėtas. 2015 m. rugpjūčio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta, kad didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų pagal darbo sutartis skaičius yra 122 (anksčiau buvo 125) bei patvirtinta nauja Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra. Naujai patvirtintoje struktūroje esminių pakeitimų nenumatyta. Nei šiame savivaldybės tarybos sprendime, nei jokiame kitame sprendime nėra patvirtintas savivaldybės vykdomų funkcijų keitimas, mažinimas ar atsisakymas. Tvirtinant naują savivaldybės administracijos struktūrą buvo patvirtinti tik nauji skyrių pavadinimai. Nieko nepasisakyta dėl šių skyrių vykdytinų funkcijų, jų perskirstymo. Joks pareigybių sąrašas kartu su nauja savivaldybės administracijos struktūra nebuvo patvirtintas. Tarybos sprendimu patvirtinta tik lentelėje sudėliota struktūra, tačiau nieko nepasisakyta dėl to, kaip bus perskirstytos pareigybės, kiek konkrečiai darbuotojų planuojama palikti dirbti, o kiek atleisti, kaip bus vykdoma darbuotojų atranka. Ieškovas daugiau nei 11 metų dirbo Žemės ūkio skyriaus specialistu. Atsakovo struktūroje Žemės ūkio skyrius išliko, tik buvo pervadintas į Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių. Iš esmės visos funkcijos, kurias vykdė buvusio Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, išliko. Tiesiog dalis funkcijų buvo perskirstytos kitiems skyriams. Žemės ūkio skyriaus specialistai vykdė funkcijas, kurios savivaldybei yra deleguotos įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą. Šioms funkcijoms vykdyti finansavimas iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos yra skirtas ir 2016 m., taigi savivaldybei ir toliau yra deleguojamos lygiai tokios pačios funkcijos kaip ir iki šiol, t. y. funkcijos, kurias vykdė ieškovas. Šiuo atveju realių struktūrinių pertvarkymų nebuvo padaryta, išskyrus funkcijų perskirstymą. Tos pačios funkcijos, kurias vykdė ieškovas, nebuvo panaikintos, išliko ir toliau, taip pat ir poreikis asmens, kuris tas funkcijas vykdytų. Vien skyrių pavadinimų keitimas ir funkcijų perskirstymas nesudaro teisėto pagrindo ieškovo atleidimui. Atsakovas nevykdė savo kaip darbdavio pareigos siūlyti ieškovui laisvas darbo vietas. Per visą įspėjimo laikotarpį ieškovui nebuvo siūlomas joks kitas darbas, ieškovas neturėjo jokios informacijos apie esančias laisvas darbo vietas po patvirtintų struktūrinių pertvarkymų. Be to, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl laisvos darbo vietos pasiūlymo ir ieškovo atleidimo, nevertino ieškovui taikomų socialinių garantijų pagal DK 135 str. pirmenybės teisės būti paliktam darbe, kai ieškovas atitiko net du kriterijus, turėjo ne mažesnį nei 10 metų darbo stažą toje darbovietėje ir jam iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai, ir taip pažeidė ieškovo teises. Atsakovo pasirinkimas, ką palikti dirbti, yra visiškai neaiškus, darytas slapčia, nesudaryta darbuotojų atrankos komisija, nevykdytas darbuotojų kvalifikacijos vertinimas. Ieškovas patenka į DK 129 str. 4 d. nurodytą darbuotojų grupę – ieškovui iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę mažiau nei 5 metai. Taigi atsakovas galėjo atleisti ieškovą tik tuomet, jei ieškovo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo palikimas darbe galėtų iš esmės pažeisti atsakovo interesus. Ieškovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą buvo visiškai neinformatyvus, neatitiko DK numatytos prasmės, nes nebuvo suteikta jokios konkrečios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jo pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Visi pertvarkymai buvo vykdomi paslapčia, neinformuojant darbuotojų. Atsakovas kaip darbdavys visiškai ignoravo savo pareigą informuoti darbuotojus apie priimtą sprendimą, kuris turi esminę įtaką darbo organizavimui savivaldybėje ir darbuotojų padėčiai. Darbuotojai neturėjo jokios informacijos apie tai, kokios yra savivaldybės tarybos priimto sprendimo priežastys, kokie planuojami pokyčiai, kaip pareigybės bus perskirstytos patvirtinus naują struktūrą, kurie darbuotojai bus atleisti ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus paliekami dirbti. Savivaldybės administracijoje, ir kitose savivaldybei priklausančiose įstaigose iš darbo buvo atleisti daugiausia asmenys, kurie dalyvavo rinkimuose į savivaldybės tarybą ar dirbo rinkimų komisijos nariais, stebėtojais, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog šie atleidimai yra sąlygoti ne realių struktūrinių pertvarkymų, o yra siekis susidoroti su politiniais oponentais.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo pareigybės panaikinimas nebuvo fiktyvus, o pareigybė realiai panaikinta kompetentingo organo - savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, todėl egzistavo DK 129 str. 2 d pagrindas atleisti ieškovą iš darbo ne dėl jo kaltės. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su sprendimo įgyvendinimu. Iš esmės pakeitus atsakovo struktūrą, atsirado poreikis peržiūrėti administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų vykdomas funkcijas, pareigybių aprašymus bei performuoti pareigybes taip, kad būtų optimizuotas savivaldybės administracijoje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūvis, išvengta funkcijų dubliavimo. Atsižvelgiant į tai, dalis administracijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų administracijos direktoriaus buvo atleista. Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d., savivaldybės administracijos direktorius turi teisę organizuoti Savivaldybės administracijos darbą, o Savivaldybės tarybos pritarimas steigiant naujas ar panaikinant esamas pareigybes bei skiriant ir atleidžiant darbuotojus, nėra reikalingas. Šios teisės administracijos direktoriui numatytos ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos nuostatuose. Savivaldybės taryba tvirtina tik maksimalų pareigybių skaičių, kurio administracijos direktorius negali viršyti, tačiau jis gali savo nuožiūra spręsti dėl mažesnio pareigybių savivaldybės administracijoje skaičiaus. Ieškovo darbo vieta buvo panaikinta dėl struktūrinių pertvarkymų Širvintų rajono savivaldybės administracijoje. Pirmiausia, savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų realumą patvirtina akivaizdžiai sumažėjęs administracijoje dirbančių asmenų skaičius. Buvo sumažintas administracijos struktūrinių padalinių ir pareigybių skaičius, o naujai įsteigtos tik kelios pareigybės. Žemės ūkio skyrius, kuriame pagal darbo sutartį iki atleidimo ieškovas dirbo skyriaus specialistu, savivaldybės tarybos sprendimu buvo panaikintas. Vietoje šio skyriaus, naujai savivaldybės tarybos patvirtintoje struktūroje buvo įsteigtas žemės ūkio ir turto valdymo skyrius, kuriam paskirtos platesnės funkcijos. Kadangi struktūrinių pertvarkymų tikslas buvo tolygiau paskirstyti darbo krūvį skyriuose, nuspręsta atsisakyti žemės ūkio skyriaus specialistų pareigybių, tarp jų - ir ieškovo, kadangi jie nevykdė jokių išimtinių funkcijų, o jų pareigos buvo daugiau techninės. Savivaldybės tarybos sprendimu buvo įsteigtas iš esmės naujas administracijos padalinys, todėl šių skyrių tapatinimas nėra galimas. Ieškovas iš darbo atleistas laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ieškovui apie atleidimą pranešta laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų, direktoriaus įsakymu ieškovui pavesta išmokėti 5 mėnesių išeitinę išmoką. Ieškovo atleidimo iš darbo dieną nebuvo laisvų darbo vietų. Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje apskritai neliko darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, todėl ieškovą perkelti į kitas pareigas objektyviai nebuvo galimybės. Laisvos valstybės tarnautojų pareigybės tokiu atveju neturi būti siūlomos, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų statusą, jiems keliamus griežtesnius nei darbuotojams reikalavimus, priskiriamą didesnę atsakomybę. DK 135 straipsnyje įtvirtinta garantija dėl ieškovo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti negalėjo būti pritaikyta, nes buvo panaikinta ne viena iš kelių tapačių pareigybių, tačiau žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje apskirtai atsisakyta skyriaus specialistų, dirbančių pagal darbo sutartį, todėl ieškovo pirmenybės teisės nebuvo kieno atžvilgiu taikyti. Be to, panaikinus specialistų pareigybes, pareigų, kurias galėtų užimti ieškovas, neliko. Ieškovui 2015 m. rugpjūčio 6 d. įteikto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys atitiko DK reikalavimus, t. y. jis informuota apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, atsiskaitymo tvarką. Prieš savivaldybei 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimant sprendimą dėl naujos savivaldybės administracijos struktūros, apie šį siūlymą bei jo priežastis buvo skelbiama savivaldybės internetiniame puslapyje, savivaldybės tarybos sprendimas buvo skelbiamas ir viešai. Apie pareigybės panaikinimą ieškovas buvo informuotas nedelsiant, kai tik buvo pradėti struktūriniai pertvarkymai, taigi buvo sudarytos realios galimybės savivaldybės administracijos darbuotojams sužinoti apie vykstančius struktūrinius pasikeitimus bei gauti visą juos dominančią informaciją. Atsakovas griežtai nesutinka, jog ieškovo ir kitų atsakovo įstaigoje dirbusių darbuotojų ir valstybės tarnautojų atleidimas buvo siekis susidoroti su politiniais oponentais. Politinės pažiūros ar kiti su darbinėmis funkcijomis nesusiję veiksniai priimant šį sprendimą neturėjo jokios reikšmės, šie kaltinimai yra melagingi. Net pripažinus atleidimą iš darbo pagal DK 129 str. neteisėtu, šis reikalavimas negalėtų būti tenkintas, kadangi ieškovo pareigybė neegzistuoja, gražinimas į pareigas yra objektyviai neįmanomas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nuo 2004 m. vasario 6 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistu. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad realūs struktūriniai pertvarkymai savivaldybėje nebuvo atlikti, jie buvo fiktyvūs, ieškovas buvo netinkamai informuotas apie atleidimą, nebuvo įvertinta jo pirmenybė likti darbe, jo vykdytos funkcijos yra išlikę, nes yra deleguotos valstybės, be to, jo funkcijas vykdo naujai priimti į darbą asmenys, anksčiau nedirbę atsakovo struktūroje.

Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį.

Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių. To paties straipsnio 2 dalyje, be kitų svarbių priežasčių, kurioms esant galimas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, nurodyti ir darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).

Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo struktūros pakeitimai buvo fiktyvūs. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovo struktūra buvo patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 4 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-103 (t. I., b.l. 16-17). 2015 m. gruodžio 11 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10-1022 buvo patvirtintos naujos pareigybės bei pareigybių aprašymai (I t. b.l. 89-96). Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d. įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Iš minėtos teisės normos matyti, kad savivaldybės taryba tik tvirtina struktūrą bei maksimalų leistiną pareigybių skaičių. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, pagal savo kompetenciją nustato valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, pareigybes, ir tvirtina jų sąrašą. Nagrinėjamos bylos atveju pareigybes tvirtino savivaldybės administracijos direktorė, todėl įstatymų reikalavimai nepažeisti.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad savivaldybės administracijoje skyrių skaičius buvo sumažintas iki 11, perskirstytos padalinių funkcijos, sukurti nauji padaliniai, sumažinta pareigybių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad įstaigoje nebuvo atlikti realūs pertvarkymai. Struktūrinių pertvarkymų realumą patvirtina ir mažesnis valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius. Vietoje 122 galimų dirba 108 darbuotojai ir valstybės tarnautojai, tai yra net 14 darbuotojų mažiau nei savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius. Darytina išvada, kad vidinė struktūra yra performuota. Savivaldybės administracijos skyrių funkcijos išplėstos, detalizuotos, papildytos, o pareigybių skaičius sumažintas. Teismas sutinka su ieškovu, kad jo, kaip ir daugelio kitų atleistų darbuotojų funkcijos savivaldybėje išliko, tačiau jos buvo perskirstytos. Priešingai nei teigia ieškovas, tai nereiškia, kad pertvarkymai buvo fiktyvūs, o buvo atlikti realūs struktūriniai pertvarkymai.

Analizuojant ieškovo darbo vietos pasikeitimus, matyti, kad jis dirbo Žemės ūkio skyriaus specialistu. Pasikeitus struktūrai, šis skyrius buvo panaikintas ir įsteigtas naujas Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius, kurio veikla apima ne tik žemės ūkio, melioracijos, kaimo plėtros sritis bei su šiomis sritimis susijusių funkcijų vykdymą, bet ir savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo, disponavimo, savivaldybės kompetencijai priskirtų licencijų ir leidimų išdavimą. Taip pat sumažintas pareigybių skaičius šiame skyriuje, įsteigtos tik 7 pareigybės vietoje 10 buvusių. Iš naujai patvirtintų pareigybių matyti, kad konkrečiai, analogiška ieškovo pareigybė šiame skyriuje neišliko. Tačiau ieškovo vykdytos funkcijos, yra perduotos Investicijų skyriui, Ūkio ir plėtros skyriui, Viešosios tvarkos ir aplinkos skyriui, seniūnijų specialistams ir jas šiuo metu vykdo atskiri šių skyrių ar seniūnijų specialistai. Taigi, atsakovo struktūros pakeitimai yra realūs, nefiktyvūs, kaip nurodė atsakovas, jais siekiama optimizuoti savivaldybės darbuotojų darbą, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo darbovietėje struktūriniai pertvarkymai buvo padaryti.

Dėl darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą vykdymo ir ieškovo pirmenybės likti darbe ir DK 129 straipsnio 4 dalyje numatytų darbuotojo garantijų.

DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Ši nuostata reiškia, jog darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovui atsakovas jokio kito jo kvalifikaciją atitinkančio darbo nesiūlė. Nors atsakovas teigė, kad visu laikotarpiu nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo ieškovui nebuvo galimybės pasiūlyti kitą darbą, šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro priešingą išvadą, kad atsakovas visgi turėjo galimybę pasiūlyti ieškovui kitas pareigas. Kaip jau minėta, ieškovo atliekamos funkcijos buvo perkeltos į Investicijų skyrių, Ūkio ir plėtros skyriui, Viešosios tvarkos ir aplinkos skyrių ir seniūnijų specialistams. Iš byloje pateiktų Investicijų skyriaus vyresniųjų specialistų, Viešosios tvarkos ir aplinkos skyriaus vyresniojo specialisto, Ūkio plėtros skyriaus vyresniojo specialisto, Jauniūnų seniūnijos specialisto, Gelvonų seniūnijos specialisto pareigybių matyti, kad daugiau kaip pusė šių pareigybių funkcijų sutampa su ieškovo vykdytomis funkcijomis. Šios pareigybės ieškovo atleidimo metu buvo laisvos ir jos jam nebuvo pasiūlytos.

Svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad aukščiau minėtas pareigas užėmė iki reorganizacijos nedirbę asmenys, kurie buvo priimti į Širvintų rajono savivaldybės administraciją po ieškovo atleidimo. Pavyzdžiui, M. S. buvo priimtas 2016 m. sausio 21 d., R. M. – 2016 m. sausio 28 d., J. Š. – 2016 m. vasario 22 d., D. R. – 2016 m. vasario 23 d., P. C. – 2016 m. balandžio 4 d., I. Ž. – 2016 m. balandžio 4 d.

Kaip nepagrįsti vertintini atsakovo argumentai, kad Žemės ūkio skyrius buvo reorganizuotas į kitą skyrių ir jame neliko ne valstybės tarnautojų pareigybių, o į valstybės tarnautojo pareigas asmens pagal darbo sutartį perkelti be konkurso negalima. Iš tiesų pagal 2015 m. gruodžio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymą Nr. 10-102 matyti, kad skyriuje patvirtintos 7 valstybės tarnautojų pareigybės (t. 1, b.l. 55). Tačiau iš savivaldybės tinklapyje skelbiamų kontaktų matyti, kad M. S. šiuo metu dirba Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje vyresniuoju specialistu. Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja J. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad M. S. dirbo pagal sutartį Investicijų skyriuje, o vėliau buvo perkeltas į Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių vyresniojo specialisto pareigas ir dirba pagal darbo sutartį.

Taigi, darytina išvada, kad atsakovas nenorėjo ieškovo neperkelti į kitas pareigas, kadangi atsakovas laisvai keičia patvirtintą pareigybių sąrašą ir priima naujus žmones, iki tol nedirbusius savivaldybėje, dirbti jo struktūroje ir vykdyti anksčiau atleistų asmenų funkcijas. Tai patvirtina iš dalies ir Investicijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymas, kurio IV dalyje Atsakomybė ir atskaitomybė nurodyta, kad „Žemės ūkio skyriaus specialistas atsako už ....“, o šios dalies 6 punkte numatytas, kad „Žemės ūkio skyriaus specialistas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Žemės ūkio skyriaus vedėjui“. Taigi, nors asmuo dirba Investicijų skyriuje, jis atsakingas Žemės ūkio skyriaus vedėjui. Be to, teismo posėdžio metu paklausus D. R., kokias funkcijas jis vykdo, jis nurodė, kad pagrindinės jo funkcijos yra deklaravimas, o kas liečia Investicijų skyriaus funkcijas, tai jis yra skambinęs į kitas savivaldybes ir klausęs, kokius projektus jos yra vykdę. Taigi, iš esmės jis vykdo tik žemės ūkio specialisto funkcijas.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog įspėjimai apie pareigybės panaikinimą pareiškėjams buvo įteikti iš karto po tarybos sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d., tačiau naujas pareigybių sąrašas ir skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos tik 2015 m. gruodžio 7 ir 11 d. Todėl akivaizdu, kad tik po tarybos sprendimo dėl naujos struktūros priėmimo buvo peržiūrimos administracijos darbuotojų funkcijos ir pareigybės, o ieškovas buvo įspėtas, kad jo pareigybė bus naikinama, nors joks konkretus sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas ar patvirtintas. Atsakovas įspėjo ieškovą, dar nežinodamas, kokios funkcijos dubliuojasi, kokios yra galimai perteklinės ir kurias pareigybes iš tikrųjų reikėtų panaikinti. Taigi, atsakovas neturėjo galimybės ir pasiūlyti kitas pareigas.

Teismas sutinka su ieškovu, kad šiuo atveju atsakovas pažeidė ir ieškovo pirmumo teisę likti darbe. DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. Šiuo atveju iš atsakovo pateiktos lentelės matyti, kad ieškovas pas atsakovą dirbo 11 metų 8 mėnesius, t. y. nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, ir jam iki pensijos likę mažiau negu trys metai, nes remiantis oficialia SODROS duomenų skaičiuokle pensinis amžius ieškovui sueis 2017 m. lapkričio 7 d., jam sulaukus 63 metų 6 mėnesių amžiaus, todėl ieškovas turėjo pirmumo teisę likti darbe.

Civilinėje byloje dėl grąžinimo į darbą darbdavys turi įrodyti, kad jis teisėtai atleido darbuotoją (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigia, kad ieškovo pirmumo teisė buvo vertinama, jokie tai patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti, o pateiktas pareigybių poreikio vertinimas ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų lentelė su darbo stažo, pensijinio amžiaus paskaičiavimu neleidžia daryti išvados, kad buvo įvertinta būtent ieškovo pirmenybė likti darbe ir nebuvo galimybės jo perkelti į kitas pareigas. Priešingai, iš minėtų lentelių matyti, kad savivaldybėje dirba nemažai darbuotojų neturinčių pirmumo teisės likti darbe, o taip pat pensijinio amžiaus asmenų, prieš kuriuos ieškovas turėjo pirmumo teisę likti darbe. Be to, ieškovo kvalifikacija turėjo būti lyginama ir su kitų pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija ir dirbančių visoje savivaldybėje, ne tik Žemės ūkio skyriuje.

Šiuo atveju, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas po darbuotojų atleidimo jau priėmė 17 naujų darbuotojų iki tol nedirbusių pas atsakovą, kad net šeši naujai priimti darbuotojai vykdo žemės ūkio funkcijas, ieškovo išsilavinimas (aukštesnysis) atitinka kai kurių pareigybių reikalavimus, t. y. visa tai rodo, kad pas atsakovą buvo laisvų darbo vietų, tačiau jos nebuvo siūlomos atleidžiamam darbuotojui.

Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovo argumentas, jog Žemės ūkio skyriaus specialistai buvo atleisti, nes jų mažas darbo krūvis. Pirmiausia, byloje nėra duomenų, jog ieškovo ir kitų Žemės ūkio specialistų darbo krūvis buvo mažas, o darbas sezoninis. Priešingai liudytojai ir ieškovas nurodė, kad Žemės ūkio skyriaus specialisto funkcijos nėra vien deklaravimas, o jis vykdo ir kitas funkcijas ištisus metus. Tai patvirtina ir ieškovo pateiktas pareigybės aprašymas. Antra, net jeigu buvo sprendžiama, kad darbo krūvis yra per mažas ir jis turi būti didinamas, turėjo būti sprendžiama kurio darbuotojo funkcijas išdalinti kitiems darbuotojams, kad krūvį padidinti ir atsižvelgus į pirmenybę likti darbe, jos neturintis asmuo galėjo būti atleistas. O šiuo atveju buvo atleisti beveik visi skyriaus darbuotojai, o jų funkcijoms atlikti priimti nauji žmonės.

Pažymėtina ir tai, kad pagal DK 129 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Nagrinėjamu atveju atleidimo metu Č. G. buvo likę iki pensijos mažiau kaip 5 metai (2 m.1 mėn.). DK 129 straipsnio 4 dalis aiškintina ir taikytina kartu su to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį neterminuota darbo sutartis su šioje teisės normoje išvardytais darbuotojais gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims (DK 129 straipsnio 2, 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Sprendžiant, ar, atleidžiant darbuotoją iš darbo, buvo laikytasi DK 129 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių reikalavimų, būtina, be kita ko, aiškintis bei vertinti aplinkybes dėl darbuotojo tinkamo įspėjimo, svarbios priežasties, ypatingo atvejo ir galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą egzistavimo arba egzistavimo. Aiškinant ypatingo atvejo, kaip DK 129 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, sampratą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad, sprendžiant, ar darbuotojas buvo atleistas iš darbo, nepažeidžiant DK 129 straipsnio 4 dalyje jam įtvirtintos garantijos, įvertintina, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu: ar realiai egzistavo tokia svarbi darbuotojo atleidimo priežastis, dėl kurios neatleidus darbuotojo būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai; taigi darbdavys turi turėti svarią priežastį darbo sutarčiai su darbuotoju, patenkančiu į DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategorijas, nutraukti; tokia priežastis siejama su esminiais darbdavio interesais ir jų pažeidimu; ar darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nustatoma atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką ir aplinkybes, konkrečias darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes bei jį pagrindžiančias priežastis.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo palikimas darbe pažeistų atsakovo interesus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad praktiškai analogiškoms funkcijoms atlikti priimami nauji žmonės, anksčiau nedirbę pas atsakovą. Atsakovas ieškovui nesiūlė jokio kito darbo, nors ieškovas turi didelę patirtį, nėra niekad baustas už netinkamą pareigų atlikimą, nuolat kėlė kvalifikaciją. Taigi, tokio darbuotojo palikimas darbe tikrai nepažeistų atsakovo interesų, juolab, kad žemės ūkio skyriaus specialisto pareigybės ir funkcijos išliko.

Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas šio klausimo net nesprendė, nes nemanė, jog ieškovas turi garantijas pagal DK 129 straipsnio 4 dalį, nes iš atsakovo pateiktų pensinio amžiaus skaičiavimo lentelių matyti, kad atsakovas yra nurodęs, kad Č. G. iki pensijos liko 7 m. 11 mėn. 25 d., o senatvės pensijos amžius jam sukaks 2023 m. liepos 9 d., tačiau remiantis teisės aktais Č. G. senatvės pensijos amžius sukaks 2017 m. lapkričio 7 d., t.y. po dviejų metų vieno mėnesio po atleidimo.

Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovu, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jo neįgalumą, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta.

Dėl darbuotojo įspėjimo ir informacijos keitimosi su darbuotoju.

DK 130 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys. Įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjimo paskirtis yra informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimą iš darbo dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų, įspėjime turi būti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių (ar jų dalių), kurių darbuotojų darbo organizavimą ar kitokio pobūdžio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami. DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų neatitinka įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, bet jie nesukonkretinti pirmiau nurodytu būdu.

DK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Tokios konsultacijos turi būti išankstinės, t. y. įvykti iki įspėjimų darbuotojams įteikimo. Šia nuostata siekiama išvengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti. 1998 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyvos 98/59/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo“ 2 straipsnyje nustatyta, kad kolektyvinio atleidimo atveju darbdavys turi iš anksto pradėti konsultuotis su darbuotojų atstovais, kad būtų pasiektas susitarimas, o per šias konsultacijas reikia tartis, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti kolektyvinių atleidimų arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių, taip pat sušvelninti šių atleidimų padarinius papildomomis socialinėmis priemonėmis. Jos gali būti skirtos atleistiesiems darbuotojams iš naujo įdarbinti arba perkvalifikuoti. Pagal Konvencijos Nr. 158 13 straipsnį darbuotojų atstovams su būsimų atleidimų priežastimis susijusi informacija turi būti pateikiama laiku, o galimybė konsultuotis apie priemones, mažinančias atleidimų skaičių ar jų neigiamas pasekmes, turi būti suteikta kaip įmanoma anksčiau. Jeigu konsultacijos iš viso nebūtų surengtos, tai gali būti svarstoma kaip darbuotojų ar jų atstovų teisių pažeidimas ir darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą laiku, jis informuotas apie tai, kad jo pareigybė yra naikinama ir, kad įspėjimo laiku jam bus siūlomos užimti laisvos darbo vietos. Tačiau, teismo vertinimu, įspėjime turėjo būti aiškiai nurodoma, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima atsakovo struktūriniai pertvarkymai. Iš ieškovui įteikto įspėjimo turinio sunku nuspręsti ir įsitikinti tuo, kad nurodyta atleidimo iš darbo priežastis yra pagrindas atleisti būtent jį, o ne kitus darbuotojus. Pažymėtina, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. jau po ieškovo atleidimo. Turint omenyje, kad analogiškus įspėjimus dėl pareigybių panaikinimo gavo visi savivaldybės administracijos darbuotojai, išskyrus vadovybę, visi įspėti darbuotojai turėjo teisę pagrįstai manyti, kad atleistas bus kitas darbuotojas, o ne jis. Juo labiau, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. liepos 27 d. sprendimu sumažino maksimalų darbuotojų skaičių tik trimis, t. y. nuo 125 iki 122. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo funkcijos yra valstybės deleguotos savivaldybei, jis pagrįstai manė, jog jis nebus atleistas. Be to, tokio turinio įspėjimas, žinant, kad įspėti visi savivaldybės administracijos darbuotojai, o maksimalus darbuotojų skaičius sumažintas tik trimis, neleido ieškovui pagrįstai manyti, kad būtent jis bus atleistas iš darbo.

Atsakovo teigimu, apie planuojamus struktūros pokyčius darbuotojai buvo informuoti paskelbiant informaciją savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje bei buvo sudarytos visos galimybės gauti visą informaciją, tačiau byloje nustatyta, kad konkretūs pasikeitimai dėl pareigybių buvo pradėti svartyti tik po tarybos sprendimo priėmimo, o konkrečios pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d.

Darbuotojai būtų buvę tinkamai informuoti, jeigu su jais būtų surengtos konsultacijos, kurios yra būtinos atleidžiant grupę asmenų (šiuo atveju buvo atleista 24 darbuotojai iš 125, t. y. buvo grupinis atleidimas) ir jų metu būtų aiškiai nustatyta, kuriuos darbuotojus numatoma atleisti, būtų buvusi gauta informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Ieškovo atleidimo iš darbo metu tokios konsultacijos nebuvo rengiamos. Atsakovo pateikti kvietimai į susirinkimus neįrodo to, kad buvo su darbuotojais konsultuojamasi, nes kvietimuose nenurodyta, kokiu klausimu rengiami susirinkimai, susirinkimų metu nebuvo rašomi protokolai. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad minėtų susirinkimų metu darbuotojai buvo išleidžiami į pensiją, sveikinami, ir pan., tačiau restruktūrizacijos klausimai nebuvo keliami ir visi darbuotojai iki atleidimo tikėjosi, kad jie ir toliau dirbs, nes žemės ūkio specialistų funkcijos yra Žemės ūkio ministerijos deleguotos ir finansuojamos funkcijos, o 2016 metams Žemės ūkio ministerija lėšų jų atlikimui skyrė netgi šiek tiek daugiau negu 2015 metais. Tai, kad su darbuotojais nebuvo konsultuojamasi iš dalies patvirtina ir tai, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. iki atleidimo nebuvo žinoma kokios bus patvirtintos naujos pareigybės.

Dėl darbo biržos informavimo.

DK 130¹ straipsnyje nustatyta, kad apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Šis reikalavimas turi būti vykdomas, jei per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų (DK 130¹ str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju savivaldybėje dirbo 125 darbuotojai, o buvo atleisti 24 darbuotojai, todėl atleidimas laikytinas grupiniu, tačiau teritorinei darbo biržai apie tai nebuvo pranešta. To neginčija ir atsakovas. DK 130¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. Byloje nustatyta, kad jokios konsultacijos su darbuotojais nebuvo rengiamos ir nebuvo pranešta darbo biržai apie grupės darbuotojų atleidimą, todėl darbo sutartis su ieškovu negalėjo būti nutraukta.

Dėl ieškovo grąžinimo į darbą.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, darytina išvada, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškovu buvo pažeista visa eilė DK normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, šie pažeidimai yra grubūs, todėl darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai.

Aplinkybė, kad atsakovo struktūros pertvarkymas yra teisėtas, realus ir nefiktyvus, nepašalina atsakovo kaip darbdavio pareigos užtikrinti įstatymų reikalavimų laikymąsi atleidžiant ieškovą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo atleidimo dieną buvo pareigybių, kurios jam galėjo būti siūlomos, nebuvo įvertinta jo pirmenybė pasilikti darbe, atsakovo struktūroje yra darbo vietų, kurias galėjo ir gali užimti ieškovas, be to, atsakovas pažeidė konsultavimosi su darbuotojais ir darbo biržos informavimo apie grupinį darbuotojų atleidimą pareigas, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu. Byloje nenustatyta jokių ypatingų (išskirtinių) aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad minėti pažeidimai gali būti vertinami kaip atleidimo procedūros pažeidimai, savaime nesudarantys pagrindo ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu.

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, individualus norminis aktas, priimtas dėl jo atleidimo iš darbo, naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbo vieta ir funkcijos yra išlikę, ieškovas grąžintinas į darbą.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog šiuo metu nėra darbo vietos, į kurią gali būti grąžinamas ieškovas. Teismo posėdžio metu apklausta Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė nurodė, kad pareigybių keitimas, sukūrimas yra jos diskrecijos teisės ir pagal poreikį ji jas steigia, keičia. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, jog patvirtintos valstybės tarnautojų pareigybės buvo keičiamos atgal į specialistų pagal darbo sutartį pareigybes, todėl tikrai manytina, jog norint galima darbuotoją grąžinti į darbą. Juolab, kad ir šiuo metu yra laisvų darbo vietų ir kaip administracijos direktorė sakė, gali būti, kad ateityje jos bus užpildytos.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Minėta įstatymo nuostata siekiama darbuotojui kompensuoti jo turėtus praradimus.

Kaip jau buvo minėta, ieškovas iš darbo atleistas 2015 m. gruodžio 7 d. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos pažymos matyti, kad jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 325 Eur. Grąžinus ieškovą į darbą, jam priteisiamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad ieškovui per 5 mėnesius buvo išmokėta išeitinė išmoka, todėl iš priteisiamo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos išskaitoma ieškovui išmokėta išeitinė išmoka.

Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 140 str. 1 d.). Minėto reikalavimo atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Reikalavimo atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d.). Priėmus reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų atsisakymą, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad vieno iš reikalavimų ieškovas atsisakė bei į atsakovo atstovavimo išlaidų dydį šioje byloje, ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1050 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo Č. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį neteisėtu.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-939 ir grąžinti ieškovą Č. G. į Širvintų rajono savivaldybės specialisto ar lygiavertes pareigas.

Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją sumokėti ieškovui Č. G. vidutinį darbo užmokestį po 325 Eur už kiekvieną mėnesį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskaitant jam išmokėtą 5 mėnesių išeitinę išmoką.

Priimti ieškovo Č. G. ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui Č. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188722373) 1050 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.