Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros 1 –ojo skyriaus prokuroro ir nuteistojo E. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro bei nuteistojo E. K. apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 3 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki vidurnakčio, apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, buitinio konflikto su sugyventine D. N. metu, suduodamas į galvą kumščiais ne mažiau kaip 6 smūgius, padarydamas kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose – kaktos vidurinėje apatinėje dalyje, kaktos dešinėje pusėje, viršugalvio vidurinėje dalyje, viršugalvio kairėje pusėje ir ant dešiniojo smilkinio raumens bei poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose bei paakyje, židinines kraujosruvas galvos smegenų minkštuose dangaluose, kairėje momeninėje ir smilkininėje skiltyse, nedidelę paviršinę muštinę žaizdą kairiojo antakio krašte, paviršinį dešiniojo skruosto odos nubrozdinimą, abiejų lūpų išorės ir vidinio paviršiaus smulkias kraujosruvas bei gleivinės įtrūkimus. Dėl galvos sumušimo didelis kraujo kiekis (190 g krešulių) išsiliejo po kietuoju smegenų dangalu kairiajame didžiajame pusrutulyje. Išsiliejęs kraujas suspaudė galvos smegenis, dėl to išsivystė antrinės smegenų kraujosruvos ir galvos smegenų pabrinkimas. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo D. N. mirė sumušimo vietoje, t. y. E. K. ją tyčia nužudė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo E. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad įvykio dieną prieš nukentėjusiąją D. N. fizinį smurtą naudojo tik apeliantas. Byloje duomenų, kad įvykio dieną prieš D. N. smurtą būtų naudoję kiti asmenys, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Objektyvia bylos medžiaga - specialisto išvada Nr. M 901/08 (03) nustatyta, kad D. N. mirė nuo galvos sumušimo kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis, išsivysčius antrinėms smegenų kraujosruvoms ir galvos smegenų pabrinkimui. Specialistas nurodė, kad sprendžiant iš padarytų galvos sužalojimų pobūdžio, jų išsidėstymo ir kiekio, pagrindiniai galvos sužalojimai paaiškinami šešiais smūgiais – į dešinę akiduobę, į kaktos vidurinę apatinę dalį, į kaktos dešinę pusę, į viršugalvio kairę pusę, į dešiniojo smilkinio raumenį. Taip pat specialistas konstatavo, kad pagrindiniai sužalojimai ir dauguma kitų sužalojimų galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spaudžiant pirštais ir pan. (t. 1, b. l. 26-29). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas D. V. patvirtino minėtą specialisto išvadą ir nurodė, kad padaryti nukentėjusiajai nustatytus galvos ir veido sužalojimus nuteistojo nurodytu būdu - suduodant nukentėjusiajai į veidą delnu - neįmanoma. Ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiajai suduoti 6 smūgiai, kuriais buvo padaryti pagrindiniai galvos sužalojimai, buvo pakankamai stiprūs, ir tokių sužalojimų padaryti rankos delnu neįmanoma, nes tam yra per maža jėga ir per didelis kontakto plotas (t. 2, b. l. 71-72). Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai padaryti galvos ir veido sužalojimai, kurie tiesiogiai įtakojo nukentėjusiosios mirtį, buvo padaryti tikėtina iki 6 val. iki mirties (t. 1, b. l. 26-29). Teisme ekspertas, patvirtindamas minėtą išvadą, papildomai paaiškino, kad visi patirti veido ir galvos sužalojimai buvo švieži, senesnių veido, galvos sumušimų nerasta, ir kad po tokių sužalojimų nukentėjusioji galėjo išgyventi tik kelias valandas (t. 2, b. l. 71-73). Taigi, tiek specialisto išvada, tiek specialisto teisme duoti paaiškinimai paneigė apelianto teiginius, kad įvykio dieną nukentėjusiajai buvo suduoti tik nestiprūs smūgiai delnu per veidą.

Apeliantas teigia, kad mirtinus sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti ir pati griuvinėdama girta arba ištikta epilepsijos priepuolio. Šie apelianto teiginiai taip pat paneigti specialisto išvados duomenimis, specialisto teisme duotais paaiškinimais bei liudytojų parodymais.

Specialistas, atlikęs nukentėjusiosios lavono tyrimą, atribojo visus D. N. kūne rastus anksčiau padarytus sužalojimus, kartu ir tuos, kuriuos nukentėjusioji galėjo patirti atsitrenkusi į aplinkos daiktus, suklupusi ar pargriuvusi. Ekspertas teisme paaiškino, kad nukentėjusiajai nustatyti galvos ir veido sužalojimai, sukėlę jos mirtį, nebūdingi griuvimui, nes akivaizdžiai buvo matyti 6 kontaktinės žymės, išsidėsčiusios skirtingose vietose. Paneigti buvo ir apelianto teiginiai, kad nukentėjusioji galėjo mirtinai susižaloti ištikus epilepsijos priepuoliui. Byloje duomenų patvirtinančių, kad nukentėjusioji sirgo epilepsija, nėra. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas tokio fakto (kad nukentėjusioji sirgo epilepsija) nenurodė. Priešingai, pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. P. parodė, kad ji su D. N. bendravo kiekvieną dieną (viename name jos gyveno 4 metus) ir jai neteko matyti, kad ją ištiktų epilepsijos priepuolis (t. 2, b. l. 64), nors apeliantas tvirtina, kad tokie priepuoliai nukentėjusiąją ištikdavo dažnai (t. 2, b. l. 61). Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad nukentėjusioji nesirgo ligomis, galėjusiomis turėti įtakos mirčiai (t. 1, b. l. 26-29).

Taigi, aptarti įrodymai, paneigia apelianto teiginius, kad nukentėjusioji mirtinus galvos sužalojimus galėjo patirti griuvinėdama girta ar ištikta epilepsijos priepuolio.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad visus galvos sužalojimus, padarytus nukentėjusiajai suduodant į galvos sritį (veidą) ne mažiau kaip šešis smūgius, padarė E. K. ir būtent jo tyčiniai veiksmai buvo nukentėjusiosios mirties priežastimi.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie nuteistojo E. K. tyčios turinį, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, ir nuosprendyje nurodė, kad E. K. veikė netiesiogine tyčia, t. y. tyčia smogdamas ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą savo sugyventinei D. N., suprato, kad savo veika kėsinasi į sugyventinės gyvybę, numatė, kad gali ją atimti ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos išvada ir konstatuoja, kad ji yra teisinga, nes nuteistasis tyčia suduodamas ne mažiau kaip šešis smūgius fiziškai silpnesnei savo sugyventinei (kaip pripažino ir pats apeliantas jo sugyventinė buvo smulkaus kūno sudėjimo) į gyvybiškai svarbų organą - galvą (veidą), suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl jis atsako už faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju už atsiradusius padarinius nukentėjusiosios mirtį. E. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas ir ją kvalifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis veikdamas netiesiogine tyčia nužudė savo sugyventinę D. N. bei teisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, jo manymu, byloje padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Teigia, kad teismas patikėjo liudytojų I. P. ir A. P. parodymais, kurie parodymus davė neblaivūs. Taip pat, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymus atlikti akistatas, apklausti jo nurodyti liudytojus bei, kad ikiteisminio tyrimo metu jo advokatė tinkamai neatliko savo pareigų. Šie apelianto skundo argumentai yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatė.

Apeliantas, teigdamas, kad teismas patikėjo liudytojų I. P. ir A. P. parodymais, kuriuos neva liudytojai davė būdami neblaivūs, nenurodo, kurios liudytojų I. P. ir A. P. nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų I. P. ir A. P. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje lygino su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, vertino juos kitų bylos duomenų kontekste, ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi tik tais jų parodymais, kuriuos patvirtino kiti bylos duomenys. Be to, byloje nėra duomenų, kad apelianto minimi liudytojai apklausos teisme metu buvo neblaivūs ir todėl negalėjo duoti teisingų parodymų.

Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymus atlikti akistatas, nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, kad tam tikro veiksmo atlikimas yra būtinas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Kokius tyrimo veiksmus vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas. Tai reiškia, jog šioje byloje prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas nemanė, kad byloje būtina atlikti apelianto minimas akistatas, ar apklausti jo nurodytus liudytojus. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 178 straipsnio 2 dalis) suteikia teisę ir pačiam įtariamajam, taip pat ir jo gynėjui, prašyti prokurorą atlikti BPK XII ir XIV skyriuose nurodytus veiksmus. Byloje duomenų, kad apeliantas, ar jo gynėjas būtų pateikęs tokį prašymą, nėra. Iš visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą protokolo matyti, kad E. K., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prašymų ir papildymų neturėjo. Prašymų ir papildymų neturėjo ir E. K. gynėja (t. 1, b. l. 162). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad yra liudytojų, kurie galėtų parodyti apie jo tarpusavio santykius su nukentėjusiąją, tuo pačiu nuteistasis parodė, kad apie patį įvykį niekas paliudyti negali, nes tokių liudytojų nėra. Taip pat jis neprašė kviesti pakartotinai liudytojus, jis tik prašė ištirti jų parodymus (t. 2, b. l. 74-75). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio teismas liudytojų parodymus tyrė ir dėl jų nuosprendyje pasisakė.

Be to, apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jį ginusi advokatė neatliko savo pareigų. Tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs. Nuteistasis jokių konkrečių savo teiginius patvirtinančių aplinkybių nenurodo. Be to, nuteistasis galėjo atsisakyti jam paskirtos gynėjos arba prašyti ją pakeisti kitu gynėju, tačiau tokių prašymų jis taip pat nepareiškė. Teisėjų kolegija aptariamoje byloje apelianto teisės į gynybą pažeidimų nenustatė.

Dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės

Apeliantas nuteistasis E. K. , skųsdamas apygardos teismo nuosprendį, nesutinka ir su jam paskirtos bausmės dydžiu. Mano, kad jam paskirta per griežta bausmė ir prašo ją švelninti.

Su nuteistajam E. K. paskirtos bausmės dydžiu nesutinka ir apygardos teismo nuosprendį apskundęs Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras, kuris priešingai nei nuteistasis E.K., mano, kad nuteistajam yra paskirta neteisinga, per švelni, bausmė, ir prašo ją griežtinti.

Prokuroro prašymas – griežtinti nuteistajam E. K. paskirtą bausmę – tenkintinas, o nuteistojo prašymas – švelninti jam paskirtą bausmę – atmestinas.

Prokuroras, nesutikdamas su nuteistajam E. K. paskirtos bausmės dydžiu, mano, kad teismas, skirdamas E. K. bausmę, netinkamai vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, neskyrė pakankamo dėmesio bausmės skyrimo motyvams, o byloje nustatytas aplinkybes nuosprendyje išvardijo deklaratyviai, neatskleisdamas konkretaus jų turinio bei reikšmės skiriamai bausmei.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, minėti prokuroro skundo argumentai yra pagrįsti, todėl apygardos teismo nuosprendis dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, nesilaikė BK 54 straipsnyje numatytų reikalavimų. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą“ 3.1.12 punkte akcentuojama, kad motyvuodamas konkrečią bausmę teismas nuosprendyje aprašo byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos jų reikšmę ir nurodo, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Šio reikalavimo apygardos teismas nesilaikė.

Apygardos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad E. K. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nuteistasis nusikalto esant sunkinančiai jo atsakomybę aplinkybei, nes nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, bei atsižvelgęs į tai, kad E. K. nusikaltimą padarė pirmą kartą, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir netinkamas nukentėjusiosios gyvenimo būdas, padarė išvadą, kad jam skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neteisinga ir prieštaraujanti BK 61 straipsnyje numatytoms bausmių skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių taisyklėms. Šio įstatymo 2 dalyje yra nurodoma, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskyrė bausmę - laisvės atėmimą 11 metų. Ši bausmė yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris yra 14 metų. Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, skirdamas tokią bausmę, tinkamai neįvertino nuteistojo įvykdyto nužudymo pavojingumo laipsnio, nepakankamai įvertino tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nuteistasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę.

Kaip jau minėta, E. K. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą. Nuteistojo padarytos nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Nuteistojo įvykdytas nužudymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – E. K. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę, su kuria kartu pragyveno 8 metus. Byloje nustatyta, kad nuteistasis savo sugyventinei sudavė ne mažiau 6 smūgių į galvą, ir kad tokių veiksmų priežastimi buvo pyktis apsvaigus nuo alkoholio. Po suduotų sugyventinei smūgių, nuteistasis paėmęs ją už kojų partempė į kambarį ir paguldė į lovą. Jis matė savo sugyventinės sunkią būklę, tačiau pagalbos jai nekvietė. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nuteistasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nurodė, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir netinkamas nukentėjusiosios gyvenimo būdas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks teismo motyvas nėra teisingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad netinkamą gyvenimo būdą vedė abu sugyventiniai, abu jie piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo, todėl teigti, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo netinkamas nukentėjusiosios gyvenimo būdas, nėra pagrindo. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis, būdamas jauno amžiaus, darbingas, niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiniu, buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) PSC įskaitą su diagnoze: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Jam nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas (t. 2, b. l. 145).

Esant aptartoms aplinkybėms, E. K. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį turėjo nulemti jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, jo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės bei nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nuteistajam už jo įvykdytą kvalifikuotą nužudymą paskyrė bausmę mažesnę už sankcijos vidurkį. Kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad nuteistajam turi būti paskirta bausmė viršijanti jo padaryto nusikaltimo sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Dėl to prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir nuteistajam griežtinama paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistajam E. K. skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta neteisinga, per švelni, bausmė, tai apelianto nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos, neva per griežtos bausmės, yra atmetami šiame procesiniame sprendime jau išdėstytais ir aptartais motyvais. Apeliantas nuteistasis E. K. aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas jam skirti švelnesnę bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Dėl to, kas išdėstyta, nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas, o prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti:

E. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirti bausmę laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.