- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-03
- Bylos Nr.
- AS-502-457-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gudynas
- Pareiškėjas
- A. J., V. G., A. P., A. G., R. M., R. N., T.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai
- Advokatai
- Aušra Mudėnaitė
- Kategorijos
- 64.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Stasio Gudyno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A. J. , V. G. , A. P. , A. G. , R. M. , R. N. , T. J. ir M. S. atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. , V. G. , A. P. , A. G. , R. M. , R. N. , T. J. ir M. S. atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjų A. J. , V. G. , A. P. , A. G. , R. M. , R. N. , T. J. ir M. S. atstovė advokatė A. Mudėnaitė prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama pripažinti norminio administracinio akto – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano dalį, kurioje žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), prieš šių žemės sklypų savininkų valią ir nesant konkretaus visuomenės poreikio, nustatytas žemės naudojimo būdas yra „pramonės ir verslo teritorijos“, prieštaraujančiu Civilinio kodekso 4.37 ir 4.39 straipsniams bei Teritorijų planavimo įstatymo 3, 11 straipsniams, Lietuvos Respublikos bendrajam planui, bei šią Klaipėdos rajono bendrojo plano dalį laikyti negaliojančia.
Pareiškėjų atstovė nurodė, kad ištirti norminio administracinio akto teisėtumą prašo ryšium su individualia administracine byla Nr. I-165-386/2006, iškelta Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjų skundą, kuriuo reikalaujama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu savininkams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose numatytas žemės naudojimo būdas yra „pramonės ir verslo teritorija“. Bendrasis planas turės būti taikomas šioje individualioje byloje, o kadangi jis laikytinas norminiu administraciniu aktu, jo teisėtumui įvertinti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta speciali procedūra, kuria pareiškėjai ir nori pasinaudoti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad norminio akto tyrimo proceso esmė yra ta, kad teismas tiria norminio akto, kuris turi būti taikomas konkrečioje individualioje administracinėje byloje, atitikimą įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir kuris pats negali būti nagrinėjimo dalyku individualioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. I-165-386/2006 m. bylos nagrinėjimo dalyku yra būtent aktas, kuris prašyme ištirti norminio akto teisėtumą jau įvardintas norminiu aktu, kurio atitikimą įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui prašoma ištirti, t. y. teisme jau yra priimti ir nagrinėjami pareiškėjų reikalavimai dėl 2005 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-11-405 “Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo”. Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos administraciniame yra jau priimtas nagrinėti pareiškėjų skundas dėl to paties reikalavimo – 2005 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-11-405 “Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo” dėl bendrojo plano dalies, kurioje numatyta pramonės ir verslo teritorija, pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų teritorijoje, panaikinimo ir šis reikalavimas nagrinėjamas pagal individualaus administracinio akto nagrinėjimo procedūras.
Teismas taip pat nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 ir 14 dalis, 111 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 ir 3 punktą, teismas negali nagrinėti bylos dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, kai teisme jau yra priimta nagrinėti byla dėl to paties administracinio akto kaip individualaus akto panaikinimo ir reiškiant tapačius reikalavimus dėl šio akto dalies panaikinimo. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia individualia byla, o yra tapatus reikalavimas, priimtas nagrinėti byloje, nagrinėjamoje pagal taisykles, taikomas individualaus akto nagrinėjimui, todėl pareiškėjų prašymą kaip nesusijusį su teisme nagrinėjama konkrečia byla atsisakė priimti vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 3 punktais.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjams pradėjus procesą dėl 2005 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-11-405 “Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo” panaikinimo kaip individualaus akto panaikinimo ir vėliau ginčą dėl to paties administracinio akto transformuojant į ginčą jau kaip norminio akto pripažinimo prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, susidaro situacija, kad pareiškėjai kreipėsi abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nors nėra subjektai kreiptis abstrakčiu prašymu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjai nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų subjektų ratą, galinčių kreiptis į teismą dėl prašymo ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 skirsnyje numatytą teisinį reguliavimą negali būti tokios situacijos, kai tas pats administracinis aktas gali būti ginčijamas kaip individualus aktas ir vėliau bylos nagrinėjimo metu reiškiamas reikalavimas dėl to paties akto jau kaip dėl norminio akto ištyrimo. Administracinio akto teisėtumas turi būti tiriamas arba pagal bylos nagrinėjimo taisykles, numatytas individualaus akto teisėtumo nagrinėjimui, arba pagal bylos nagrinėjimo taisykles, numatytas norminio akto teisėtumo nagrinėjimui, ir negali būti tokios teisinės situacijos, kad administracinis aktas tiriamas ir kaip individualus, ir kaip norminis.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-165-386/2006 m. pareiškėjai 2006 m. birželio 15 d. patikslino skundo reikalavimą ir prašo įpareigoti atsakovą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą pakeisti ir perbraižyti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 dalį taip, kad pareiškėjų žemės sklypuose būtų numatytas gyvenamųjų teritorijų žemės naudojimo būdas. Pareiškėjų atstovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad pareikštas reikalavimas dėl norminio akto pripažinimo neteisėtu yra tapatus individualioje byloje Nr. I-165-386/2006 m. pareikštam reikalavimui. Kol nebus išspręstas bendrojo plano (norminio administracinio akto) teisėtumo klausimas, individualioje byloje keliamas reikalavimas negalės būti patenkintas. Teismo atsisakymas priimti pareiškėjų prašymą visiškai užkerta kelią apginti pareiškėjų pažeistas nuosavybės teises. Šiuo atveju susidaro situacija, kai pareiškėjams nepripažįstama teisė kreiptis dėl norminio akto teisėtumo remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnio tvarka, bet taip pat negalimas ir jų reikalavimų patenkinimas individualioje byloje, nes ši tvarka netaikytina jų teises pažeidžiančio Klaipėdos rajono bendrojo plano teisėtumo vertinimui. Apeliantų atstovei akivaizdu, kad skundas buvo paduotas remiantis individualiu ir konkrečiu pareiškėjų teisių pažeidimu, kurių pašalinimo klausimas nagrinėtinas individualioje administracinėje byloje. Nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjų skundas laikytinas abstrakčiu prašymu ir nesusijęs su jų teisių gynimu individualioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiruoju skundu apskųstosios nutarties priėmimo metu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-165-386/2006 m. pagal pareiškėjų skundą, kuriuo buvo skundžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. T11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ir prašoma iš dalies panaikinti šį sprendimą. Kaip matyti, pareiškėjų atstovės prašymas ištirti norminio administracinio akto – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintą Klaipėdos rajono bendrojo plano – dalies teisėtumą buvo pareikštas ryšium su šia individualia administracine byla Nr. I-165-386/2006 m., todėl, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 ir 3 dalimis, būtent joje ir turėjo būti sprendžiama, ar šią individualią bylą sustabdyti ir pradėti atitinkamą tyrimą, ar prašymą atmesti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų atstovės prašymą nepagrįstai įvertino kaip abstraktų prašymą ir todėl nepagrįstai atsisakė jį priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Administracinė byla Nr. I-165-386/2006 m. buvo iškelta kaip individuali byla, todėl pagrindo jos vertinti kaip teismo žinioje esančios bylos dėl norminio administracinio akto nėra ir todėl pareiškėjų atstovės prašymo atsisakyti priimti pagrindu, numatytu Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nebuvo galima. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjų atstovės prašymas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-165-386/2006 m.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. J. , V. G. , A. P. , A. G. , R. M. , R. N. , T. J. ir M. S. atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės atskirąjį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų A. J. , V. G. , A. P. , A. G. , R. M. , R. N. , T. J. ir M. S. atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui byloje Nr. I-165-386/2006 m.
Nutartis neskundžiama.