Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Valentinui Jakščiui,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. gruodžio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nuosprendis pakeistas 2020 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, 2022 m. kovo 29 d. paleistas iš Alytaus kalėjimo atlikęs arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. S. nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, tai yra 2024 m. rugpjūčio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) kaime, Šakių rajone, tyčia sudavė delnu ne mažiau kaip du smūgius I. S. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo 2024 m. rugpjūčio 11 d. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Abu su drauge I. buvo išgėrę, susipyko ir jis sutrenkė du kartus I. į veido sritį. Paskui susitaikė ir toliau vartojo alkoholį dieną ar dvi. Kitą dieną I. skaudėjo žandikaulį ir ji kreipėsi į medikus. Po įvykio nukentėjusioji supyko, todėl kreipėsi į pareigūnus. Dėl alkoholio vartojimo problemų jis kreipėsi į medikus, rugsėjo 11 d. „užsikodavo“, alkoholio nevartojo jau po įvykio, susitaikė su I.. Pati nukentėjusioji jį vežė „koduotis“, jie kartu gyvena, jis dirba prie pastatų renovacijos. Be to jis lanko psichologo konsultacijas, anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Ankstesnį nusikaltimą padarė taip pat būdamas neblaivus, blaivus nėra linkęs į smurtą. Turi du nepilnamečius vaikus, su nukentėjusiąja bendrų vaikų neturi, gyvena dviese. Ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeista į 90 parų arešto, paleistas atlikęs bausmę 2022 m. kovo 29 d. Tiki, kad ateityje pavyks gyventi be alkoholio ((duomenys neskelbtini)).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, gynėjui, nukentėjusiajai ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai bei dėl susitaikymo aplinkybių apklausta nukentėjusioji I. S..

2024 m. rugpjūčio 16 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo išrašas, iš kurio matyti, kad I. S. nustatyta veido sumušimas, klubo srities sumušimas, poodinė kraujosruva, apatinio žandikaulio lūžis ((duomenys neskelbtini)).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad I. S. nustatyti sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairio klubo srityje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus kairio žando ir kario klubo sritis. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytame laikotarpyje, objektyviai nustatyti kurią dieną konkrečiai padarytas kiekvienas iš sužalojimų negalima. Sužalojimai padaryti mažiausia (2) dviem trauminiais poveikiais. Apatinio žandikaulio lūžis nebūdingas griuvimui ant buko neriboti paviršiaus, kuo galėtų būti grindys, lūžis galėjo būti padarytas sudavus smūgį (-ius) delnu į kairio žando sritį. Poodinė kraujosruva kairio klubo srityje galėjo susidaryti ir šia sritimi atsitrenkus į bukus objektus ar buką neribotą paviršių, galimai grindis. Apatinio žandikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Iš civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, jog už nukentėjusiosios gydymą yra patirta 114,58 Eur žala, kurią kaltinamasis P. S. atlygino 2024 m. spalio 14 d. ((duomenys neskelbtini)).

Kaltinamojo P. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, tai yra 2024 m. rugpjūčio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) kaime, Šakių rajone, tyčia sudavė delnu ne mažiau kaip du smūgius I. S. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų nustatyta, jog tuo metu jie kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, buvo tik draugai, todėl kvalifikuojanti aplinkybė „nesunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui“ nenustatyta. Teisminio nagrinėjimo metu, išklausius kaltinamojo parodymus, prokuroras patikslino kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką – iš „rugpjūčio 16 d.“ į „rugpjūčio 11 d.“. Ši aplinkybė laikytina įrodyta, kaltinamojo pripažįstama, todėl laikytina nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta 2024 m. rugpjūčio 11 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas. Nors ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau ji yra kaltinamajam žinoma dėl jo ankstesnio teistumo, be to prokuroras prašė ją pripažinti baigiamųjų kalbų metu.

Pagal BK 38 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – jei yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši išvada turi būti motyvuota ir pagrįsta objektyviais duomenimis. Sprendžiant, ar kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Pagal teismų praktiką, sprendimui, ar kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni kaltinamojo teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis P. S. 2019 m. gruodžio 19 d. buvo nuteistas už smurtinį nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą, nuosprendis pakeistas 2020 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo svarstyti keturi teikimai dėl P. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, kadangi nuteistasis nesilaikė bausmės atlikimo tvarkos ir sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų, vartojo alkoholį, pažeidinėjo įpareigojimą būti namuose, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi nevykdoma laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, 2022 m. kovo 29 d. nuteistasis paleistas iš Alytaus kalėjimo atlikęs arešto bausmę, kaltinamojo teistumas neišnykęs, kadangi praėjus 2 metams jis vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą. Priimant sprendimą dėl minėtos BK 38 straipsnio taikymo sąlygos vertintinas ir konkrečios kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas. Nors kaltinamajam pateiktas kaltinimas tik dėl dviejų smūgių sudavimo nukentėjusiajai ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau vertinant nukentėjusiosios parodymus matyti, jog kaltinamojo galimai neteisėti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu tęsėsi keletą dienų, tuo laikotarpiu buvo nesaikingai vartojamas alkoholis, kaltinamasis buvo užrakinęs nukentėjusiąją, prieš ją vartojo smurtą, nors vėlesnės apklausos metu nukentėjusioji nurodė dėl šių veiksmų jam jokių pretenzijų neturinti. Taigi įvertinus šiuos nukentėjusiosios parodymus, manytina, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai nebuvo spontaniška ir atsitiktinė jo elgesio pasekmė. Be to atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis ne pirmą kartą bando išspręsti alkoholio vartojimo problemą ir pakeisti savo smurtinį elgesį, tai yra prieš 3 metus jis buvo užsikodavęs, tačiau remisija truko tik 1 metus 3 mėnesius ir jis vėl pradėjo vartoti alkoholį bei padarė naują nuskalstamą veiką.

Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą ir kartu sprendžiant dėl BK 38 straipsnio taikymo, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo būdą (padaryta nusikalstama veika smurtinio pobūdžio, smurtauta prieš moterį be aiškios priežasties), kokie padariniai atsirado (nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas); koks teisinis gėris buvo pažeistas (žmogaus fizinė sveikata); kokie nusikalstamos veikos tikslai ir motyvai bei pan. Visapusiškai įvertinus šias aplinkybes, konstatuotinas nepakankamas pagrindas taikyti BK 38 straipsnį, nesant vienos iš BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos – pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam P. S. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl pykčio protrūkio ir nesaikingo alkoholio vartojimo; į dvi atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę – pilnametis, teistas už analogišką nusikalstamą veiką, atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs, susitaikė su nukentėjusiąja, (duomenys neskelbtini), gydosi priklausomybę nuo alkoholio.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamajam P. S. skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Teismas nerado pagrindų kaltinamojo P. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis nevykdė teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, pažeidinėjo teismo paskirtus įpareigojimus, dėl ko laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, be to jis sistemingai smurtauja, šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 114,58 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. 2024 m. spalio 18 d. gautas Kauno teritorinės ligonių kasos raštas, kuriame nurodyta, jog ieškinio atsisako, kadangi kaltinamasis P. S. visiškai atlygino minėtą žalą, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir procesas minėtoje dalyje nutraukiamas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – gydytojo įrašas ir ambulatorinio apsilankymo aprašymas iš LSMU Kauno klinikų – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BK 93 straipsniu, BPK 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Išaiškinti, jog nuteistasis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo darbo metu (Ulonų g. 8A, Alytus), atvykti atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Priimti Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dalyje dėl jo nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – gydytojo įrašą ir ambulatorinio apsilankymo aprašymą iš LSMU Kauno klinikų – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.