- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-544/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tulada“
- Atsakovas
- M. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Tulada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tulada“ ieškinį atsakovei M. V. dėl įsiskolinimo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Molendina“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Tulada“ nurodė, kad 2007 m. kovo 30 d. sudarė su atsakove M. V. statybos rangos sutartį, kuria įsipareigojo atlikti individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamato betonavimo darbus. Sutarties kaina buvo 89 936 Lt, ką patvirtina 2007 m. kovo 26 d. darbų lokalinė sąmata. Ieškovas visus darbus pagal šią sutartį įvykdė, tačiau atsakovė vengia tinkamai atsiskaityti. Atsakovė yra sumokėjusi 50 000 Lt (20 000 Lt sumokėta 2007 m. gegužės 18 d., 30 000 Lt – pagal 2007 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą), todėl liko skolinga 39 936 Lt. Atsakovė vengė pasirašyti atliktų darbų aktą, todėl jis atsakovei registruotu paštu buvo įteiktas 2008 m. kovo 10 d. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2007 m. birželio 1 d. su atsakove buvo sudaryta dar viena statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti to paties gyvenamojo namo mūro darbus. Sutarties kaina yra 181 858 Lt, ką patvirtina 2007 m. gegužės 4 d. darbų lokalinė sąmata. Ieškovas visus darbus pagal šią sutartį taip pat įvykdė, tačiau atsakovė vengia atsiskaityti ir yra skolinga 181 858 Lt. Atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra pagal šią sutartį atsakovei registruotu paštu buvo įteikti 2008 m. vasario 5 d. Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 221 794 Lt dydžio įsiskolinimą ir 9 784,60 Lt dydžio delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovė savo atsikirtimus grindžia aplinkybe, jog dėl to paties gyvenamojo namo statybos darbų buvo pasirašytos dvi sutartys, tačiau faktiškai buvo vykdoma 2006 m. lapkričio 22 d. atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „Molendina“ sudaryta sutartis, o ieškovo pateiktos sutartys pasirašytos vėliau ir buvo sudarytos kaip tariami sandoriai, t. y. neketinant sukurti pasekmių, bet iš draugiškumo ieškovo vadovui Regimantui Daukantui ir šio asmens prašymu siekiant jam paruošti dokumentus patikrinimui. Teismas pažymėjo, kad, nors dėl to paties dalyko buvo sudarytos dvi statybos rangos sutartys, proceso dalyviai nereiškė ieškinių dėl vienos rangos sutarties nuginčijimo. Proceso dalyviai taip pat nepateikė visų įrodymų, kurie visiškai atskleistų ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykių struktūrą, įsipareigojimus dėl trijų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos ir jų vykdymo aplinkybes, nors teismas siūlė tai padaryti. Tuo remdamasis, teismas nurodė ginčą sprendžiantis vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei remdamasis tik byloje esančiais įrodymais ir proceso dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.
Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti trys identiški gyvenamieji namai (Nr.1, Nr.2, Nr.3), tačiau šalys skirtingai nurodo namo Nr.1 statybos darbų užsakovą. Pasak atsakovės, ji sudarė sutartį dėl vieno gyvenamojo namo statybos su trečiuoju asmeniu, o ieškovas teigė, kad atsakovės nurodyto namo statybos užsakovė yra atsakovė, o kitų dviejų namų užsakovas yra trečiasis asmuo. Ieškovas savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais: abiejų šalių pasirašytomis 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. birželio 1 d. statybos rangos sutartimis dėl gyvenamojo namo betonavimo ir mūro darbų, ieškovo vienašališkai surašytais dokumentais – 2007 m. kovo 26 d. ir 2007 m. gegužės 4 d. lokalinėmis sąmatomis, 2007 m. birželio 11 d. atliktų darbų aktu 30 000,32 Lt sumai ir atliktų darbų aktu (be datos) 59 936,07 Lt sumai. Pagal atsakovę dėl to paties namo statybos darbų organizavimo 2006 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu, kuria susitarta, kad visų darbų vertė 560 000 Lt, iš kurių atsakovė skiria 508 000 Lt, o trečiasis asmuo – 100 000 Lt. Atsakovė taip pat pateikė 2008 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderį, pagal kurį ieškovas grąžino atsakovei 20 000 Lt avansą. Trečiasis asmuo pateikė gyvenamojo namo Nr. 1 statybos darbų už 116 262,38 Lt atlikimo 2007 m. rugpjūčio 1 d. aktą, gyvenamojo namo Nr. 1 statybos darbų už 83 107,43 Lt atlikimo 2007 m. rugsėjo 7 d. aktą, gyvenamojo namo Nr. 1 statybos darbų už 25 860 Lt atlikimo 2007 m. rugsėjo 7 d.; aktai pasirašyti trečiojo asmens ir ieškovo atstovų. Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. L2-2004-51/2008, kurioje teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 102 660 Lt už dviejų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos darbus pagal 2007 m. birželio 1 d. rangos sutartį, dokumentuose – prie rangos sutarties pridėtoje lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų aktuose – pasirašė abiejų sutarties šalių atstovai. Teismo nuomone, aplinkybė, kad ieškovas pagal 2008 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderį jau po to, kai atsakovė vėlavo sumokėti už atliktus darbus, grąžino jai 20 000 Lt avansą, atsižvelgiant į esminį ieškovo interesą gauti pinigus už atliktus darbus, negali būti logiškai paaiškinta. Avanso grąžinimas patvirtina atsakovės argumentą, kad šalių sudaryta 2007 m. kovo 30 d. statybos rangos sutartis nebuvo realiai vykdoma. Atsakovės argumentų pagrįstumą taip pat patvirtina aplinkybė, kad prie 2007 m. kovo 30 d. sutarties pridėta lokalinė darbų sąmata, kurios nuostatos yra sutarties dalis, iš viso nepasirašyta šalių, nors, įvertinus ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykių praktiką, akivaizdu, kad visais atvejais šie asmenys pasirašydavo lokalines sąmatas ir atliktų darbų aktus. Teismas pažymėjo, kad privalomas statybos rangos sutarties dalykas yra darbų pobūdis ir apimtis bei kaina (darbų sąmata), dėl kurių sutarties šalys turi susitarti raštu. Teismas sprendė, kad, šalims nepasirašius statybos rangos sutarties darbų sąmatos, kuri sutarties tekste nurodyta kaip privaloma sutarties dalis, rangos sutarties pasirašymo procedūra nebuvo baigta. Ieškovui tenka pareiga įrodyti sutarties sudarymo ir įvykdymo faktą, kuris gali būti įrodinėjamas ne tik rangos sutartimi, bet ir kitais įrodymais, tačiau ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Pasirašyta sutartis vertintina tik kaip ketinimas sudaryti statybos rangos sutartį dėl nurodyto objekto statybos. Be to, statybos rangos sutartis yra realinė sutartis, todėl, net ir pripažinus statybos rangos sutarties sudarymo tarp šalių faktą, atsakovės pareiga vykdyti įsipareigojimą apmokėti už darbus ieškovui neatsirado, nes pats ieškovas nepradėjo vykdyti sutarties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Tulada“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino šalių tarpusavio santykius bei netinkamai pritaikė teisės normas. Apeliantas statė tris identiškus gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini). Dviejų namų užsakovas buvo trečiasis asmuo, o trečio – atsakovė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas faktiškai neatliko statybos darbų, nes iš tiesų yra pastatyti visi trys gyvenamieji namai. Aplinkybė, kad apelianto atsakovei pateiktos lokalinės sąmatos sutampa su sąmatomis, pateiktomis trečiajam asmeniui, paaiškinama tuo, kad abiem atvejais buvo statomi identiški namai. Net ir vertinant tai, kad lokalinės sąmatos galėjo būti nesuderintos su atsakove, ji privalo atsiskaityti už atliktus darbus. Šalims neaptarus statybos darbų kainos, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.198 straipsnio 1 dalyje ir 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, pagal kurį, jeigu kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Apelianto įsitikinimu, kadangi ginčas yra kilęs tarp apelianto ir atsakovės, apelianto santykiai su trečiuoju asmeniu negalėjo įtakoti teismo sprendimo. Nors teismas nepagrįstai siekė aiškintis apelianto ir trečiojo asmens santykių aplinkybes, tačiau nutylėjo, kad trečiasis asmuo priklauso atsakovės sutuoktiniui. Ši aplinkybė tik patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Apeliantas taip pat pažymi, kad 20 000 Lt avansą grąžino atsakovei, nes dėl buhalterinę apskaitą reguliuojančių teisės aktų negalėjo jo įtraukti į apskaitą.
Atsiliepimas
Atsakovė M. V. prašo atmesti apeliacinį skundą bei skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsakovė pažymi, kad vienintelis ir realus visų trijų gyvenamųjų namų statybos užsakovas buvo trečiasis asmuo. Apeliantas negalėjo paaiškinti, kodėl su trečiuoju asmeniu pasirašytuose atliktų darbų aktuose numatyti trijų namų statybos darbai. Taip pat apeliantas negalėjo paaiškinti, kodėl, esant išrašytai 2008 m. kovo 5 d. PVM sąskaitai faktūrai, pagal kurią esą turėjo mokėti atsakovė, apeliantas 2008 m. spalio 3 d. kasos išlaidų orderiu grąžino atsakovei 20 000 Lt avansą. Apeliacinio skundo argumentas dėl negalėjimo įtraukti avanso į apskaitą nėra logiškas, nes sąskaita jau buvo išrašyta. Atsakovės nuomone, apeliantas, pareikšdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą, elgiasi nesąžiningai bei siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui turi būti skiriama bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Esminis klausimas šioje byloje yra tas, ar statybos darbus, už kuriuos apmokėjimo ieškiniu reikalauja apeliantas, jam pavedė vykdyti (užsakė) tiesiogiai pati apeliantė, t. y. ar tarp šių asmenų iš tiesų yra susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įvertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir įrodymų visetas, ir tik iš įrodymų visumos daroma išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Nagrinėjamu atveju toje pačioje vietovėje buvo statomi trys iš esmės identiški gyvenamieji namai. Kaip matyti iš teisėjų kolegijos papildomai iš banko išreikalautų duomenų, dviejų namų statybai kreditą ėmė trečiasis asmuo, o vieno namai statybai – atsakovė (t. 2, b. l. 87, 181). Trečiasis asmuo iš gauto kredito už atliktus statybos darbus atsiskaitinėjo ir su apeliantu (t. 2, b. l. 167-169). Atsakovė su prašymu gauti aptariamą kreditą bankui pateikė 2006 m. lapkričio 22 d. su trečiuoju asmeniu sudarytą sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovei organizuoti vieno gyvenamojo namo statybos darbus; sutartyje numatyta trečiojo asmens teisė statybos darbams pasitelkti rangovus (2.1 p.) (t. 2, b. l. 217-218). Ta pati sutartis buvo pateikta ir šioje byloje (t. 1, b. l. 178-179). Atsakovė iš gauto kredito atsiskaitinėjo su trečiuoju asmeniu ar jo bendrasavininkiu (t. 2, b. l. 223, 225, 227, 229); duomenų, kad būtų atsiskaitoma ir su apeliantu, banko pateiktoje medžiagoje nėra. Apelianto pateiktos 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. birželio 1 d. statybos rangos sutartys atsakovės yra pasirašytos, tačiau lokalinės sąmatos prie šių sutarčių, kuriose pagal sutartis turi būti fiksuojama darbų kaina, atsakovės nėra pasirašytos (t. 1, b. l. 145, 152-154); vienoje iš sąmatų yra būtent trečiojo asmens vadovo parašas (t. 1, b. l. 154). Atsakovė taip pat nėra pasirašiusi apelianto pateiktų atliktų darbų aktų (t. 1, b. l. 146-147, 155-157). Nors atsakovė buvo sumokėjusi apeliantui avansą, apeliantas jį grąžino, nors prieš tai jau buvo išrašęs atsakovei sąskaitą, kurios apmokėjimo reikalauja šioje byloje (t. 1, b. l. 149, 177); tokio veiksmo apeliantas nesugebėjo pagrįstai ir protingai paaiškinti. Be to, apeliantas trečiajam asmeniui teikė atliktų darbų aktus ir sąskaitas ne už dviejų, o už visų trijų gyvenamųjų namų statybą aptariamoje vietovėje (t. 1, b. l. 165-169, 182-183, 185-187, 202-203); tokie aktai apelianto ir trečiojo asmens pasirašyti, dalimi jų buvo grįstas ir apelianto reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo iš trečiojo asmens kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. L2-2004-51/2008, b. l. 15-19).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas aplinkybės leidžia pripažinti labiau pagrįstais atsakovės teiginius, kad 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. birželio 1 d. statybos rangos sutartys yra tariami sandoriai, kad atsakovė nepavedė apeliantui atlikti ieškiniu prašomų atlyginti darbų, o ne apelianto paaiškinimus. Tai konstatavus, apelianto reikalavimai atsakovei negali būti tenkinami.
Remiantis išdėstytu, spręstina, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas. Nors apeliantas prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokio būtinumo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 322 str.). Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš apelianto priteistina žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki šio procesinio sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 69-70) (CPK 80 str. 4 d., 84 str.).
Įrodomumo problemą šioje byloje išsprendus išimtinai remiantis tikimybių teorija, teisėjų kolegija nemato pagrindo skirti apeliantui atsakovės prašomą baudą už esą nesąžiningai pareikštus aiškiai nepagrįstus reikalavimus, todėl tokį prašymą atmeta (CPK 95 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti valstybei iš apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Tulada“ (į. k. 122995624) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) žyminio mokesčio.
Atmesti atsakovės M. V. prašymą skirti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Tulada“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.