- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-689-565/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Stankevičius Jelena Šiskina
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“, L. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 106.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiausir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir L. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisės pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro notarė J. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia gyvenamojo namo, esančio Tremtinių 10, Vilniuje, unikalus Nr.1094-0200-9016, 1992-08-24 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir L. M., ir taikyti abišalę restituciją; 2) pripažinti ieškovei, kaip I. M. turto paveldėtojai, teisę privatizuoti gyvenamąjį namą, esantį Tremtinių 10, Vilniuje; 3) įpareigoti atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškove gyvenamojo namo, esančio Tremtinių 10, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškovė nurodė, kad jos tėvas nuo 1956 metų nuomojo gyvenamąjį namą, esantį Tremtinių 10, Vilniuje. Tėvui mirus, name liko gyventi ir iki Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo gyveno jo vaikai V. M., G. M. ir I. M.. Duomenų apie tai, kad name būtų gyvenusi atsakovė L. M., nėra. Todėl teisę privatizuoti nurodytą namą pagal Butų privatizavimo įstatymą turėjo V. M., G. M. ir I. M., o ne atsakovė. Ieškovė pavelėdėjo turtą, likusį po I. M. mirties, tame tarpe ir teisę privatizuoti namą, esantį Tremtinių 10, Vilniuje.
Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad namo privatizavimo metu ji dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“, pateikė prašymą leisti jai privatizuoti namą ir šis prašymas buvo patenkintas. Tuometiniai namo nuomininkai prašymų leisti privatizuoti namą neteikė.
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad, parduodant namą atsakovei L. M., namas nebuvo niekam išnuomotas ar kitaip skirtas naudotis. Atsakovas pripažino, kad iki 1992 metų name gyveno V. M., G. M. ir I. M., kurie turėjo teisę privatizuoti namą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl namo privatizavimo nesikreipė. Kadangi I. M. valios privatizuoti namą neišreiškė, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-07 nutarimą Nr.249 teisės privatizuoti namą neįgijo ir jo įpėdiniai.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m.birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 1992-08-24 sudaryta namo, esančio Liepų al. 10 (dabar – Tremtinių 10), Vilniuje, privatizavimo sutartimi atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ (jo pirmtakas Vilniaus pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožas) atsakovei L. M. pardavė nurodytą namą už valstybės vienkartines išmokas. Ieškovės tėvas šiame name gyveno iki 1990-10-05, ieškovės sesuo G. M. – iki 1991-10-03, ieškovės brolis I. M. – iki 1992-02-25, ieškovės brolis V. M. – iki mirties 1992-03-26. I. M. gyvenamąją vietą 1992-03-14 deklaravo Lavėnų k., Pasvalio r. I. M. ir G. M. 1990-03-29 buvo pripažinti neveiksniais. G. M. mirė 2005-09-27, I. M. - 2006-10-08.
1991-05-28 priimtas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1991-12-31 (vėliau šis terminas pratęstas iki 1992-12-01) pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Pagal šio įstatymo 4 str. 2 d. pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Atsakovai iš esmės neginčijo, kad I. M., kaip iki Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo name, esančiame Tremtinių 10, Vilniuje, nuolat gyvenęs asmuo, turėjo teisę privatizuoti šį namą, tačiau įstatyme nustatytu terminu (t.y. iki 1992-12-01) valios privatizuoti namą neišreiškė, be to, iki šio termino pabaigos I. M. ir G. M. išsikėlė iš namo (buvo perkelti į globos namus), o V. M. mirė. Tad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ namą pardavė kitai savo darbuotojai – atsakovei L. M., nors įrodymų apie tai, kokiu pagrindu nurodytas namas atsakovei L. M. buvo suteiktas, neišliko (tik 1992-08-24 pirkimo-pardavimo sutartyje yra pateikta nuoroda į Pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožo 1998-08-20 sprendimą Nr. 2523, kurio turinys teismui nėra žinomas).
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo atsikirtimus į ieškinį inter alia grindžia ieškinio senaties termino pasibaigimu, nurodydamas, kad ieškovė 1992-08-24 pirkimo-pardavimo sutartį turėjo ginčyti per tris metus nuo jos sudarymo.
Šalies argumentai
Ieškovė civilinę bylą inicijavo 2006-08-31. Ji teigia, kad apie tai, jog namas privatizuotas, ji sužinojo tik iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2006-06-13 rašto. Taip pat teigia, kad po tėvo mirties jos brolis V. M. kreipėsi į namų valdybą dėl dokumentų išdavimo, kadangi norėjo privatizuoti namą. Ieškovei brolis sakydavo, kad jis tvarko dokumentus, o ieškovė tikėjo juo. Vis dėlto nei šios ieškovės nurodytos aplinkybės, nei aplinkybės apie I. M. ir G. M. neveiksnumą nepateisina ieškovės nesidomėjimo namo likimu laikotarpiu nuo brolio Valerijaus mirties (1992-03-26) iki 2006 metų, taip pat nesirūpinimo neveiksnių I. M. ir G. M. teisių į namo privatizavimą realizavimu. Tad pripažintina, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl nepateisinamų priežasčių, dėl nerūpestingo, aplaidaus, neapdairaus materialinių ir procesinių teisių įgyvendinimo, todėl, turint omenyje ženkliai praleistą ieškinio senaties terminą, jį atnaujinti ieškovei atsisakytina, o reiškiamas reikalavimas dėl 1992-08-24 sutarties nuginčijimo atmestinas (1964 m. CK 90 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.4, 15.1, 15.2 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Nenuginčijus sandorio, kurio pagrindu atsakovė L. M. įgijo nuosavybės teisę į namą, esantį Tremtinių, 10, Vilniuje, negalimas ir ieškovės reikalavimų dėl jos teisės privatizuoti šį namą pripažinimo ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ įpareigojimo sudaryti su ieškove namo pirkimo-pardavimo sutartį tenkinimas.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netenkino 2012-05-21 ieškovės prašymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą. 2012-05-21 prašyme atidėti arba sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ieškovė nurodė, kad ji su seserimi E. S. kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro komisiją, prašydamos pripažinti joms asmenų, prilygintų tremtiniams, teisinį statusą ir pripažinti medinio namelio bei žemės sklypo aplink jį, esančių Lipovaja aleja 29, Nauja Vilnia (dabar – ginčo gyvenamasis namas, esantis Tremtinių 10, Vilniuje), skirto gyventi komandiruoto iš Kišiniovo geležinkelio vyriausiojo buhalterio M. M. A. šeimai bei parduoto tėvui 1949 metais, nacionalizavimą 1957-09-25 politiniais motyvais. Ieškovė nurodė, kad teismas, netenkinęs prašymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, išnagrinėjo ieškinį su netinkamu ieškinio pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Ieškovė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, teisės pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį (2 t., 32-38 b.l.) grindė šiomis aplinkybėmis: gyvenamasis namas, esantis Tremtinių 10, Vilniuje (buvę adresai Lipovaja al. 29, Naujoji Vilnia, Liepų 10, Vilnius), buvo išnuomotas ar paskirtas kaip tarnybinė gyvenamoji patalpa ieškovės tėvui M. M. su šeima; įsigaliojus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui, name gyveno V. M., G. M. ir I. M., kurie turėjo teisę pagal minėtą įstatymą privatizuoti šį namą; atsakovė L. M. Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo metu negyveno name, esančiame Tremtinių 10, Vilniuje, todėl neturėjo teisės šio namo privatizuoti, be to, atsakovė L. M. yra privatizavusi dar du namus, o Butų privatizavimo įstatymas draudžia pagal šį įstatymą privatizuoti kelias gyvenamąsias patalpas; ieškovė po I. M. mirties priėmė jo palikimą, todėl yra vienintelė I. M. teisių ir pareigų paveldėtoja, tame tarpe ir teisės privatizuoti gyvenamąjį namą, esantį Tremtinių 10, Vilniuje.
CPK 141 str. 1 d. nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2007-03-26 (1 t., 1-5 b.l.), ieškinys buvo tikslinamas 2008-01-22 (2 t., 32-38 b.l.). Nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje buvo priimta 2009-04-20 (3 t., 1-2 b.l.), iki šios nutarties priėmimo vyko ne vienas parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo tenkinami ieškovės prašymai priimti ir išreikalauti naujus įrodymus. Iki 2012-05-23 teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, ieškovė nepateikė rašytinio pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, pagal kurį ieškinys būtų grindžiamas ta aplinkybe, kad namas, esantis Tremtinių 10, Vilniuje, ieškovės tėvui M. M. priklausė nuosavybės teise nuo 1949 metų, o 1957-09-25 buvo nacionalizuotas. Ieškovė nei 2012-05-21 prašyme, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad apie namo, esančio Tremtinių 10, Vilniuje, priklausymą jos tėvui nuosavybės teise ir nacionalizavimą nebuvo žinoma (negalėjo būti žinoma) iki 2012-05-21. Priešingai, aplinkybės apie namo įsigijimą nuosavybės teise ir vėlesnį jo nacionalizavimą buvo nurodytos 2010-04-29 ieškovės patikslintame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (3 t., 183-191 b.l.). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė CPK 141 str. 1 d. nustatytu terminu nepateikė rašytinio pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2012-05-23 teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal 2008-01-22 patikslintą ieškinį.
Ieškovė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas ieškovės prašymas atnaujinti procesą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1367-391/2010 pagal ieškovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Kartu su prašymu ieškovė pateikė patikslinto prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1367-391/2010 kopiją, šiuo prašymu ieškovė, atnaujinus procesą, be kitų prašymų, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės tėvų valdytas nuosavybėje turtas – gyvenamas namas, su žemės sklypu, buvusiu Liepų alėjoje 10, Vilniuje (šiuo metu Tremtinių 10, Vilnius) ir 1975-09-25 Naujosios Vilnios rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu nacionalizuotas, yra ieškovės tėvų nuosavybė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovės prašymas atnaujinti procesą yra atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr.A2-13754-808/2014, dėl šios nutarties yra pateiktas atskirasis skundas, kuris nėra išnagrinėtas. Tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės apeliacinio skundo išnagrinėjimui, kadangi, kaip jau nurodyta, ieškovė nustatytu terminu ir tvarka nepateikė pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teisme pagrįstai nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su namo, esančio Tremtinių 10, Vilniuje, priklausymu nuosavybės teise ieškovėms tėvams, o pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas ieškovės prašymas atnaujinti procesą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1367-391/2010 pagal ieškovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skuno motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m.birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.