Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti tarp vartotojos I. S. ir D. P. kilusį ginčą, ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išnagrinėti I. S. (duomenys neskelbtini) prašymą iš esmės; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT arba Tarnyba) su prašymu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, jog pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugų teikėjas D. P. įsipareigojo atlikti pareiškėjai priklausančio buto remonto darbus, už kuriuos ji sumokėjo 9450 Eur. Darbai nebuvo užbaigti, atlikta tik jų dalis (nuglaistyta dalis buto sienų). Pareiškėja negavo paslaugos – Butas liko nesuremontuotas ir sutartimi prisiimtų darbų D. P. neįvykdė, todėl teko kreiptis į kitus rangovus dėl Buto remonto darbų atlikimo. (duomenys neskelbtini) raštais buvo pateikti paaiškinimai ir įrodymai, pagrindžiantys, kad paslaugų teikėjas D. P. faktiškai gavo visą 9450 Eur sumą. Taip pat buvo nurodyta, kad D. P. nepateikė jokių pinigų gavimo kvitų, nors įsipareigojo tai padaryti. Pareiškėjai teko kreiptis į kitus rangovus, su kuriais sudarytos atskiros statybos rangos sutartys, kurios taip pat buvo pateiktos Tarnybai. Nepaisant pateiktų išsamių paaiškinimų ir įrodymų, Tarnyba (duomenys neskelbtini) raštu priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą, motyvuodama, kad prašymo trūkumai nepašalinti. Nesutinkant su tokiu Sprendimu, buvo pateiktas skundas teismui, kuris (duomenys neskelbtini) nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos I. S. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vartojimo ginčo ir įpareigojo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išnagrinėti pareiškėjos I. S. pateikto prašymo (skundo) priėmimo klausimą iš naujo. Vykdant teismo nutartį Tarnyba priėmė pareiškėjos prašymą nagrinėti ir pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą, kreipiantis į Paslaugos teikėją (D. P.). (duomenys neskelbtini) Tarnyba gavo Paslaugos teikėjo motyvuotą atsakymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas tarp Vartotojos ir D. P. kilusio ginčo nagrinėjimas, kadangi, Tarnybos nuomone, „nurodytuose teisiniuose santykiuose Jūs negalite būti laikoma vartotoja pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatų prasme, nes nors ir Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų (Vartotojos ir Rangovo), tačiau Sutartyje numatytiems rangos darbams reikalingos medžiagos buvo įsigyjamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, todėl kilęs ginčas nėra laikomas vartojimo ginču, patenkančiu į Įstatymo 19 straipsnio taikymo sritį.“ Toks sprendimas nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju statybos rangos darbų sutartis nebuvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, kaip klaidingai nurodo Tarnyba. Rangovas D. P. veikė pagal išduotą individualios veiklos pažymą, t. y. vykdė ūkinę – komercinę veiklą savo vardu ir rizika, todėl pagal CK 2.4 str. 2 d. ir 6.256 str. laikytinas verslininku (profesionalu). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad susiklostė vartojimo teisiniai santykiai tarp vartotojos (pareiškėjos), kaip fizinio asmens, įsigijusios paslaugas asmeniniams poreikiams, ir paslaugų teikėjo D. P., kaip verslininko, teikusio statybos rangos paslaugas už atlygį. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl ginčo su paslaugų teikėju D. P. (kuris veikė, kaip juridinis asmuo, t. y. dirbo pagal individualios veiklos pažymą), faktiškai pakartojo tas pačias klaidas, dėl kurių (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo panaikinęs ankstesnį tarnybos sprendimą. Tuomet teismas konstatavo, kad Tarnyba neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą vartotojui, nors būtent paslaugų teikėjas, kaip verslininkas, yra atsakingas už apskaitos dokumentų išdavimą ir darbų atlikimo įforminimą. Tarnyba nepaisė šios teismo nutarties ir vėl rėmėsi tuo, kad vartotoja nepateikė kvitų ar darbų priėmimo aktų, nors pagal CK 6.200 str. ir 6.256 str. paslaugų teikėjas pats privalėjo tai užtikrinti, o ne perkelti atsakomybę vartotojai, tokiu būdu baudžiant pareiškėja (vartotoją) už tai, kad D. P. (verslininkas), gavęs pinigus, nesilaikė savo pareigų ir neišdavė dokumentų. Tarnyba ignoravo pateiktus rašytinius įrodymus – rangos sutartis su kitais asmenimis, nuotraukas, paslaugų teikėjo D. P. susirašinėjimus, kuriuose jis pats pripažino gavęs pinigus. Nepagrįsta yra Tarnybos pozicija, kad darbai nebuvo užbaigti dėl trečiojo asmens J. Ž. įsikišimo. Akivaizdu, kad pastarasis asmuo nėra sutarties šalis ir jo veiksmai jokiu būdu neatleidžia rangovo nuo sutartinių pareigų įvykdymo. D. P. nutraukė darbus, rezultato neperdavė ir neatliko savo pareigų, todėl sutartis laikytina neįvykdyta. Be to, nei užsakovei (pareiškėjai), nei Tarnybai rangovas nepateikė jokių atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų, pažymos apie atliktų darbų vertę. Tarnyba, priimdama (duomenys neskelbtini) raštą, kuriuo nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nėra susiklostę vartojimo santykiai, vadovavosi vien tik paslaugų teikėjo D. P. paaiškinimais, o vartotojos (pareiškėjos) pateikti įrodymai – sutartis, rašteliai, susirašinėjimai, nuotraukos, kitų rangovų sutartys – buvo atmesti arba ignoruoti. Tokiu būdu buvo pažeistas VTAĮ 3 str. įtvirtintas vartotojų teisių gynimo principas bei 29 str. nustatyta pareiga ginčus nagrinėti nešališkai, visapusiškai ir objektyviai. Tarnybos atstovė netaikė Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių statybos rangos sutartis (CK 6.644 – 6.671 str.), ir neanalizavo jų taikymo ginčo santykiams. Rangos santykiai reikalauja specifinių teisinių ir praktinių žinių apie darbų perdavimo aktų reikšmę, kokybės užtikrinimo mechanizmus, rizikos paskirstymą tarp šalių. Tokiomis aplinkybėmis faktiškai užkirto kelią pareiškėjai, kaip vartotojai, pasinaudoti įstatyme numatyta neteismine vartojimo ginčų sprendimo procedūra ir priverstinai perkelia ginčą į teismą.