Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams N. K., A. D., uždarajai akcinei bendrovei „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neteisėto asmens atvaizdo panaudojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti CPK 95¹ straipsnyje nurodytą procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualaus teisinio reguliavimo

10. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIV-1748, priimtu 2022 m. gruodžio 22 d., CPK buvo papildytas 95¹ straipsniu, reglamentuojančiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai, padarinius. Šio pakeitimo pagrindu, be kita ko, tapo Europos Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. patvirtintas Europos demokratijos veiksmų planas (toliau – Planas), XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 84.4 papunktyje įtvirtintas siekis nacionaliniu mastu sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vykusios diskusijos dėl minėtame Plane įvardytų problemų bei galimų jų sprendimo būdų.

11. Naujo Lietuvos teisinėje sistemoje instituto atsiradimą ir įtvirtinimą lėmusiame Plane, kuriame yra nustatytos gairės dėl Europos demokratijos bendros raidos krypties ir priemonių, kurių numatoma imtis Europos Sąjungos valstybių narių demokratijai apsaugoti, 3.2 papunktyje apibrėžiama, kad strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) – tai tam tikra persekiojimo forma, kuri vis dažniau naudojama prieš žurnalistus ir kitus viešą interesą saugančius subjektus. Tai nepagrįsti arba pernelyg išpūsti ieškiniai, kuriuos reiškia valstybės institucijos, verslo įmonės ir galingi pavieniai asmenys prieš silpnesnius subjektus, kurie tokius pareiškėjus kritikuoja arba teikia jiems nepalankią informaciją su viešuoju interesu susijusiais klausimais. Jie siekia cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti kritikus, juos apkraunant teisinės gynybos išlaidomis, kol jie nustoja kritikuoti ar prieštarauti. Pilietinės visuomenės veikėjai yra pažeidžiami dėl tokių iniciatyvų, o itin dėl savo darbo pobūdžio pažeidžiami yra žurnalistai. SLAPP paprastai reiškiami prieš pavienius žurnalistus, aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus arba pilietinės visuomenės organizacijas, kurie atlieka sergėtojo funkciją.

12. CPK 95¹ straipsnio 1 dalis suteikia teisę atsakovui, kuris mano, kad ieškovas nesąžiningai siekdamas pakenkti to atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos pareiškė nepagrįstą ieškinį, atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Pagal CPK 95¹ straipsnio 2 dalį, teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos persiunčia jo kopiją ieškovui. Kartu su prašymo kopija teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat informuoja apie atsikirtimų nepateikimo pasekmes.

13. CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškovui laiku nepateikus atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikus įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismui nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, teismas atsižvelgia į teismo byloje turimą informaciją, t. y. į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, jog ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes.

14. Taigi, pagal galiojantį nacionalinį teisinį reglamentavimą, ieškinys galėtų būti pripažintas strateginiu ieškiniu dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta šių sąlygų visuma: nesąžiningai pareikštas nepagrįstas ieškinys, įvertinant tai pagal konkrečius įstatymų leidėjo nurodytus kriterijus; ieškinys pareikštas turint konkretų tikslą – pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai arba atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos.

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamos procedūros taikymo kontekste aktualus ir po CPK pakeitimo priimtas tarptautinis teisės aktas, t. y. 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyva (ES) Nr. 2024/1069 dėl piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų. Ir nors Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kitaip nei Europos Sąjungos reglamentai, kurie dar vadinami „Europos įstatymais“, nėra tiesiogiai valstybėse narėse taikomi teisės aktai, vis dėlto Europos Sąjungos direktyvose keliami tikslai taip pat yra privalomi kiekvienai valstybės narei, tik kiekviena valstybė, atsižvelgdama į nacionalinės teisinės sistemos ypatumus, laisvai pasirenka jų įgyvendinimo formas bei metodus.

16. Vadinasi, nors 2024 m. balandžio 11 d. priimta bei 2024 m. gegužės 6 d. įsigaliojusi Direktyva Nr. 2024/1069 Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, nes visų pirma jos nuostatos turėtų būti perkeltos į kiekvienos valstybės nacionalinę teisę, tačiau iki šios Direktyvos Nr. 2024/1069 priėmimo CPK naujo 95¹ straipsnio papildymu iš esmės buvo siekta tų pačių tikslų, kaip ir Direktyvoje Nr. 2024/1069. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, civilinėje byloje Nr. e2-651-912/2024 spręsdama labai panašų klausimą dėl SLAPP ieškinio, jau yra pasisakiusi tokiu aspektu, kad Direktyvos 2024/1069 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės narės pareiga užtikrina, kad ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 7 d įsigaliotų atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, jog šios Direktyvos 2024/1069 būtų laikomasi, o tai iš esmės reiškia, kad į Direktyvą Nr. 2024/1069 gali ir turi būti atsižvelgiama, kai yra sprendžiami CPK 95¹ straipsnyje numatytos procedūros taikymo klausimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-651-912/2024, 26 punktas). Tokią teisėjų kolegijos išvadą, be kita ko, lėmė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas, kad, taikydamas nacionalinės teisės aktus, priimtus tiek prieš direktyvos priėmimą, tiek po jo, nacionalinis teismas privalo juos aiškinti kuo labiau remdamasis direktyvos formuluote ir atsižvelgdamas į joje numatytą tikslą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1994 m. liepos 14 d. sprendimas Paola Faccini Dori v. Recreb Srl, 30 punktas).

17. Todėl ir nagrinėjant šią apeliacinę bylą bus vadovaujamasi ir Direktyvos Nr. 2024/1069 preambulėje bei jos atitinkamuose straipsniuose apibrėžtomis visuomenės dalyvavimo, viešojo intereso, piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo proceso ir kitomis sąvokomis, kurių esmė, pažymėtina, nėra atskleista CPK.

Dėl ieškinio kvalifikavimo strateginiu ieškiniu dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP)

18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos pateiktų dokumentų apie A. S. galbūt nusikalstamą veiklą ir ignoravo įrodymus, kuriais, jos teigimu, buvo pagrįstas informacijos viešinimo faktas. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nepagrįstai atmetė jos prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio procedūrą.

19. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad spręsdamas CPK 95¹ straipsnyje numatytos procedūros taikymo klausimą teismas vertina ne ginčo materialinę esmę ar visas bylos faktines aplinkybes, bet pirmiausia nustato, ar egzistuoja pagrindas manyti, jog ieškinys pareikštas nesąžiningai, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai, arba atgrasyti atsakovą nuo tokios veiklos. Šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas ginčo esmės klausimas – ar paskleista informacija atitinka tikrovę, ar ji yra ieškovės garbę ir orumą žeidžianti, taip pat nėra vertinamos aplinkybės dėl galimo trečiųjų asmenų neteisėto elgesio. Todėl apeliantės pateikti dokumentai apie trečiojo asmens galbūt neteisėtą ar nusikalstamą veiklą savaime nėra lemiami nusprendžiant dėl CPK 95¹ straipsnio taikymo. Vien aplinkybė, kad apeliantė pateikė dokumentus, kuriuose nurodomos tam tikros aplinkybės dėl trečiojo asmens (apeliantės teigimu) galbūt neteisėtos veiklos, savaime nepatvirtina, kad apeliantės veiksmai laikytini visuomenės informavimo ar su viešojo intereso gynimu susijusia veikla CPK 95¹ straipsnio prasme. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas šiems dokumentams nesuteikė apeliantės pageidaujamos reikšmės, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumo ar įrodymų ignoravimo. Teismas, nuspręsdamas dėl procesinės procedūros taikymo, turi diskreciją įvertinti, ar pateikti duomenys yra reikšmingi būtent nagrinėjamam procesiniam klausimui.

20. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo prašymo esmės ir analizavo su ginču nesusijusias aplinkybes, susijusias su jos asmeniniais santykiais su buvusiu sutuoktiniu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, šios aplinkybės buvo aptartos siekiant įvertinti ginčo pobūdį ir kontekstą, kuriame buvo paskleista informacija, taip pat nustatyti, ar apeliantės nurodoma veikla gali būti laikoma visuomenės informavimo ar su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusia veikla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusprendžiant dėl CPK 95¹ straipsnio taikymo būtina įvertinti ne tik formaliai deklaruojamus atsakovo teiginius apie informacijos viešinimą, bet ir faktinį ginčo kontekstą bei šalių tarpusavio santykius. Būtent šių aplinkybių analizė leidžia nustatyti, ar ginčas iš tikrųjų kyla dėl visuomenės informavimo ar viešojo intereso gynimo, ar yra susijęs su privačiais šalių konfliktais. Todėl pirmosios instancijos teismo atliktas šių aplinkybių vertinimas nelaikytinas nukrypimu nuo nagrinėjamo klausimo esmės.

21. Apeliantės teiginiai, kad ieškovė nuslėpė dalį dokumentų ar aplinkybių, susijusių su šalių tarpusavio susirašinėjimu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti CPK 95¹ straipsnyje numatytos procedūros. Net ir darant prielaidą, kad tam tikri dokumentai ar susirašinėjimo aplinkybės galėtų turėti reikšmės vertinant šalių tarpusavio bendravimo turinį ar informacijos paskleidimo faktą, tokios aplinkybės pirmiausia yra susijusios su ginčo materialiniu turiniu ir gali būti vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės. Tačiau jos savaime nepatvirtina, kad ieškinys buvo pareikštas nesąžiningai, siekiant pakenkti atsakovės vykdomai veiklai. CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintos procedūros paskirtis nėra spręsti ginčo dėl paskleistos informacijos pagrįstumo ar šalių tarpusavio santykių turinio, bet įvertinti, ar egzistuoja piktnaudžiavimo teise į teisminę gynybą požymių.

22. Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, kad ieškinys pareikštas siekiant ją atgrasyti nuo A. S. galbūt nusikalstamos veiklos viešinimo. Vien apeliantės teiginiai apie informacijos viešinimą ar apie trečiojo asmens galbūt neteisėtą veiklą savaime nepatvirtina, kad apeliantė vykdo visuomenės informavimo ar kitokią su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusią veiklą CPK 95¹ straipsnio prasme. Kaip jau minėta, ši procedūra taikoma tais atvejais, kai ieškinys nukreiptas prieš asmenis, kurie vykdo veiklą viešojo intereso klausimais ir dalyvauja visuomenės informavimo procese. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad apeliantės veiksmai būtų susiję su sistemingu visuomenės informavimu ar viešojo intereso gynimu. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė vykdytų žurnalistinę ar kitą panašaus pobūdžio veiklą, skirtą informuoti visuomenę apie viešojo intereso klausimus. Priešingai, ginčo aplinkybės rodo, kad informacijos skleidimas vyko privačių šalių santykių kontekste. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamas ieškinys galėtų būti laikomas strateginiu ieškiniu dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) ar kad šioje byloje būtų pagrindas taikyti CPK 95¹ straipsnyje numatytą procedūrą.

23. Kadangi CPK 95¹ straipsnyje nėra aptarta, kokia veikla šio straipsnio taikymo prasme galėtų būti laikoma su viešojo intereso tenkinimu ar jo gynimu susijusia veikla, atsižvelgtina į Direktyvos (ES) Nr. 2024/1069 atitinkamas nuostatas. Direktyvos preambulės 9 punkte pažymima, kad joje nepateikiama termino „žurnalistas“ apibrėžtis, nes šios direktyvos tikslas – apsaugoti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, užsiimantį visuomenės dalyvavimo veikla. Tačiau kartu pabrėžiama, kad žurnalistika – tai veikla, kuria užsiima įvairūs subjektai, įskaitant reporterius, analitikus, skiltininkus, tinklaraštininkus ar kitus asmenis, skleidžiančius informaciją įvairiomis formomis, taip pat savilaidos būdu spausdintoje žiniasklaidoje, internete ar kitose informacijos sklaidos priemonėse.

24. Pagal Direktyvos Nr. 2024/1069 4 straipsnio 1 punktą, visuomenės dalyvavimas – tai bet koks fizinio ar juridinio asmens pareiškimas ar veikla viešojo intereso klausimu, atliekami naudojantis saviraiškos ir informacijos laisve, menų ir mokslo laisve arba susirinkimų ir asociacijų laisve, taip pat bet kokie su tokia veikla tiesiogiai susiję parengiamieji, paramos ar pagalbos veiksmai. Tuo tarpu, pagal Direktyvos 4 straipsnio 2 punktą, viešojo intereso klausimu laikomas toks klausimas, kuris daro poveikį visuomenei tokiu mastu, kad visuomenė galėtų teisėtai juo domėtis, pavyzdžiui: pagrindinių teisių apsaugos, visuomenės sveikatos, saugos, aplinkos ar klimato apsaugos srityse; viešųjų asmenų veikla viešajame ar privačiajame sektoriuje; klausimai, nagrinėjami įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ar teisminės valdžios institucijose; įtarimai dėl korupcijos, sukčiavimo ar kitų nusikalstamų veikų; taip pat veikla, kuria siekiama apsaugoti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes.

25. Akivaizdu, kad siekiant taikyti CPK 95¹ straipsnyje numatytas procedūras, su viešuoju interesu susijusi veikla turi būti aiškinama platesniame kontekste, t. y. kaip veikla, daranti reikšmingą poveikį visuomenei ar jos pagrindinėms teisėms ir dėl kurios egzistuoja teisėtas visuomenės interesas gauti informaciją. Kitaip tariant, tokia veikla turi būti orientuota į visuomenės informavimą ar viešojo intereso gynimą, o ne į privačių asmenų tarpusavio konfliktų sprendimą ar asmeninių interesų gynimą.

26. Vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes šių kriterijų kontekste, nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliantės veiksmai galėtų būti laikomi visuomenės dalyvavimo ar viešojo intereso gynimo veikla. Kaip jau minėta, apeliantė pati nurodo nesanti profesionali žurnalistė ar visuomenės informavimo priemonių viešosios informacijos rengėja, o byloje nepateikta duomenų, kad ji nuolat vykdytų visuomenės informavimo veiklą ar kitaip dalyvautų viešojo intereso gynimo procese. Be to, ginčas šioje byloje kilo dėl, ieškovės teigimu, apie ją paskleistos tikrovės neatitinkančios ir jos garbę bei orumą žeidžiančios informacijos, o ne dėl apeliantės veiksmų viešinant informaciją apie trečiojo asmens veiklą. Todėl vien aplinkybė, kad apeliantė teigia viešinusi informaciją apie A. S. galbūt neteisėtą veiklą, savaime neleidžia daryti išvados, kad tokia veikla yra susijusi su visuomenės informavimu ar viešojo intereso gynimu CPK 95¹ straipsnio prasme. Atsižvelgiant į ginčo kontekstą ir šalių tarpusavio santykius, tokia informacijos sklaida labiau sietina su privačiu šalių konfliktu, o ne su veikla, darančia reikšmingą poveikį visuomenės interesams.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias CPK 95¹ straipsnio taikymą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.