Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo nepilnamečio G. P. įstatyminei atstovei H. P., įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2021 m. liepos 4 d., apie 13.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė savo mažamečiam sūnui G. P. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydamas G. P. poodines kraujosruvas kaktoje ir kairio užausio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. liepos 4 d. apie 13.00 val. atvyko pas B. P., H. P. ir G. P., adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ketino visi kartu vykti į sodybą. Sūnus sėdėjo prie kompiuterio, sakė, kad nevažiuos. Jie dėl to susipyko. Konflikto metu su delnu sudavė sūnui per skruostą, po to su ranka du ar tris kartus per šoną ir į užpakalį. Tokie jo veiksmai galėjo G. P. sukelti fizinį skausmą ir atsirasti kraujosruvos, todėl pripažįsta kaltinime nurodytus padarinius. Sūnaus atsiprašė, atlygino dalį neturtinės žalos – pervedė 300 eurų į sūnaus sąskaitą, sutinka atlyginti ir turtinę žalą, jeigu ji buvo padaryta. Gailisi dėl savo veiksmų. G. P. yra jo vienintelis vaikas. Su vaiku ir jo motina kartu negyvena, tačiau per vaiko mamą sužino, kaip šis gyvena, kaip sekasi mokslai. G. P. nėra geras vaikas, nelabai klauso, todėl gavosi tokia situacija.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusysis nepilnametis G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama ir sese, jo tėtis kartu negyvena. Su tėčiu bendrauja nedaug, nes nenori. 2021 m. liepos 4 d. jis buvo namuose, kai atvažiavo jo tėtis D. G., kuris norėjo, kad jie važiuotų į sodybą. Jis nenorėjo važiuoti, todėl sakė, kad nevažiuos. D. G. siūlė jam pinigų, kad važiuotų, tačiau jis vis tiek nenorėjo važiuoti ir atsisakė jo pinigų. Tada D. G. priėjo prie jo sėdinčio ir nieko nesakęs savo rankos kumščiu sudavė jam į ranką, tiksliai į kurią ranką ir į kurią rankos vietą neatsimena, sudavęs jam, trenkė į monitorių ir jį sudaužė. Jis išbėgo į kitą kambarį, o tėtis atėjo iš paskos. Jis atsisėdo ant lovos, rankomis užsidengė veidą ir tada D. G. jam rankų kumščiais sudavė apie šešis kartus į rankas, tačiau pataikė ir į veidą, prie akies. Jis pradėjo bėgti nuo D. G. ir nukrito, tuomet tėtis jam gulinčiam įspyrė į užpakalį. Po to jis atsistojo, nuėjo į savo kambarį ir viskas baigėsi. Visą laiką, kai jį tėtis mušė, jis verkė, jam skaudėjo. Mama ir sesė viską matė, mama gynė jį, stūmė tėtį nuo jo. Anksčiau tėtis jo nėra mušęs, tai buvo pirmas kartas (1 t., b. l. 99–102).

Liudytoja B. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su dviem nepilnamečiais savo vaikais, t. y. G. P. ir H. P., jos sūnaus tėvas yra D. G.. 2021 m. liepos 4 d. planavo kartu su D. G. ir vaikais važiuoti į sodybą. Jos sūnus G. P. ten vykti nenorėjo. Apie 13.00 val. D. G. atvykus, šis nuėjo pakalbėti su sūnumi. Ji būdama kambaryje girdėjo, kaip D. G. sūnų G. P. vadina psichopatu, tuo metu ji D. G. ramino. Konfliktui nurimus, sūnus jai papasakojo, kad tėvas D. G. tapo agresyvus ir konflikto metu tyčia ne mažiau kaip šešis kartus rankų kumščiais smūgiavo į G. P. kojas, veidą ir užpakalį. Tokiais savo veiksmais D. G. sukėlė sūnui fizinį skausmą. Sūnus sakė, kad juto stiprų skausmą, tačiau praėjus maždaug dviem minutėms skausmas palengva dingo. B. P.matė kaip D. G. iš kojos spyrė sūnui į užpakalį, o G. P. po spyrio suklupo. Pasakius D. G., kad jie vyksta į policijos įstaigą, jis pradėjo sekti savo automobiliu, važiavo apie keturis kilometrus, o po to kažkur nusuko. Po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė. G. P. buvo padaryta fizinė ir psichologinė žala, taip pat vaikui po įvykio reikalingos dažnesnės psichologo konsultacijos, nei anksčiau, atnaujintas vaistų vartojimas (1 t., b. l. 8–10, 80–82).

Nepilnametė liudytoja H. P.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama ir broliu. Jos brolio (duomenys neskelbtini) tėtis – D. G., kartu su jais negyvena. 2021 m. liepos 4 d. H. P. buvo savo kambaryje, dėjosi daiktus, nes turėjo išvažiuoti. Būdama kambaryje, matė, kad G. P. tėvas D. G. jį muša. Matė, kad G. P. sėdėjo ant sofos, o D. G. rankos kumščiais sudavė smūgius G. P. į pilvą. Viską matė iš savo kambario. Smūgių galėjo būti šeši ar septyni. G. P. bandė bėgti ir tada D. G. koja spyrė G. P. į užpakalį. G. P., kai jį mušė, sakė baigti, nes skauda. Ji jautėsi išsigandusi, anksčiau D. G. nėra mušęs nei jos, nei jos brolio (1 t., b. l. 118–121).

Liudytojas A. K.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. G. yra jo ilgametis draugas ir kaimynas. Jis pažįsta D. G. šeimą bei draugus. D. G. gali charakterizuoti tik teigiamai, jis yra pareigingas, darbštus, nekonfliktiškas. D. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojo pareigose. Darbovietėje yra charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas, iniciatyvus, gerai atliekantis savo užduotis, jaučiantis atsakomybę už savo atliekamą darbą, pasižymintis gera darbo kultūra ir drausme, taip pat kaip yra charakterizuojamas kaip darbuotojas, kuris gali dirbti komandoje, greitai įsiliejantis į kolektyvo gretas, gerai sutariantis su kolektyvo nariais, draugiškas, jautrus ir pozityvus. Jis mano, kad savo pavyzdžiu gali daryti teigiamą įtaką savo ilgamečiam draugui D. G. teigiamą įtaką, jam gali daryti praleisdamas su juo daugiau laiko, rodydamas savo ir savo šeimos pavyzdį. Jis mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, yra pavyzdys savo ilgamečiam draugui D. G. (1 t., b. l. 124–127).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti A. Š. g. 6-3, Kaune (1 t., b. l. 26–27, 29–37).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1240/2021 (02) matyti, kad G. P.konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairio užausio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kaktą ir kairę užausio sritį, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y 2021 m. liepos 4 d. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 44–45).

Iš 2021 m. liepos 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo priimtas B. P. pareiškimas apie tai, kad 2021 m. liepos 4 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sūnaus G. P. tėvas D. G. konflikto metu tapo agresyvus ir nepilnamečiui sūnui tyčia ne mažiau kaip šešis kartus rankų kumščiais ir delnais sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, o tiksliau į veido sritį, virš dešinio antakio, kojas. Tokiais savo veiksmais D. G. sukėlė fizinį skausmą jų nepilnamečiam sūnui G. P. (1 t., b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas tą pačią veiką, padarytą silpnesniam, labiau pažeidžiamam asmeniui vertina kaip žymiai pavojingesnę, todėl nustato griežtesnę atsakomybę ir griežtesnes bausmes.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. G. tyčiniais veiksmais mažamečiui G. P. sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų B. P., H. P. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. liepos 4 d. apie 13.00 val., atvažiavus pas sūnų G. P. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas, nes sūnus nenorėjo važiuoti į sodybą. Konflikto metu jis sudavė sūnui per skruostą su delnu, po to su ranka du ar tris kartus per šoną ir į užpakalį. Pripažino, kad jo veiksmai galėjo G. P. sukelti fizinį skausmą ir atsirasti kraujosruvos, nurodytos kaltinime. Kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų prodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nukentėjusysis G. P. parodė, jog žodinio konflikto, kilusio tarp jo ir D. G., metu D. G. rankos kumščiu sudavė jam į ranką, o po to jam sėdint ant lovos ir užsidengus rankomis veidą, D. G. rankų kumščiais sudavė apie šešis kartus į rankas, pataikė ir į veidą, prie akies, bandant pabėgti, gulinčiam įspyrė į užpakalį. Nukentėjusiojo mama liudytoja B. P. parodė, jog 2021 m. liepos 4 d. tarp D. G. ir judviejų sūnaus G. P. įvyko konfliktas, dėl to, kad sūnus nenorėjo važiuoti į sodybą. Ji girdėjo, kaip D. G. sūnų G. P. vadino užgauliojančiais žodžiais, o konfliktui nurimus, sūnus jai papasakojo, kad tėvas D. G. tapo agresyvus ir konflikto metu tyčia ne mažiau kaip šešis kartus rankų kumščiais smūgiavo jam į kojas, veidą ir užpakalį, tokiais savo veiksmais D. G. sukėlė sūnui fizinį skausmą. Sūnus sakė, kad juto stiprų skausmą, tačiau praėjus maždaug dviem minutėms skausmas palengva dingo. Liudytoja H. P. parodė, jog matė, kaip D. G. ant lovos sėdinčiam G. P. rankomis, kumščiais šešis septynis kartus sudavė į pilvą, o kai G. P. bandė bėgti, D. G. koja spyrė G. P. į sėdmenis.

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes, mechanizmą, o būtent tai, kad nukentėjusiajam sužalojimai atsirado D. G. smurtaujant, t. y. suduodant smūgius į galvos sritį, patvirtina specialisto išvada, kurioje G. P.konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairio užausio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kaktą ir kairę užausio sritį, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y 2021 m. liepos 4 d. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš visų šių įrodymų visumos darytina išvada, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai ir dėl jų atsiradęs sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo neteisėto elgesio – tyčinio smūgiavimo rankomis pasekmės, kurios tiesiogiai susijusios su kaltinamojo veiksmais priežastiniu ryšiu.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad D. G. 2021 m. liepos 4 d., apie 13.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė savo mažamečiui sūnui G. P., ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydamas G. P. poodines kraujosruvas kaktoje ir kairio užausio srityje ir tai nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suprato, jog tyčia smūgiuojant mažamečiui vaikui, jis gali patirti fizinį skausmą ar kitokio pobūdžio sužalojimus ir siekė tokių padarinių – sudavė ne mažiau kaip tris kartus, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajam dar nebuvo 14 metų, todėl pagrįstai nustatyta, kad kaltinamais fiziškai smurtavo prieš mažametį asmenį.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad D. G. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė bei atlyginto žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis D. G. teismo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas 2022 m. sausio 10 d. susitarimas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis D. G. ir nukentėjusysis G. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės, baudžiamojoje byloje Nr. 1-360-1109/2022 susitaikė ir sudarė susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šalys patvirtino, kad D. G. SMS žinute atsiprašė nepilnamečio sūnaus G. P.. Šiuo susitarimu G. P. patvirtino, kad jokios turtinės žalos nepatyrė, sutarė dėl 700,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, pažymint, kad iš jų 300 eurų 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimu buvo pervesti į G. P. asmeninę sąskaitą, o likusius 400 eurų D. G. įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 dienas nuo susitarimo pasirašymo pervesti į nepilnamečio sūnaus G. P. asmeninę sąskaitą. D. G. ir G. P. atsisako bet kokių pretenzijų vienas kitam susijusių su šiuo įvykiu ir įsipareigoja nekelti vienas kitam jokių nei baudžiamųjų nei civilinių bylų dėl šio įvykio. Šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad iki posėdžio D. G. sumokėjo ir likusią pinigų sumą – 400 eur (2 t., b. l. 36–37).

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, jie susitaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir ją atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje G. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės, pateikė 80 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai ir 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 8–10). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. P. ir kaltinamasis D. G. pateikė susitarimą, kuriame nurodyta, kad G. P. turtinės žalos nepatyrė, šalys sutarė dėl 700,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir ją kaltinamasis nuosprendžio priėmimo dienai jau yra atlyginęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnio nuostatomis, byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai, esantys byloje – pirmojo tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju G. P., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti D. G., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu D. G. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Bylą dalyje dėl nukentėjusiojo G. P. civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.