Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Koopverslas“ atstovui advokatui A. B. , atsakovo – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovei J. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Koopverslas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis J. V. ir Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė. Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoti tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina šiems proceso dalyviams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-03 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnioji darbo inspektorė J. S. , patikrinusi, kaip UAB „Koopverslas“ laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų, nustatė pažeidimus ir surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1-0692-0093 (b.l. 14-15). Pareiškėja apskundė šį sprendimą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, prašydama panaikinti reikalavimo 1 punktą (b.l. 4-6, 16). Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2007-07-03 sprendimu pareiškėjos skundo netenkino ir pripažino, kad atsakovas pagrįstai nustatė darbo įstatymų pažeidimus J. V. atžvilgiu ir ėmėsi atitinkamų priemonių jiems pašalinti (b.l. 16, 17-20).

Pareiškėja UAB „Koopverslas“ ginčija 2008-06-03 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus reikalavimo pašalinti padarytus pažeidimus Nr. R1-0692-0093 1 punktą (toliau – ir sprendimas), nes mano, kad atsakovas viršijo savo kompetenciją ir iš esmės išsprendė individualų darbo ginčą. Ginčijamu sprendimu atsakovas pareikalavo, kad pareiškėja mokėtų J. V. periodinę netekto darbingumo kompensaciją, nes ji nuo 1994-01-10 turi būti mokama neterminuotai.

Pažymėtina, kad teismas neabejoja trečiojo suinteresuoto asmens J. V. teise į žalos atlyginimą ir pažymi, kad bylos duomenys patvirtina šios teisės atsiradimo faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus (b.l. 32-44). Byloje įrodyta, kad 1958-09-10 J. V. buvo sužalotas darbe - Klaipėdos tarprajoniniame žvejų vartotojų kooperatyve, buvo nustatyta, kad jis neteko 50 procentų bendrojo darbingumo visam laikui (b.l. 32-36). 1992-04-27 Klaipėdos žvejų vartotojų kooperatyvas nutarė mokėti J. V. žalos atlyginimą iki gyvos galvos (b.l. 38-39). 1994-01-10 Panevėžio MDEK pripažino J. V. antrosios grupės invalidu dėl darbinio suluošinimo neterminuotai ir nustatė, kad jis neteko 70 procentų darbingumo dėl suluošinimo darbe (b.l. 40-41). 1994-06-29 Klaipėdos žvejų vartotojų kooperatyvas atnaujino žalos atlyginimo mokėjimą J. V. nuo 1994-01-10, atliko žalos atlyginimo mokėjimo apskaičiavimą ir nustatė, kad jis turi būti mokamas neterminuotai (b.l. 42-43). Pareiškėja yra buvusio J. V. darbdavio – Klaipėdos žvejų vartotojų kooperatyvo teisių perėmėja, nes juridinio asmens reorganizavimas – tai juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nepasibaigia, o pereina kitam juridiniam asmeniui. Veiklos perėjimas kitam asmeniui reiškia, kad šiam pereina teisės ir pareigos bei turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 straipsnio 2 dalis). Tai patvirtina ir 2006-08-22 Turto, teisių ir pareigų priėmimo – perdavimo aktas, duomenys iš valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (b.l. 46, 47-50). Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai po reorganizavimo perėjo ir prievolė mokėti J. V. periodinę netekto darbingumo kompensaciją.

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo turinio ir (ar) formos pareiškėja neginčija, todėl laikytina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo faktiniai pagrindai ir teisinė motyvacija pareiškėjai aiški ir suprantama. Be to, pažymėtina, kad atsakovės sprendimas savo formą atitinka Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1-78 patvirtintą reikalavimo pašalinti pažeidimus formą.

Skundas motyvuojamas iš esmės tuo, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes atsakovas jį priimdamas, viršijo savo kompetencijos ribas ir taip išsprendė individualų darbo ginčą. Sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje nustatyta, kad kaip darbdaviai laikosi šio Kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų pagal įstatymų nustatytą kompetenciją kontroliuoja ir jų pažeidimų prevenciją vykdo Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos (Valstybės žinios, 2002-06-26, Nr. 64-2569).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, inspektavimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (Valstybės žinios, 2003-10-31, Nr. 102-4585). Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo.

Valstybinei darbo inspekcijai, vykdant pažeidimų prevenciją ir teisės aktų kontrolę darbo teisinių santykių srityje, nustatyta funkcija - tikrinti žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojų sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas).

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tvarką, dydį bei asmenis, turinčius teisę į šį atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (Valstybės žinios, 1997-07-16, Nr. 67-1656). Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai žalos atlyginimą moka darbdaviai, įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininkai; žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – institucija, formuojanti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad „[...] vykdydamas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo jam nustatytas funkcijas, atsakovas gali reikalauti pašalinti tuos (tariamai padarytus) pažeidimus, kurie pasireiškia norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties tiesiogiai nustatytų reikalavimų nevykdymu“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1841/2008).

Sistemiškai aiškinantis ir analizuojant aukščiau minėtų teisės aktų normas, vertinant bylos aplinkybes, darytinos išvados, kad:

- atsakovas vykdė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo suteiktą funkciją - tikrinti žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojų sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai;

- atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo suteikta teise ir pareiga kontroliuoti žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą;

- atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja nevykdo Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatų (įstatymo 4, 13 straipsniai), ir teisėtai pareikalavo pašalinti padarytą pažeidimą bei nustatė terminą jam pašalinti (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjos skundo argumentas, kad atsakovas ginčijamu sprendimu išsprendė individualų darbo ginčą - atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovas šiuo atveju nesprendė jokio nesutarimo tarp darbuotojo ir darbdavio, o iš esmės nustatė faktą, kad pareiškėja pažeidžia atitinkamus teisės aktus darbo teisinių santykių srityje – nevykdo pareigos mokėti J. V. žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Pažymėtina, kad individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 285 straipsnis). Akcentuotina, kad darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tampa individualiu darbo ginču tada, kai darbuotojas kreipiasi su prašymu į darbo ginčų komisiją arba ieškiniu į teismą. Šiuo atveju duomenų, patvirtinančių, kad darbo ginčo komisijoje ar teisme yra sprendžiamas ginčas tarp J. V. ir pareiškėjos dėl darbo teisinių santykių, byloje nėra.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad 2008-06-03 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus reikalavimo pašalinti padarytus pažeidimus Nr. R1-0692-0093 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas nenustatė skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, kuriais atsakovo sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, 89 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Koopverslas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.