- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1055-319/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00071-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- S. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Lina Gervelienė, Irena Andriuškeičienė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
dalyvaujant ieškovei O. K., ieškovės atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, atsakovo S. M. atstovei advokatei Linai Gervelienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. patikslintą ieškinį atsakovui S. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovas S. M. yra A. K. tėvas, o ji jo dukra; nustatyti A. K. gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną O. K.; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą nuo jos gimimo dienos (duomenys neskelbtini) 8 300,00 Eur; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad šalys draugavo nuo 2016 metų, nesusituokę. Kartu gyveno atsakovo tėvų bute (duomenys neskelbtini), kūrė bendrus ateities planus, kalbėjo apie vestuves ir bendrus vaikus. Ieškovė pastojo 2016 metais, (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą A. K.. Po dviejų savaičių nuo dukros gimimo atsakovas išvyko uždarbiauti į Vokietiją. Nuo vaiko gimimo atsakovas tėvystės nepripažino, dukters neaugino, neteikė ir neteikia paramos ir išlaikymo vaikui. Su atsakovu keletą kartų bendravo telefonu ir atsakovas pervedė 100,00 Eur dukrai. Ieškovė įsitikinusi, kad vaiko tėvas yra atsakovas ir prašo tai pripažinti. A. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes dukra nuo gimimo gyvena su motina, ji tinkamai ja rūpinasi. Ieškovei žinoma, kad atsakovas teistas, jis priklausomas nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų. Dukters akivaizdoje atsakovas atliko smurtinius veiksmus prieš ieškovę, naudojo psichologinį smurtą, todėl prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri nekels pavojaus dukters Austėjos gyvybei, sveikatai ir psichologinei būsenai: 1) S. M. bendraus su dukra A. K. informacinių technologijų (toliau – IT) priemonėmis pagal tėvo poreikį, atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą; 2) S. M. prieš dvi savaites pranešęs apie atvykimą vaiko motinai turės teisę bendrauti su dukra A. K. vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje arba nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę pranešęs apie apsilankymą vaiko motinai, dalyvaujant vaiko motinai; 3) O. K. IT priemonėmis praneš S. M. gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį ir nedelsiant informuos S. M. apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio pasikeitimą. Dukra A. K. yra dviejų su puse metų amžiaus. Jos išlaikymui reikia skirti apie 800 Eur/mėn.: maistui - po 12 Eur per dieną arba 360 Eur per mėnesį; drabužiams, avalynei, rankšluosčiams, patalynei - 65 Eur; vežimėliams, baldams, paspirtukams, dviratukams, rogutėms - 30 Eur; buities prekėms ir higienos prekėms - 100 Eur; būsto išlaikymui ir ryšio priemonėms - 100 Eur; vaistams, skiepams, vizitams pas gydytojus, tyrimams - 75 Eur; ugdymui ir lavinimui - 30 Eur; laisvalaikiui, pramogoms - 30 Eur; nenumatytiems poreikiams – 30 Eur. Dukra turi padidintų poreikių sveikatai : jai diagnozuotas atopinis dermatitas, dėl ko reikalingos ekologiškos higienos priemonės, natūralaus audinio rūbeliai. Šios prekės reikalauja didesnių lėšų. Dėl psichologinio ir fizinio smurto Vokietijoje dukra patyrė psichologinę traumą, dėl to iki dabar tenka stiprinti jos psichiką, lankytis pas gydytojus. Ieškovė apdraudusi dukrą, todėl patiria išlaidas draudimui. Ieškovės pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui - iš viso 192,30 Eur. Tokias pajamas gaus iki vaikui sukaks treji metai. Dėl vaiko amžiaus negali dirbti ir gauti pajamų, pačiai reikalingas išlaikymas, kurio atsakovas nei ieškovei, nei dukrai neteikia. Įvertinus vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 400,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas turi pastovias pajamas, kurios siekia iki 2 000,00 Eur. Būsto išlaidas Vokietijoje jis dalijasi su kitais nuomininkais. Atsakovo nurodytu adresu Vokietijoje gyvena 3 asmenys: Pats atsakovas gyvena su drauge D. P. ir nuomojasi tik vieną kambarį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo dukters gimimo išlaikymui sumokėjo 100,00 Eur, priteistinas 8 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 21 mėnesį po 400,00 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė advokatė Irena Andriuškeičienė teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti, priteisti atstovavimo išlaidas. Ieškovė papildomai paaiškino, kad gyvena Jungtinėje Karalystėje ir ten gyvens iki dukrai sueis trys metai. Ieškovė, dukrai suėjus trejiems metams, grįš gyventi ir dirbti į Lietuvą, dukrą ves į darželį.
Atsiliepimas
Atsakovas S. M. teikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas pripažįsta esąs dukters A. K. biologinis tėvas. Atsakovas neprieštarauja, kad dukters Austėjos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina, kadangi ji augina dukrą nuo pat gimimo, tarp jų yra glaudus emocinis ryšys. Austėjos gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka dukters norus ir neprieštarauja jos interesams. Su ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka atsakovas sutinka iš dalies. Jis sutinka bendrauti su dukra IT priemonėmis pagal savo poreikį, atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą, taip pat sutinka, kad vaiko motina IT priemonėmis praneštų jam apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį ir nedelsiant informuotų apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio pasikeitimą. Tačiau atsakovas nesutinka, kad būtų nustatyta, kad tėvas prieš dvi savaites pranešęs apie atvykimą vaiko motinai turi teisę bendrauti su dukra vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje arba nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę pranešęs apie apsilankymą vaiko motinai, dalyvaujant vaiko motinai. Visų pirma, ieškovė klaidina teismą, kad ji su dukra tik laikinai gyvena Jungtinėje Karalystėje – šioje valstybėje ji gyvena nuolat, atsakovo žiniomis, dukra ten lanko darželį, o ieškovė dirba. Atsakovas neturi galimybių skraidyti iš Vokietijos į Londoną susitikti su dukra, nes skrydis trunka apie 2 valandas, tiek pat užimtų laiko traukiniu nuo oro uosto atvykti į Londono rajoną, kuriame gyvena ieškovė. Atsakovas neturi Londone gyvenamojo ploto, kuriame galėtų apsistoti, atvykęs susitikti su dukra. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pageidauja ir gali bendrauti su dukra tik būdamas Lietuvoje. Grįždamas į Lietuvą, atsakovas pageidauja bent prieš 2 savaites suderinti laiką su ieškove dėl galimybės bendrauti su dukra. Konkretesnės bendravimo su dukra tvarkos nustatymo atsakovas kol kas nepageidauja, nes nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje ir apie konkretų grįžimo į Lietuvą laiką negali iš anksto numatyti. Tačiau pageidauja, kad jam sugrįžus, turėtų galimybę kiekvieną kartą pasimatyti ir pabendrauti su dukra. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė be jo sutikimo išvežtų dukrą nuolatiniam gyvenimui į užsienį, ką jau yra padariusi. Atsakovui grįžus į Lietuvą ir neradus dukters, jis ketina kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl dukters grąžinimo. Atsakovas su prašomu 400,00 Eur išlaikymo dydžiu nesutinka, nes ieškovė, nurodydama, kad dukters išlaikymui mėnesiui reikia 800 Eur, apsiriboja tik lakonišku teiginiu, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikia. Ieškovės nurodytos išlaidos dukters mitybai dienai 12 Eur (mėnesiui 360 Eur) yra nelogiškos. Dviejų su puse metukų mergaitė nepajėgi suvalgyti maisto už tokią sumą. Ieškovė kas mėnesį neišleidžia po 65 eurus dukters drabužiams, apavui. Taip pat padidintos išlaidos buitinėms ir higienos priemonėms 100 Eur mėnesiui. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl išlaidų būsto komunaliniams mokesčiams. Todėl abejotina, kad dukters dalis šiose išlaidose yra 100 Eur mėnesiui. Dukra neturi rimtų susirgimų, todėl mėnesiui ieškovė neišleidžia po 75 eurus dukters sveikatai. Ieškovė parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad dukra jau neturi atopinio dermatito ir skiepai nieko nekainuoja Be to, nepilnamečiams vaikams gydymas yra nemokamas ir dauguma vaistų yra kompensuojami. Ieškovė neskiria po 30 Eur laisvalaikiui, ekskursijoms, pramogoms. Be to, išlaidos ugdymui, lavinimui 30 Eur sumoje dubliuoja išlaidas laisvalaikiui. Duomenų, kad galimai patirto smurto Vokietijoje ieškovė nuolat lankytųsi pas gydytoją dėl dukters sutrikusios psichikos bei kad jai paskirtas medikamentinis gydymas nėra. Atsakovo pajamas 2017 metų balandžio mėnesį buvo 600–800 Eur per mėnesį, nuomojasi būstą. Nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas dirba spaustuvėje ir jo mėnesio pajamos yra apie 1 500,00 Eur. Kas mėnesį už būsto nuomą kartu su komunaliniais patarnavimais sumoka 679,24 Eur, išlaidos mitybai yra apie 300 Eur, transportui apie 100 Eur. Be to, atsakovas, kaip ir bet kuris kitas suaugęs žmogus, patiria ir kitokias išlaidas: aprangai, apavui, esant reikalui, medikamentams. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovas neįgijęs, santaupų neturi. Įvertinęs savo turtinę padėtį bei dukters amžių, jos poreikius, sutinka jos išlaikymui mokėti po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Atsakovas siuntė ieškovei pinigų dukters išlaikymui, tačiau ji jam pinigus grąžindavo atgal, tačiau 450 eurus panaudojo dukters išlaikymui. Pateikti perlaidų kvitų atsakovas negali, nes jų neišsaugojo. Atsižvelgdamas į gautas ir gaunamas pajamas, dukters amžių, atsakovas sutinka išlaikymo įsiskolinimui mokėti taip pat po 150 Eur (21 mėn. x 150 Eur = 3 150 Eur). Iš šios sumos atimtina 450 Eur suma, kurią jis ieškovei pervedęs, lieka 2 700,00 Eur įsiskolinimas.
Atsakovo atstovė advokatė Lina Gervelienė teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašo ieškinį tenkinti iš dalies.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Išvadoje nurodoma, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, abu tėvai privalo išlaikyti vaiką.
Atstovė R. K. teismo posėdyje palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad skyriui šeima dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Ieškovė nesikreipė į skyrių dėl dukros sužalojimo. Tarnybos išvadą palaikė ir prašė ieškinį nagrinėti, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl tėvystės nustatymo
Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. 185 patvirtina, kad skiltyje „Duomenys apie tėvą“ vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas nenurodytas, skiltyje „Duomenys apie motiną“ nurodyta, kad vaiko motina yra O. K..
Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsniu ir Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalimi. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą A. K., Atsakovas pripažįsta, kad yra A. K. tėvas, ginčo dėl tėvystė nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nustato, kad atsakovas S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametė A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jo duktė (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko pavardės
CK 3.167 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl dukters pavardės nėra, teismas palieka nepilnametei A. K. pavardę „K.“ (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Tuo atveju, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl nepilnametės A. K. gyvenamosios vietos nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nuo gimimo duktė gyvena su ieškove, kuri sudaro jai tinkamas buities ir ugdymo sąlygas, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina ieškove O. K. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo S. M. nepilnametės A. K. išlaikymui po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės.
Sprendžiant dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, nors deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Ieškovė nekilnojamojo turto bei kilnojamojo privalomai registruotino turto neturi, jos pajamos yra socialinė pašalpa, išmoka vaikui – 192,30 Eur. Ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, prižiūri vaiką. Atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, gaunamas darbo užmokestis apie 1 500,00 Eur, nuomoja būstą, moka 679,00 Eur nuomos mokestį. Atsakovas nurodė, kad dukters išlaikymui sumokėjo 450,00 Eur, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi, todėl teismas daro išvadą, kad šių aplinkybių atsakovas neįrodė. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytus duomenis apie šalių turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas nei pinigais, nei natūra (daiktais ir kt.) neprisideda prie dukters Austėjos išlaikymo, visa dukters išlaikymo našta tenka ieškovei. Akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nepilnametės Austėjos išlaikymo našta tenka vienai ieškovei, o tai prieštarauja tiek teisės, tiek moralės normoms. Nesant byloje duomenų, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, ir dėl to jis negali nuolat dirbti ar dirbti konkretaus darbo, pareigos teikti vaikui išlaikymą negali atsisakyti, todėl turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti, juolab kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Ieškovė detalizavo vaiko poreikius, nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą būtiniesiems vaiko poreikiams, kurie per mėnesį sudaro 800,00 Eur, atsakovas su šia suma nesutinka ir teismas sutinka su atsakovo nuomone. Kaip jau minėta ieškovė detalizavo nepilnametės dukters poreikius, tačiau poreikių niekuo nepagrindžia ir nesant rašytinių įrodymų nurodomos sumos kelia abejonių. Teismas sutinka su atsakovu, jog duomenų apie tai, jog atsakovė skiria lėšas dukters specialių poreikių gydymui nėra. Ieškovė pripažino, kad dukra nebeserga atopiniu dermatitu. Gydytojos pažymėjimas, kad galimai matė smurtą šeimoje, neįrodo jai skiriamo gydymo ir tuo labiau patiriamų išlaidų. Šiuo metu dėl amžiaus šalių dukra ikimokyklinės ugdymo įstaigos dar nelanko. Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas bei nepilnamečio vaiko poreikius, ir tai, kad vaiko motina savo lėšomis užtikrina nepilnamečiui vaikui teisę į būstą, kaip orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi remdamasis minimalia mėnesine alga (toliau - MMA), kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555,00 Eur (neperskaičiuota – 430 Eur), teismas turi pagrindo manyti, kad vaiko tėvas, galėtų skirti kas mėnesį po 230,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 14 d. iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2018 m. spalio 15 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo vaiko gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) nesidomėjo vaiku ir neteikė jam išlaikymo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 21 mėnesį po 400,00 Eur kas mėnesį, patirtas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8 300,00 Eur dydžio nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimą, nes nuo dukters gimimo atsakovas ja nesirūpino, išlaikymui sumokėjo tik 100,00 Eur. Bylos duomenimis, nėra pagrindo spręsti, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo teikti dukrai išlaikymą kas mėnesį mokėdamas 230,00 Eur išmoką. Tokiu būdu nuo vaiko gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos 2019 m. sausio 14 d. atsakovo išlaikymo įsiskolinimas yra 4 830,00 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teigimu atsakovas sumokėjo 100,00 Eur, šia suma išlaikymo įsiskolinimas mažinamas ir nustatytina, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 4 730,00 Eur.
Dėl bendravimo tvarkos
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) S. M. bendraus su dukra A. K. IT priemonėmis pagal tėvo poreikį, atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą; 2) S. M. prieš dvi savaites pranešęs apie atvykimą vaiko motinai turės teisę bendrauti su dukra A. K. vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje arba nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę pranešęs apie apsilankymą vaiko motinai, dalyvaujant vaiko motinai; 3) O. K. IT priemonėmis praneš S. M. gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį ir nedelsiant informuos S. M. apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio pasikeitimą. Atsakovas nesutinka, kad būtų nustatyta, jog tėvas prieš dvi savaites pranešęs apie atvykimą vaiko motinai turi teisę bendrauti su dukra vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje arba nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę pranešęs apie apsilankymą vaiko motinai, dalyvaujant vaiko motinai, nes jam sudėtinga nuvykti į Jungtinę Karalystę. Kaip jau minėta, ieškovė teigia, kad Jungtinėje Karalystėje gyvens tik iki vaikui sueis trys metai, t. y. iki 2020 m. balandžio 13 d. ieškovė Lietuvoje turi darbo vietą ir ketina vaiką leisti į darželį bei pati pradėti dirbti, be to, turi kur gyventi. Atsakovas nenurodė savo ketinimų, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į vaiko amžių, į tai, kad atsakovas nėra bendravęs ar bendravęs minimaliai su nepilnamečiu vaiku, teismas mano, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka labiausiai atitinka jos interesus (CK 3.175 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 150,00 Eur žyminis mokestis (100 Eur + 100 Eur = 200 Eur x 75 proc. = 150 Eur, CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 62,00 Eur žyminis mokestis (203 Eur x 12 mėn. = 2 760 Eur x 3 proc.= 82,80 Eur x 75 proc. = 62,10 Eur, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), už išlaikymo įsiskolinimą mokėtinas 106,00 Eur žyminis mokestis (4 730 Eur x 3 proc. = 141,90 Eur x 75 proc. = 106,42 Eur, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), iš viso žyminis mokestis yra 318,00 Eur. Teismas patyrė 3,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4164-15611 buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-N-4164-11261 teisinės pagal teikimas nutrauktas, valstybė patyrė 280,00 Eur išlaidas (2019 m. rugsėjo 12 d, pažyma Nr. NTP-7-5038). Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 500,00 Eur advokato išlaidas bei 11,48 Eur kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, iš viso 511,48 Eur.
Teismui patenkinus 78,62 procentus ieškovės reikalavimų iš atsakovo ieškovei priteistina 402,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, už antrinę teisinę pagalbą valstybei priteistina 220,13 Eur, 250,00 Eur žyminis mokestis. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur (3,80 Eur x 78,63 proc. = 2,98 Eur), todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Iš ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis nepatenkintai reikalavimų daliai nepriteistinos, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo atleista 100 procentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį iš dalies.
Nustatyti, kad S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra, paliekant vaikui A. K. pavardę „K.“.
Nustatyti nepilnametės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina O. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo S. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką:
1) S. M. bendraus su dukra A. K. IT priemonėmis pagal tėvo poreikį, atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą;
2) S. M., prieš dvi savaites, bet ne vėliau kaip prieš vieną savaitę pranešęs apie atvykimą vaiko motinai, turės teisę bendrauti su dukra A. K. vaiko laikinojoje gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje arba nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, dalyvaujant vaiko motinai;
3) O. K. IT priemonėmis praneš S. M. gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį ir nedelsiant informuos S. M. apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio pasikeitimą;
Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 14 d. iki A. K. pilnametystės.
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 730,00 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. sausio 14 d.
Skirti vaiko motiną O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja.
Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.
Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 402,12 Eur (keturių šimtų dviejų eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei O. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 220,13 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 13 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų vaiko tėvystės nustatymą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.