Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, administratoriui Regimantui Zinkui, atsakovui A. V., jo atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Daisruna“ ieškinį atsakovui A. V. dėl 110 218,39 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė CK 6.37 str., 6.210 str., 6.245 str., 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str. pagrindais prašė priteisti iš atsakovo 110 218,39 Lt nuostoliams atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2006-02-08 nutartimi ieškovei UAB „Daisruna“ iškelta bankroto byla. Bendrovės administratorius, susipažinęs su perduotais dokumentais, nustatė, kad 2005-12-31 dienai ieškovė turėjo 312 352 Lt vertės prekių, skirtų perparduoti. Tačiau tokios vertės prekių, išskyrus 49 248 Lt vertės etiketes, bendrovės administracijos vadovas atsakovas A. V. administratoriui neperdavė. Paaiškėjo, kad atsakovas 2006-02-15 surašė buhalterinę pažymą, pagal kurią nurašė ieškovei priklausiusias įvairias prekes bendros 110 218,39 Lt vertės: už 76 946,29 Lt Binkio parduotuvėje, už 10 952,77 Lt - Beržų gėrimai parduotuvėje, už 6493,37 Lt - Beržų maisto parduotuvėje, už 15 825,96 Lt - Raguvos parduotuvėje. Konkrečių prekių negali nurodyti, nes bendrovėje buvo vedama suminė. Nors atsakovas teigia, kad prekės buvo nurašytos kaip sugedusios, pasibaigus galiojimo laikui, praradus prekinę išvaizdą, tačiau jokių defektinių, nurašymo, sudužimo aktų, patvirtinančių prekių sugedimą, nurašymą, utilizavimą administratoriui neperduota. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo administracijos, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, vadovas. Materialiai atsakingų asmenų minėtų prekių nurašymo metu nebuvo paskirta. ABĮ 19 str. 8 d. numatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jų akcininkų naudai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais. Ši imperatyvi teisės norma įtvirtina administracijos vadovo atsakingumą prieš bendrovę, jei jis savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaro įmonei materialinę žalą. Administracijos vadovo atsakomybė atsiranda ir tais atvejais, kai jis elgiasi aplaidžiai, nerūpestingai, neatsargiai, neatidžiai, nekvalifikuotai, ir dėl tokios veiklos įmonė patiria nuostolių. Šiuo atveju atsakovas neužtikrino įmonės turto apsaugos, be jokio pagrindo nurašė prekes, skirtas parduoti, už labai didelę sumą, dėl ko ieškovė patyrė žalą, o atsakovas elgėsi nesąžiningai ir pažeidė įstatymus. Teigia, kad atsakovo atsakomybė atsirado neįvykdžius įstatymu nustatytos pareigos (CK 6.246 str. 1 d.), nesilaikius įpareigojimo civiliniuose teisiniuose santykiuose veikti teisingai, protingai ir sąžiningai (CK 1.5 str. 1 d.), nesilaikius tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui, šiuo atveju – kreditoriams, kuriems atsakovas savo neteisėtais veiksmais šiuo atveju padarė 110 218,39 Lt turtinę žalą (CK 6.263 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys teisėtas ir pagrįstas, todėl – tenkintinas. Ši išvada daroma vadovaujantis šiomis byloje ištirtų įrodymų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis ir motyvais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-02-08 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pagal direktoriaus (atsakovo) A. V. pareiškimą UAB “Daisruna“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas R. Zinkus, patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 798 915,52 Lt (b. l. 6, civ. byla Nr. B2-43-388-07 – b. l. 4, 77-79). Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindu, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad atsakovas A. V. pagal 2003-12-23 darbo sutartį Nr. 111 UAB „Daisruna“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2003-12-23 iki 2006-03-09, o laikotarpiu nuo 2006-01-24 iki 2006-02-15 ir nuo 2006-02-20 iki 2006-03-03 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau 2006-02-15 prekių nurašymo pažymą pasirašė pats nedarbingumo pažymėjimo uždarymo dieną (b. l. 38-40, 68, 69, 70-72). Todėl pagal 2006-01-20 įsakymą direktoriaus ligos laikotarpiu galėjęs veikti komercijos direktorius V. K. neatsakingas pagal ieškinį (b. l. 73, 74-75). Administratorius patvirtino, jog jam nėra perduoti direktoriaus pareigybiniai nuostatai, administracijos darbo reglamentai, akcininkų susirinkimų nutarimų protokolai. Pagal perduotus dokumentus duotuoju laikotarpiu materialiai atsakingų asmenų už nurašytas prekes paskirta nebuvo (b. l. 55, 68, 70-72).

Pagal Bendrovės įstatų 43 p., administracijos vadovas kartu su visuotiniu akcininkų susirinkimu yra bendrovės valdymo organai (b. l. 48, ABĮ 19 str. 1, 2 d.). Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija, kuriai vadovauja administracijos vadovas – direktorius, su kuriuo sudaryta darbo sutartis ir kuris privalėjo imtis priemonių bendrovės turto apsaugai (67 p., 68 p., 74.15 p., b. l. 51, 52). Pagal teismų praktiką, bendrovių administracijos vadovų žalos, padarytos bendrovei, santykiams reguliuoti taikytinos ABĮ ir kitos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, o administracijos (bendrovės) vadovo ir bendrovės santykiai atitinka civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1203/2001 AB “Laivitė”/G. R.). Taip uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinis statusas išaiškintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartyje, priimtoje byloje V. P./Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., Nr.3K-7-760/2001.

Iš atsakovės sąskaitų apyvartos už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-02-18 (204 eilutė) bei balanso 2005-12-31 dienai matyti, kad atsakovė pirktų prekių, skirtų perparduoti, turėjo už 312 352 Lt. Visus finansinės atskaitomybės dokumentus pasirašė administracijos vadovas A. V., kuris raštu atskirai patvirtino, kad įmonės finansinė padėtis sunki, kad buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bendrovės atsargų suma tikrai yra 312 352 Lt vertės prekės (b. l. 8- 13). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas teigė, atsakovas - pripažino, liudytojos G. K., R. R., D. V. patvirtino, kad 2006-02-15 pažymos pagrindu 110 218 Lt vertės prekės buvo nurašytos pagal suminės apskaitos duomenis, kad jos tikrai buvo UAB“Daisruna“ nuosavybė ir skirtos perparduoti, kas paneigia priešingus atsakovo atsiliepimo teiginius (b. l. 8-13, 14-21, 22-26, 27, 57-60, 95-96).

Iš 2006-02-15 buhalterinės pažymos, kurią parengė vyr. finansininkė G. K., o pasirašė atsakovas (direktorius) A. V., turinio bei liudytojų parodymų nustatyta, kad, minėtų asmenų teigimu, kaip sugedusios, sudužusios, praradusios prekinę išvaizdą, Binkio, Biržų ir Raguvos parduotuvėse nurašytos bendrovei priklausę maisto prekės 110 218,39 Lt vertės, ir ši vertė nebuvo ginčijama (b. l. 7). Liudytoja G. K. patvirtino, kad 2006-02-15 ji surašė minėtą buhalterinę pažymą apie prekių nurašymą tų prekių pati netikrinusi, nes buvo pateikti keturi komisijos, į kurią įėjo A. V., D. V., R. R., prekių, kurios sugedo, sudužo, prarado prekinę išvaizdą, aktai. Šie aktai liudytojos teigimu turėjo būti perduoti kartu su kitais dokumentais administratoriui. Liudytoja R. R. nurodo, kad buvo sudarytos komisijos prekėms nurašyti narė ir dalyvavo bendrovės parduotuvių prekių likučių, kurie buvo sugedę, pasibaigusiu galiojimo terminu ar dėl kitų priežasčių netinkamos naudoti nurašyme. Liudytojos R. R. ir D. V., skirtingai nei G. K., nurodė, kad pastaroji, o ne A. V., buvo bendrovėje sudarytos komisijos prekėms nurašyti narys, tačiau D. V. nežino, ar G. K. pasirašė prekių nurašymo aktus. Liudytoja D. V., kurią minėtos liudytojos nurodė buvus komisijos, sudarytos prekėms nurašyti nare, kuri dalyvavo prekių nurašyme, parodė, kad nežino, kas liepė ir nusprendė nurašyti prekes, tačiau apie 100 000 Lt vertės prekės buvo nurašytos, o nurašymo aktai perduoti administratoriui. Teismo nuomone, nors liudytojos ir teigia, kad nurašymo aktai buvo ir turėjo būti perduoti administratoriui, tačiau šie jų parodymai prieštarauja ieškovės atstovo paaiškinimams, 2006-02-28 akto duomenims, kurie patvirtina, kad prekių nurašymo aktų byla už 2006 metus iš viso neperduota, o perduotoje byloje už 2005 metus tokių aktų nėra. Liudytojų parodymai nėra visiškai nuoseklūs, nesutampa su kitais įrodymais, be to, viena liudytoja yra atsakovo žmona, kitoms liudytojoms atsakovas yra buvęs darbdavys, todėl jų parodymus kaip įrodymus yra pagrindas vertinti tiek, kiek jie neprieštarauja kitų įrodymų pagrindu nustatytoms bylos aplinkybėms.

Iš balanso 2006-02-18, pagal kurį prekės perduotos administratoriui, nustatyta, kad prekių atsargų (prekių etikečių) perduota už 49 036,57 Lt. Dokumentų perdavimo akte eilutėje Nr. 108 nurodyta, kad administratoriui perduodamas segtuvas „Inventorizacijos aktai, prekių nurašymai“. Atsakovas teigė, kad šiame segtuve turi būti bendrovėje sudarytos komisijos minėtų 110 218 Lt vertės prekių nurašymo aktai. Ištyrus minėto segtuvą Nr. 108 dokumentus, nustatyta, kad tai dokumentai už 2005 metus, kad jame tėra 8 medžiagų (prekių), kurios buvo naudojamos bendrovės organizacinėje ūkinėje veikloje, aktai, bet nėra maisto prekių ir gėrimų, skirtų perparduoti, nurašymo aktų bei komisijos nutarimų (sprendimų) nurašyti prekes. Ieškovės administratorius tvirtina, kad visus atsakovo pagal aktą perduotus dokumentus patikrino, tačiau tarp jų nėra nei vieno prekių, skirtų perparduoti, nurašymo aktų ir duomenų apie tam tikslui sudarytą komisiją ar jos sprendimus prekes nurašyti. Atsakovas šių argumentų nepaneigė, segtuve, kuriame, atsakovo teigimu, buvo svarbių įrodymų, jų neradus atsakovas nebeįrodinėjo, kad ginčo prekių nurašymo aktas yra kur nors kitur. Todėl ieškovės atstovo argumentai nepaneigti (b. l. 27, 76-88, segtuvas Nr. 108 – bylos priedas).

Tikrinant atsakovo paaiškinimą apie tai, kad visas prekes areštavo antstoliai ir iš atsakovės parduotuvių išsivežė kreditorė UAB „Jargala“, buvo prijungta Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2091-488-06 pagal UAB „Jargala“ skundą dėl antstolių neteisėtų veiksmų. Tačiau ištyrus minėtos bylos duomenis nustatyta, kad minėtoje byloje buvo aprašytos ir kreditoriui perduotos kitos, su šia byla nesusijusios prekės, todėl minėtos bylos duomenys esminės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai neturi.

Atsakovas teigia, kad nurašyti prekes leido ieškovės administratorius bei kad prekes nurašė tik todėl, kad nenorėjo palikti sugedusių prekių administratoriui, nes tada jam būtų tekę jas nurašyti. Argumentai vertinti nepagrįstais, kaip siekimas švelninti savo atsakomybę, nes prekių nurašymo metu nutartis iškelti bankroto bylą nebuvo įsiteisėjusi, apie ką turėjo žinoti atsakovas, nes pats inicijavo bankroto bylos iškėlimą bendrovei. Todėl administratorius neturėjo jokių įgaliojimų ką nors bendrovėje leisti ar drausti, o prekių, kurios faktiškai buvo vienintelis vertingesnis atsakovės turtas, nurašymas jau po paties inicijuoto bankroto bylos iškėlimo nutarties priėmimo, be kita ko, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, sąžiningo verslo principams. Atsakovo paaiškinimui prieštarauja liudytojos G. K. paaiškinimas, kad ji su administratoriumi susipažino nutarčiai iškelti bankroto bylą įsiteisėjus.

Nagrinėjamoje byloje pagrindinis yra atsakovo kaip bendrovės vadovo ir valdymo organo civilinės atsakomybės klausimas. Šiai atsakomybei atsirasti būtina, kad atsakovo elgesys neatitiktų teisės reikalavimų ir pažeistų bendrovės subjektines teises ir interesus. Nustatant, ar atsakovas, kaip bendrovės vadovas, yra atlikęs neteisėtus veiksmus, teikiančius pagrindą civilinei sutartinei atsakomybei atsirasti, atsižvelgiama į tai, kad tarp jo ir bendrovės buvo tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, kas lėmė, kad jis privalėjo veikti išimtinai bendrovės interesais. Pagal ABĮ 19 str., 37 str., UAB „Daisruna“ Įstatų 2, 3, 31.5, 32, 43, 44, 67, 68, 74.15 punktus, bendrovės veikos tikslai buvo veiklos įplaukų ir pelno gavimas, naujų darbo vietų kūrimas, akcininkų turtinių interesų tenkinimas; bendrovės dalyviai ir valdymo organai buvo atsakingi už žalą; akcininkas atsakė pagal Bendrovės prievolę savo turtu subsidiariai, o administracijos vadovas, sudaręs sandorį viršydamas savo kompetenciją, buvo subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimas nebūna visiškai patenkintas iš bendrovės; bendrovės organai privalėjo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai, neturėjo teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Įstatus, yra priešingi juose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas) ar ekonomiškai nenaudingi (b. l. 41-54). Taigi, iš minėtų nuostatų seka, kad bendrovės vadovas laikomas atlikusiu neteisėtus veiksmus, jei jis pažeidžia savo, kaip įmonės vadovo pareigas, jų nevykdo ir veikia priešingai įmonės interesams.

Iš šios bylos aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas, jau esant jo paties inicijuotai ir pradėtai bendrovės bankroto procedūrai teisme, nesant bendrovės valdymo organo ar tam tikslui sudarytos komisijos sprendimo, vienasmeniškai nurašė visą bendrovės ženklesnės vertės turtą, kurį pagal jau priimtos teismo nutarties nurodymus nutarčiai įsiteisėjus privalėjo perduoti administratoriui, nors nebuvo to turto netinkamumo naudoti (sugedimas, sudužimas, ar kita priežastis, dėl kurių jis yra bevertis) faktus patvirtinančių įrodymų. Todėl atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, teikiančius pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti. Teismo nuomone, minėti atsakovo veiksmai atnešė nuostolį bendrovei ir jos kreditoriams, kurie neteko galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimo dalį iš to turto vertės. Minėti veiksmai neatitinka išimtinai UAB “Daisruna“ interesų, tuo pažeistas ABĮ 37 str. įtvirtintas draudimas ir pareigos, nes atsakovas nesiėmė tinkamų ir pakankamų priemonių bendrovės turto apsaugai užtikrinti, nerūpestingai atliko savo pareigas, neišsaugojo turto, nutarė jį nurašyti nesant duomenų apie jo netinkamumą realizuoti. Tokiais veiksmais ir neveikimu padarė bendrovei žalą, kurią privalo atlyginti. Pagal bylos duomenis, virš minėto turto neišsaugojimas ir nurašymas tiesiogiai susijęs su netinkamu bendrovės vadovo (atsakovo) pareigų atlikimu, nes turto nurašymo aktas nesurašytas, administratoriui nustatytais terminais ir tvarka neperduotas (CK 6.246 str. 1 d.).

Šiuo atveju atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė - yra preziumuojama, t. y. ieškovė, pareiškusi ieškinį bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas yra kaltas (CK 6.248 str.). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, tačiau šios kaltės prezumpcijos jis nepaneigė – nepateikė patikimų argumentų, kurie duotų pagrindą pripažinti, jog jis, nutardamas nurašyti ir sunaikinti prekes, veikė išimtinai ieškovės interesais ir siekė bendrovei finansinės ar kitokios naudos. Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė jam nepagrįstai uždėjo pareigą įrodyti savo nekaltumą nepagrįsti. Ieškovė turi įrodyti ir šiuo atveju įrodė visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas ir žalos dydį (CPK 178 str., CK 6.246-6.249 str., 6.251 str.).

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė nuo teismo išlaidų mokėjimo atleista pagal įstatymą, tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., t. 2, b. l. 142).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti visiškai.

-bankrutuojančiai UAB „Daisruna“ (į. k. 147462744, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Hansabankas“) – 110 218 (vieną šimtą dešimt tūkstančių du šimtus aštuoniolika) Lt 39 ct žalai atlyginti, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2006-11-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-į valstybės pajamas – 3204 (tris tūkstančius du šimtus keturis) Lt žyminio mokesčio, 13 (trylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.