Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-632-753/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-217-840/2017Nutartis · 2017-04-13Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-30Kauno apygardos teismas
  3. T-632-753/2017Nutartis · 2017-09-20Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-11Kauno apygardos teismas
  5. T-213-373/2019Nutartis · 2019-08-12Utenos apylinkės teismas
  6. T-113-373/2020Nutartis · 2020-05-11Utenos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
T-632-753/2017
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00961-2008-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
I. Z.
Byla Nr. T-632-753/2017
Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00961-2008-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 20 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 95-162 taikyti nuteistajam I. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 95-162 nutarta taikyti nuteistajam I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 4 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 19 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Vertinant jo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėta, kad nusikalstamo elgesio vertinimo balas, gautas pagal „OASys“ metodiką bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 23 balų. I. Z. pažanga stebima iš to, kad šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu skatintas 14 kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Jis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

I. Z. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 29 d., pabaiga – 2020 m. gruodžio 29 d.

Anksčiau neteistas.

Nuteistojo I. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas antrą kartą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti I. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. Z. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad I. Z. nusikalstamo elgesio rizika žema (19 balų), tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas taip pat įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos namuose dirba, mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo specialybę, po paskutinės drausminės nuobaudos skatintas 4 kartus, iš viso už gerą elgesį bei gerai atliekamą darbą gamyboje yra skatintas 14 kartų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia teismo priteistą civilinį ieškinį. Tačiau teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas itin žiauriai), padarymą. Kaltę nuteistasis pripažįsta iš dalies. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis 2 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2016 m. kovo 9 d.), nuobauda negalioja tik nuo 2017 m. sausio 17 d., ją panaikinus prieš terminą (paskatinant). Taigi, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų I. Z. neturi, nurodytos aplinkybės charakterizuoja jį neigiamai ir rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje jis nesistengia elgtis nepriekaištingai. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: socialinis tinklas už šeimos ribų susilpnėjęs (bausmės atlikimo metu atsiribojo nuo bendravimo su draugais, esančiais laisvėje); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, pataisos namuose baustas už alkoholio vartojimą), artimi kriminogeniniams veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (laisvėje buvo kilę problemų dėl finansinių įsipareigojimų, buvo pasiėmęs kreditų, kuriuos buvo sunku išmokėti); darbinė patirtis, mokyklos lankymas (prieš nusikaltimą neturėjo specialybės, darbinė patirtis kintanti), pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai, vadovaujantis HCR-20 metodika: ankstesni smurtiniai veiksniai (t. y. nuteistasis įvykdė nusikaltimą, kurio metu nužudė žmogų); jaunas amžius nusikaltimo metu (nusikaltimo įvykdymo metu buvo 22 m.); siekia atrasti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, prisiima tik dalį atsakomybės už jį; psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos (nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio bei pataisos namuose baustas dėl alkoholio vartojimo). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad I. Z. apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes; yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei gali tam tikras situacijas vertinti stereotipiškai, pernelyg greitai daryti išvadas. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visa tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog, nors nuteistasis I. Z. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas tikėtis, kad išėjęs į laisvę, jis nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 95-162.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 95-162 taikyti nuteistajam I. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė