Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau ir VĮ) „Turto bankas”, Ž. Ž., A. Ž. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ “Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ “Turto bankas” atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. Ž. pareiškimą palaikė, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl įstatymo nežinojimo nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir tik nuvažiavus pas notarą, norint įforminti įgaliojimus savo vaikams, sužinojo, kad praleido terminą ir visus dokumentus jau reikia forminti per teismą. Įgaliojimą norėjo parašyti savo vaikams, kad jie galėtų tvarkyti visus reikalus. Pas notarą nuvyko praėjusiais metais, tikslios datos neatsimena. Nurodė, kad bute gyvena viena pati, vaikai gyvena atskirai. Pareiškime nurodytas mirusio vyro paskutinis gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), yra slaugos namai. Patvirtino, kad visos su butu susijusios sutartys yra sudarytos V. Ž. vardu, pati moka visus mokesčius. Po sutuoktinio mirties darė kosmetinį remontą, t. y. perklijavo tapetus ir sutvarkė grindis. Visada galvojo, kad butas yra tik jos nuosavybė ir tvarkė jį kaip savo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Ž. su pareiškimu sutiko, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad A. Ž. jokio turto neturėjo, išskyrus butą. Po tėčio mirties manė, kad mamai savaime ir toliau priklauso butas ir tik norint sutvarkyti įgaliojimą paaiškėjo faktas, jog reikėjo priimti palikimą. Jau daug metų su seserimi negyvena mamos bute. Minėtame bute visada gyveno tėvai, o po tėčio mirties mama jame gyvena viena. Po tėčio mirties padėjo daryti bute kosmetinį remontą, t. y. padėjo pakeisti santechniką, perklijuoti tapetus, iškloti parketą. Dėl palikimo priėmimo su seserimi į notarą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. Ž.. Pareiškėjos ir A. Ž. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi butas įgytas santuokos metu, mirusiajam A. Ž. nuosavybes teise priklausė ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarės D. R. 2021 m. lapkričio 23 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo Nr. S-114 matyti, kad po A. Ž. mirties įpėdiniai dėl turto paveldėjimo į Klaipėdos miesto 14-ąjį notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Iš pateikto pareiškimo turinio bei teismo posėdžio metu pareiškėjos ir suinteresuoto asmens duotų paaiškinimų nustatyta, kad į notarą dėl palikimo priėmimo V. Ž. nesikreipė dėl žinių stokos, t. y. pareiškėja sąžiningai suklydo nes buvo įsitikinusi, kad minėtas butas priklauso tik jai, o sutuoktinis jokio turto neturėjo.

Kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – AB „Klaipėdos vanduo“ išrašytų sąskaitų, AB „Klaipėdos energija“ išrašytų sąskaitų, UAB „Green admin“ išrašytų sąskaitų, UAB „Civinity namai Klaipėda“ išrašytų sąskaitų, į bylą pateiktų mokėjimų kvitų pagal išrašytas sąskaitas matyti, kad pareiškėja V. Ž. priėmė palikimą po sutuoktinio A. Ž. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi toliau valdė ir naudojo šį turtą kaip savo, mokėjo administracinius ir komunalinius mokesčius. Teismo posėdžio metu, teikdami paaiškinimus pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. Ž. papildomai nurodė, kad po A. Ž. mirties bute atliko kosmetinį remontą, t. y. pakeitė santechniką, perklijavo tapetus, pakeitė grindis. Atsižvelgiant į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog teismui nėra pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja V. Ž. po sutuoktinio A. Ž. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir valdė jį kaip savo.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad V. Ž. po A. Ž. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą A. Ž. palikimą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu pareiškėjos ir suinteresuoto asmens duotus paaiškinimus ir nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis prašymas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja V. Ž. po sutuoktinio A. Ž. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.