Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-27 · Civilinė byla Nr. 2A-187-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-27
Bylos Nr.
2A-187-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
J. P., D. P.
Trečiasis asmuo
J. Ž., V. B., K. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-187-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.5.; 30.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant M.Armalienei,dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui adv.A.Cibulskui,atsakovėms J. P., D. P.,vertėjai L.Kireilytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms J. P., D. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims J. Ž., V. B., K. B. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl žemės sklypo naudojamų dalių ribų pakeitimo ir leidimo rekonstruoti namo dalį be bendraturičų sutikimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. B. 2006-07-04 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) nustatyti iš dalies naujas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0101-0060-0131, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypo), ribas taip, kad ieškovui būtų paskirta naudotis 95 m² ploto ginčo žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ (koordinatės 25-45-63-64-66-65-17-18-19-20-21-25); atsakovei J. P. ir trečiajam asmeniui V. B. – 171 m² ginčo žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis „C“ ir „D“ (koordinatės 1-2-12-65-66-64-63-28-30-29-10-1); kitų ginčo žemės sklypo dalių ribų, kurios numatytos 2004-09-10 žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte bei pažymėtos kadastro žemėlapyje, nekeisti; 2) pripažinti, jog ieškovo užsakymu parengti namo dalies rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai nepažeidžia atsakovių J. P. ir D. P. teisių bei teisėtų interesų, todėl jųdviejų atsisakymas sutikti su namo dalies rekonstrukcijos atlikimu nepagrįstas ir galimas be jų sutikimo (t. 1, b.l.1, 3-5, 115-116).

Nurodė, kad ieškovas, abi atsakovės, tretieji asmenys V. B. ir K. B. 1994 m. po tėvo D. B. mirties paveldėjo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ; 1995 m. jie sudarė paveldėto turto (pastatų) pasidalinimo sutartį (t. 1, b.l.30-31). Taip pat 1998 m. visi jie pagal atskiras sutartis įsigijo iš valstybės ginčo žemės sklypo tuo pačiu adresu dalis (t. 1, b.l.32-33, 78, 85). Ginčo žemės sklypo ribos tarp jų yra nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2004-04-08. Kadangi 2003-12-23 ieškovas pardavė trečiajam asmeniui J. Ž. 90/1014 dalį ginčo žemės sklypo, nebegali prieiti prie namo ir naudotis bendru įėjimu. Ieškovas prašė pakeisti jo naudojamo ginčo žemės sklypo ribas iš dalies (pagal vieną kraštinę) ir be atsakovių sutikimo leisti rekonstruoti jam priklausančią ginčo namo dalį taip, kad galėtų įrengti individualų įėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovės J. P. ir D. P. atsiliepimais į ieškinį (t. 1, b.l.73-75, 80-82) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Teigia, jog ieškovui priklausančio ginčo žemės sklypo idealiosios dalies sumažėjimas (po 2003-12-23 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) nesusijęs su jo fizinėmis galimybėmis patekti į atitinkamą žemės sklypo dalį, o iš jos – į namą. Atkreipė dėmesį, jog namo dalies rekonstrukcijos projektas parengtas pagal esamas, o ne pagal ieškovo pageidaujamas sklypo dalių ribas.

Tretieji asmenys J. Ž. ir V. B. atsiliepimais į ieškinį (t. 1, b.l.69, 71) su ieškiniu sutiko.

Tretysis asmuo K. B. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.137) ieškinį laiko nepagrįstu ir prašo jo netenkinti.

Tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.88-89) pirmąjį reikalavimą paliko spręsti teismo nuožiūra, o antrąjį – prašė atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-10-28 sprendimu (t. 2, b.l.119-121) priėmė ieškovo atsisakymą nuo antrojo reikalavimo ir šioje dalyje bylą nutraukė, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, atsakovės ir tretieji asmenys J. Ž., V. B., K. B. yra 0,1014 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (t. 1, b.l.27-28). Ieškovas, atsakovės, tretieji asmenys V. B., K. B. susitarė dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos, kuri, be kita, yra privaloma ginčo žemės sklypo dalį 2003-12-23 įsigijusiai J. Ž. (CK 4.81 str. 2 d.). 2003-12-23 sutartimi ieškovas pardavė minėtam trečiajam asmeniui idealiąsias dalis tiek į pastatus, tiek į ginčo žemės sklypą. Sutartyje nėra numatyta, jog įėjimas į namas tampa išimtinai J. Ž. nuosavybe. Vadinasi, ieškovas neprarado galimybės naudotis bendru įėjimu ir nėra būtinybės keisti ginčo žemės sklypo ribų; juolab jog nuo antrojo reikalavimo dėl leidimo rekonstruoti namą be atsakovių sutikimo ieškovas atsisakė (nors atsakovės sutikimo nedavė).

Šalies argumentai

Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.131-132) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-10-28 sprendimo dalį dėl pirmojo reikalavimo ir klausimą išspręsti iš esmės jį patenkinant. Apeliacinį skundą motyvavo ištrauka iš Vilniaus apygardos teismo 2008-02-08 nutarties (t. 2, b.l.29-34). Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovas, pardavęs jam priklausiusio žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis J. Ž., nebegali patekti į savo pagal ankstesnę tvarką naudojamo ginčo žemės sklypo dalį ir naudotis bendru įėjimu į namą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.), o ne jas ignoruoti. Ginčo žemės sklypo naudojimo tvarka yra ydinga, nes atsakovė J. P. bei tretysis asmuo V. B. draudžia ieškovui pereiti per joms priskirtą naudotis žemės sklypo dalį.

Atsiliepimas

Atsakovė J. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-10-28 sprendimą palikti galioti nepakeistą (t. 2, b.l.138-139). Pažymėjo, jog jai siūloma naudotis žemės sklypo dalis nelygiavertė turimai, nes yra ties šlaito pakraščiu. Ieškovas nori spręsti savo paties susikurtas problemas kitų asmenų sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisinį bei faktinį pagrindus, nes savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, tai pat įsitikina absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimu (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Kolegija, išklausiusi byloje dalyvavusių asmenų kalbų dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinės instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.). Panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais pagrindų nenustatyta. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat byloje nėra (CPK 329 str.).

Apeliacinio skundo turinį reglamentuojančios teisės normos nustato apeliantui procesinę pareigą nurodyti tas bylos aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (CPK 306 str. 1 d. 3 p.). Ieškovo skunde iš esmės yra įvardijamas vienintelis argumentas, kuriuo pagrindžiamas apelianto nesutikimas su teismo sprendimo dalimi, kuria jo ieškinys buvo atmestas – pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šioje byloje aukštesnės instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl kliūčių jam naudotis žemės sklypo dalimi bei įėjimu į namą buvimu. Kolegija šį skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Viena vertus, apeliantas šioje byloje buvo pareiškęs du reikalavimus – dėl žemės sklypo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šalims ir tretiesiems asmenims, ribų pakeitimo ir dėl pripažinimo jam teisės atlikti rekonstrukcijos darbus (įsirengti atskirą įėjimą į namų valdą) be atsakovių sutikimo. Abiejų šių reikalavimų faktinis pagrindas, t.y. aplinkybės, kuriomis pagrįsti abu reikalavimai, yra tas pats – įvykęs apeliantui priklausančios namų valdos ir žemės sklypo idealiųjų dalių perleidimo sandoris trečiajam asmeniui J. Ž., ir dėl šio juridinio fakto atsiradusi būtinybė apelianto naudojamą namų valdos dalį rekonstruoti bei įsirengti atskirą įėjimą iš apelianto naudojamo 95 kv.m. ploto žemės sklypo, plane žymimo raide „A“. Jokios kitos aplinkybės kaip ieškinio pagrindas nebuvo nurodomos (t.1, b.l. 1-5, 115-116), tą ginčijamu sprendimu teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ankstesnio šioje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, 2008-02-08 nutartyje (t.2, 29-34) pasisakė apie apelianto teisių įgyvendinimo galimybę, esant kliūtims naudotis bendraturčių susitarimo pagrindu jam tenkančia žemės sklypo dalimi būtent tuo aspektu, dėl kurio buvo kilęs šis ginčas – dėl įvykusio turto dalies pardavimo sandorio atsiradusiu jo poreikiu rekonstruoti namų valdos dalį, kas atitinkamai padidina ir poreikį naudotis kiek kitos konfigūracijos žemės sklypu. Todėl apelianto nuoroda į šios nutarties aprašomosios dalies ištrauką, išskiriant ją iš viso ginčo, o kartu ir minėtos nutarties konteksto, nėra visiškai pagrįsta ir, atsižvelgiant į įvykusį byloje reikalavimo, susijusio su kliūčių rekonstrukcijai pašalinimu, atsisakymo faktą, pati savaime nesuteikia ieškovui daugiau teisių dėl įregistruotos viešame registre naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nei tą apsprendžia įstatymai. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinyje įvardinto naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindo ieškovas V. B. neįrodė.

Pažymėtina, kad motyvai, išdėstyti teismo posėdyje žodžiu (b.l.110), jog apelianto galimybės patekti į savo žemės sklypo dalį yra ribotos nepaisant to, ar jis būtų pardavęs dalį savo nuosavybės J. Ž., ar ne, negali būti vertinami kaip ieškinio pagrindas CPK 135 str. 1 d. 2 p. prasme, nes nebuvo išdėstyti raštu (CPK 111 str. 1 d.), t.y. raštu nenurodyta dėl kokių kitų priežasčių apeliantas prašo pakeisti naudojamos žemės sklypo dalies ribas, į juos CPK nustatyta tvarka bylos šalys ir dalyviai negalėjo atskirsti (pateikti atsiliepimų), be to, ieškovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ir nepagrindė savo teisių pažeidimo, buvusio jau paties susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos sudarymo metu. Bylos teismuose nagrinėjamos remiantis rungimosi principu ir tokius įrodymus kiekvienai šaliai pateikti yra privalu (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Nors tokios aplinkybės raštu įvardintos apeliaciniame skunde, įstatymų leidėjas draudžia apeliaciniame skunde keisti ieškinio pagrindą (CPK 306 str. 2 d.) ar keltui naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Dėl išvardintų motyvų ir tokių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pagrįstu nepripažįsta.

Kita vertus, lyginantį esamą bendraturčių susitarimu suderintą žemės sklypo naudojimosi tvarką (t.1, b.l.118) su apelianto siekiama iš naujo nustatyti (t.1, b.l. 117), matyti, jog šis pageidautų sklypo kraštinę prie jo namų valdos dalies nuo bendro naudojimo kelio praplėsti net 5 metrais (kraštinė tarp taškų 64 ir 45). Todėl ir pats planas, esant vieninteliam tikslui pašalinti fizines kliūtis patekti į jam priskirtą sklypo dalį, pažymėtą raide „A“, nelikus ieškinio reikalavimo dėl rekonstrukcijos, negali būti pripažintas tinkamu projektu naujos tvarkos tarp bendratučių nustatymui, šiems dėl to prieštaraujant ir nesutinkant pakeisti sutartį, yra neproporcingas apelianto siekiamam tikslui, neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas (CK 1.2 str., 1.5 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokias faktines bylos aplinkybes, kad atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (t.y. įregistruoti kaip asmeniniai) yra tik pastatai. Tuo tarpu žemė priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Jei atsakovė ar tretysis asmuo draudžia ieškovui kaip bendraturčiui pereiti per bendrąją dalinę nuosavybę, kad patektų į jo naudojamą sklypo dalį, apeliantas gali reikalauti įpareigoti pastarąsias leisti jam vaikščioti per reikiamą žemės sklypo dalį, juo labiau, kad servituto į savo žemės sklypą, neatsidalinus bendraturčiams iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.80 str. nuostatas, negalima nustatyti.

Atsakovei J. P. nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktą apeliacinės instancijos teismui 2008-01-07 kvitą, patvirtinantį 200 Lt sumokėjimą. Šios išlaidos yra susijusios su atstovavimu pirmosios instancijos teisme, todėl pagal CPK 98 str. nustatytas taisykles tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turėjo būti pateikti būtent pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Dalia VišinskienėEgidijus Žironas