- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- ATP-169-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08908-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimu E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį subendrinta 868 eurų bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 28 d., 1.20 val. Kauno m., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) v. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Įvykus eismo įvykiui ir atsiradus žalai bei nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Be to, jis, policijos pareigūnui pareikalavus nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. S. skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimą, prašo jį pakeisti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, panaikinti paskirtą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba skirti švelnesnę bausmę.
Nurodo, kad jis eismo įvykį pripažino, papasakojo eismo įvykio aplinkybes. Pažymi, kad įvykis įvyko naktį, blogai apšviestoje vietoje. Kliudęs kitą automobilį išsigando, sutriko, šoko būsenoje išvažiavo iš įvykio vietos. Kitą dieną supratęs kas atsitiko, pats pranešė pareigūnams apie eismo įvykį, todėl jo veika tik formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio sudėtį. Mano, kad atsižvelgus į šių aplinkybių visumą, teismas turėjo pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už šį jo padarytą pažeidimą skirti tik baudą, ar skirti švelnesnę bausmę, nes kaltės pripažinimas teismų praktikoje yra viena iš sąlygų, švelnesnės bausmės skyrimui.
Atkreipia dėmesį, kad įvykio metu padarytą žalą atlygino, o transporto priemonė jam reikalinga kiekvieną dieną vykti į darbą, nes pats gyvena Zarasuose, dirba Kaune. Atėmus teisę vairuoti, praras darbą, negalės išlaikyti dviejų vaikų, vykdyti įsipareigojimų bankams, ūkininkauti skirtingose Zarasų rajono vietose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į E. S. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba nurodo, kad su E. S. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės ir esminės ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad pažeidėjas eilę kartų baustas administracine tvarka ir nelinkęs laikytis įstatymų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Iš skundo turinio matyti, kad pažeidėjas neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, prašo atsižvelgti į tai, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo ištiktas šoko, todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei ATPK 130 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
Atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles ( toliau KET). Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apie pareiškėjo padarytą pažeidimą – transporto priemonių apgadinimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos, policijai buvo žinoma iš karto po šių pažeidimų padarymo, ką patvirtina pranešimo apie įvykį apskaitos kortelė, pareigūnų tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schemoje ir fotonuotraukose užfiksuoti duomenys (b.l. 36, 3,2, 7-9). Be to, automobilį, kurį vairuojant buvo padaryti minimi pažeidimai, pareigūnai netrukus po įvykio rado paliktą prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune ir transportavo į saugojimo aikštelę ( b.l. 6). Tokiu būdu apelianto teiginiai, kad jis pats pranešė apie jo padarytą pažeidimą, prieštarauja bylos duomenims. Pareiškėjo elgesys, kuomet jis elgėsi neatsakingai, ir, sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos ir apie tai policijai pranešė tik po kurio laiko, kai apie šį faktą jau buvo žinoma, yra pažeidėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos neabejotinai įrodanti aplinkybė. Jo teiginiai, kad po eismo įvykio buvo ištiktas šoko, neparemta jokiais objektyviais duomenimis, neduoda pagrindo abejoti apelianto gebėjimu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, tokios jo nurodomos aplinkybės vertinamos siekimu išvengti, ar sušvelninti savo atsakomybę. Apeliantas, turėdamas vairuotojo pažymėjimą žinodamas kelių eismo taisykles negalėjo nesuprasti, jog jo veiksmais buvo sukeltas kelių eismo įvykis (judančia transporto priemone buvo apgadintas kitas automobilis), taigi jis privalėjo vykdyti vairuotojo, pareigą apie eismo įvykį, kurio metu padaryta turtinė žala, pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato KET. Tokiu būdu jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir už šį pažeidimą jis nubaustas pagrįstai.
Apeliaciniame skunde pažeidėjas taip pat prašo taikyt ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, numatyto ATPK 130 straipsnyje.
Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą numatyta bauda nuo 868 eurų iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.
Kiekvienu atveju turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. ATPK 30 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ATPK 30¹ straipsnyje, kurį jo atžvilgiu skunde prašo taikyti apeliantas, nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apylinkės teismas E. S. nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskyrė atsižvelgęs į visumą jos skyrimui reikšmingų aplinkybių - į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, motyvus ir padarymo aplinkybes, taip pat pažeidėjo asmenybę ir atsižvelgęs į visumą išdėstytų aplinkybių, paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam įstatyme – ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytam laikotarpiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidėjas sistemingai baudžiamas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ( b.l. 16-30). Švelninti paskirtą nuobaudą ir taikyti prašomas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. E. S. skunde nurodomos aplinkybės – teisė vairuoti reikalinga atliekant darbo funkcijas, išlaikyti šeimą ir vaikus, ar tai, kad jis gailisi, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinės, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, be to, jo minimos aplinkybės jau buvo įvertintos paskiriant minimalias nuobaudas.
Pažymėtina ir tai, jog E. S. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje - tyčinis, tokiu būdu vairuotojas, prieš darydamas teisei priešingą veiką, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias tiek jam, tiek jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, E. S. buvo pareikštas kaltinimas ne tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, t.y. už tai, kad jis policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokio norminio akto reikalavimą tuo E. S. pažeidė.
Nors E. S. apeliaciniame skunde šio, jam inkriminuoto pažeidimo neginčija, tačiau apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, privalo patikrinti priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apskritai. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad KET 16 punktas numato pareigą vairuotojui su savimi turėti ir policijos <..> pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą <...>. Akivaizdu, kad pareiga turėti su savimi ir pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus šiame KET punkte nurodytus dokumentus, galioja tik vairuotojui, t.y. asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, E. S. apie su juo susijusiais įvykio aplinkybes buvo apklausiamas policijos įstaigoje ir administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas praėjus keturioms paroms po įvykio, kuomet E. S. atvyko į policijos įstaigą. Taigi, tuo metu jis nebuvo vairuotojas ir neprivalėjo su savimi turėti vairuotojo pažymėjimo. E. S. kaltinimas dėl vairuotojo pažymėjimo nepateikimo galėtų būti pareikštas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 8 dalies, kuri numato eismo dalyvio pareigą gavus policijos kvietimą nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus, pagrindu, tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. S. į policijos įstaigą buvo kviečiamas raštu ir kad jam kvietime buvo nurodyta su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu E. S. už ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą nubaustas nepagrįstai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ginčijamas apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl 124¹ straipsnio 8 dalies naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nutarimo dalis, dėl pažeidimų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje paliekama nepakeista, atitinkamai pagal šiuos straipsnius paskirtas nuobaudas bendrinant ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimo dalį dėl E. S. nubaudimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą E. S. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Palikti nepakeistą Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimo dalį, kuria E. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas 28 eurų bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šis nutarimas neskundžiamas.