- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-67-491-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Ričardas Gilys, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- E., ir J
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl 2007 m. lapkričio 30 d. Kėdainio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas :
- pagal BK 178 str. 2 d. (2006-09-25 vagystė) – laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal BK 178 str. 2 d. (2006-09-28 vagystė) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Pagal BK 63 str. 1, 4 d., subendrinus šias bausmes iš dalies jas sudedant, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir J. M. bei V. M., tačiau jie teismo nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
1) 2006 m. rugsėjo 25 d. apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupėje su J. M. ir V. M., jam ištraukus durų ąselę įsibrovė į J.A. R. namą Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Saviečių kaime, iš kur pagrobė nukentėjusiosios 200 Lt vertės televizorių „Panasonic”, 30 Lt vertės šviestuvą, 60 Lt vertės virdulį, 100 Lt vertės kavos virimo aparatą, 150 Lt vertės stalinį laikrodį, 20 Lt vertės 3 vienetų raktų ryšulį; po ko, įsibrovę į rūsį, pagrobė 50 Lt bendros vertės 10 vnt. po 0.5 l talpos konservuotų produktų; po to, V. M. atkabinus minėto namo kieme esančio garažo durų kablį, įsibrovė į garažą, kur išdaužę 30 Lt vertės J.A. R. automobilio „Opel Ascona“, v/n (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinį lango stiklą iš automobilio pagrobė 30 Lt vertės radijo imtuvą ir 30 Lt bendros vertės dvi garso kolonėles, bei iš namo kiemo pagrobė nukentėjusiosios 400 Lt vertės elektros variklį, viso taip pagrobdami nukentėjusiosios J.A. R. turto už 1070 Lt;
2) 2006 m. rugsėjo 28 d. apie 24 val., veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., turėtu raktu atrakinęs duris įsibrovė į bendro naudojimo sandėliuką Kėdainiuose, J. B. g. 52, iš kur pagrobė J. K. turto už 1650 Lt: 1500 Lt vertės motorolerį „Honda”, Nr. AF 181481667, ir 150 Lt vertės motociklininko šalmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. Č. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę už 2006-09-25 padarytą J.A. R. turto vagystę, o dėl 2006-09-28 J. K. turto vagystės jį išteisinti. Mano, kad apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę už 2006-09-25 veiką, neatsižvelgė, kad šio nusikaltimo metu teistumas jam buvo išnykęs. J. K. turto vagystės jis nepadarė. Pripažindamas jį kaltu dėl šio nusikaltimo teismas rėmėsi tik nekonkrečiais bei neatitinkančiais faktų kitų nuteistųjų parodymais. Prašo atsižvelgti į tai, kad būdamas laisvėje jis turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, dirbo, iš savo pajamų išlaikė šeimą, kurioje yra mažamečių vaikų. Nurodo, kad jo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, todėl teismo paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė gali pakenkti jo santykiams su šeima.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.).
Dėl E. Č. dalyvavimo J. K. turto vagystėje
Nors E. Č. nepripažino bendrininkų grupėje su J. M. pagrobęs J. K. mopedą ir jame buvusį šalmą, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Apeliantas skunde nurodo, kad jo kaltė grindžiama nenuosekliais kitų nuteistųjų parodymais. Šis jo argumentas neatitinka tiesos. Šiame nusikaltime tiesiogiai dalyvavusio nuteistojo J. M. parodymai, priešingai, yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Šis nuteistasis tvirtino, kad paimti motorolerį pasiūlė būtent apeliantas, abu kartu nuėjo prie sandėliuko netoli Ramybės skvero, kur apeliantas atrakino duris, pateko į sandėliuką, pakvietė jį ir jiedu kartu ištempė iš sandėliuko motorolerį, kurį kiek vėliau V. M. automobiliu nuvežė ir paliko pastarojo garaže. Nuteistasis J. M. šiuos parodymus patvirtino ne vienoje apklausoje, detaliai juos pakartojo atliekant jo parodymų patikrinimą įvykio vietoje, smulkiai ir tiksliai nurodė apelianto veiksmus padarant šią vagystę, todėl jo parodymus vertinti kaip nenuoseklius nėra jokio pagrindo.
Tokius pat parodymus kaip ir nuteistasis J. M., ikiteisminio tyrimo pradžioje davė ir nuteistasis V. M.. Tiesa, vėliau V. M. savo parodymus apie apelianto dalyvavimą J. K. turto vagystėje paneigė aiškiai apelianto naudai, ką galima suprasti iš teisiamajame posėdyje ištirto ir įvertinto J. M. apeliantui parašyto laiško.
Tuo tarpu paties apelianto parodymai apie šią vagystę yra kaip tik nenuoseklūs: ikiteisminio tyrimo pradžioje jis iš viso neigė bet kokį savo ryšį su šia vagyste, ir tik tyrimo pabaigoje, pakeitęs savo parodymus, „prisiminė“ šį įvykį. Apklaustas teisiamajame posėdyje jis nurodė ir iš viso naujas aplinkybes, apie kurias nieko neužsiminė tyrimo metu. Jis parodė, kad kitą dieną J. M. su dviem nepažįstamais vyrais atėjo į V. M. garažą ir pasiėmė motorolerį. Apylinkės teismas ne be pagrindo pripažino, kad apelianto parodymai yra ir nelogiški: E. Č. teisme nurodė manęs, jog motoroleris yra J. M.. Tačiau, pastarasis, pagal apelianto parodymus, atėjo į V. M. garažą visas purvinas, paprašo parvežti motorolerį, kuris pats negalėjo važiuoti, nes buvo užrakintas vairas, o J. M. neturėjo spynelės raktelio; J. M. tvirtina, kad motoroleris yra jo draugo, ir nežiūrint to jis motorolerį pardavinėja. Esant tokiom aplinkybėm apylinkės teismas pagrįstai nepatikėjo apelianto parodymais ir juos atmetė.
Be nuteistųjų parodymų byloje yra ir svarbūs visiškai nesuinteresuotos šios baudžiamosios bylos baigtimi liudytojos Z. S. parodymai, paneigiantys apelianto versiją. Ši liudytoja 2006-09-29, t.y. kitą dieną po vagystės, garaže matė motorolerį, kurį J. M. bandė pridengti kažkokiu tai užtiesalu, kad šis nekristų į akis. Paklaustas, kieno motoroleris, jos sūnus V. M. prisipažino, kad motoroleris yra ne jo – jis J. M. ir E. Č.. Ši liudytoja, priešingai nei apeliantas, nurodė ir kitą svarbią aplinkybę – motorolerį iš garažo pasiėmė ne J. M., o būtent E. Č., kuris buvo atėjęs su dviem jai nepažįstamais vyrais.
Taigi, šių įrodymų visetas leidžia daryti kategorišką išvadą – apeliantas dalyvavo šioje vagystėje, ir pirmos instancijos teismo yra visiškai pagrįstai ir teisingai pripažintas dėl jos kaltu pagal BK 178 str. 2 d. Apylinkės teismo išvados motyvuotos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. numatyto įrodymų kriterijų.
Dėl bausmės
Nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas apeliantas, padarymo metu galiojusio BK 178 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red., įsigaliojusi 2004-07-13) sankcijoje buvo numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas bei laisvės atėmimas iki 5 metų. BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Apeliantas anksčiau buvo teistas, tačiau vagysčių, už kurias jis nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, padarymo metu teistumas jam jau buvo išnykęs – tai pripažino ir pirmos instancijos teismas. Taigi, jam bausmė skiriama turėjo būti kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui. Į ankstesnius išnykusius teistumus tokiu atveju galima atsižvelgti tik kaip į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis.
Kolegijos nuomone, skirdamas apeliantui už atskiras veikas pačią griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir galutinės bausmės dydį, apylinkės teismas iš esmės nepažeidė BK 41, 54, 61 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų ir sąlygų. Teismas teisingai įvertino apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų motyvus bei stadiją – E. Č. per labai trumpą laiką padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios yra tyčiniai, apysunkiai, baigti, savanaudiški nusikaltimai. Teismas atsižvelgė, kad yra tik šio nuteistojo atsakomybę už abi veikas sunkinančios aplinkybės. Be to, kas nurodyta teismo nuosprendyje, pažymėtina daugiau – apeliantas buvo aktyvus abiejų nusikaltimų vykdytojas, jis turėdamas realią galimybę, nes nebuvo suimtas, neatlygino nukentėjusioms padarytos žalos ir net nesistengė to daryti. Todėl, laisvės atėmimo bausmė jam tiek už atskiras veikas, tiek ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, negali būti laikoma aiškiai neteisinga, t.y. aiškiai per griežta.
Dėl BK 75 str. 1 d. taikymo
Tačiau, kolegijos nuomone, teismas nepakankamai tiksliai ir teisingai tik kaip neigiamą įvertino apelianto asmenybę ir nuosprendyje iš viso nesvarstė galimybės taikyti jam BK 75 str. nuostatas. Pagal BK 75 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams <...> teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Iš tiesų, E. Č. praeityje buvo teistas, ir nors teistumai išnykę, jis yra linkęs nusikalsti. Tai patvirtina ir jo 2006-10-19 padaryta veika, už kurią jis buvo nuteistas 2007-01-30 teismo nuosprendžiu. Tačiau, įstatymo prasme, jis yra teismas pirmą kartą, iki priimant skundžiamą teismo nuosprendį dirbo (priešingai, nei tai nurodyta teismo nuosprendyje) ir iš darbovietės gautoje charakteristikoje jis apibūdinamas gerai, nebuvo baustas jokiomis administracinėmis nuobaudomis, turi šeimą. Po šių veikų padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis naujų nusikaltimų nepadarė – bent jau tokių duomenų byloje nėra. Šios aplinkybės apeliantą charakterizuoja pakankamai teigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir realiai šios bausmės jam neatliekant. Todėl, skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 75 str. 1 d., pritaikymo.
Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam skiriami įstatyme numatyti įpareigojimai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., teismas
NUSPRENDĖ:
2007 m. lapkričio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį E. Č. atžvilgiu pakeisti :
Pritaikius BK 75 str. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), E. Č. nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams laiko, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir iš suėmimo jį nedelsiant paleisti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.