Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14211-566/2016 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovei M. L. dėl teisės atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą be bendrasavininkės sutikimo, tretieji asmenys: O. Z., V. L., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama leisti jai atlikti gyvenamojo namo su mansarda, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą be atsakovės M. L. sutikimo. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ieškovei priklauso 575/1121 žemės sklypo dalys, atsakovei – 546/1121 dalys). Žemės sklype stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso ieškovei, ir po 1/6 dalį atsakovei bei tretiesiems asmenims O. Z. ir V. L.. 1999 m. gegužės 7 d. ieškovei ir atsakovei buvo išduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto inspekcijos leidimas Nr. R99-232 rekonstruoti gyvenamąjį namą su mansarda, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal 1999 m. kovo 14 d. kompleksiškai suderintą miesto (rajono) savivaldybėje projektavimo komercinės firmos „Exsprometa“ projektą Nr. K-98-05-002 (toliau – Projektas). Ieškovė atliko gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus laikydamasi minėto projekto reikalavimų ir jame nurodytų sąlygų. Projekte nurodyta, kad ieškovė iki rekonstrukcijos naudojosi 40,39 kv. m. bendru namo plotu, po rekonstrukcijos jai priskirtas plotas (be garažo) sudaro 124,79 kv. m; atsakovė iki rekonstrukcijos naudojosi 51,36 kv. m. bendruoju namo plotu, po rekonstrukcijos – ji naudosis 127,62 kv. m. Baigusi rekonstrukcijos darbus ieškovė atliko gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, po kurių paaiškėjo, jog po rekonstrukcijos atsiradę plotai neženkliai skiriasi nuo Projekte nurodytų plotų. Pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus namo bendras plotas sudaro 256,29 kv. m., iš kurių ieškovei priskirta 113,97 kv. m. bendro namo ploto ir garažas (26,24 kv. m.) bei rūsys (5,57 kv. m.), iš viso 145,78 kv. m. Atlikusi gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl atliktų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūros. Nurodė, kad atsakovė ir tretieji asmenys O. Z. bei V. L. nesutinka su ieškovės atliktais gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbais bei atliktais rekonstruoto gyvenamojo namo kadastriniais matavimais ir nepagrįstai prieštarauja teisėtai atliktų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų įteisinimui, aiškindami, kad atlikti rekonstrukcijos darbai pažeidžia jų teises ir interesus. Ieškovės teigimu, atsakovės prieštaravimas atliktų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų įteisinimui akivaizdžiai nepagrįstas, nes leidimas atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus buvo išduotas ne tik ieškovei, bet ir pačiai atsakovei, kuri pritarė gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal suderintą Projektą. Atsakovė, sutikdama atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus pagal Projektą, žinojo, kad atlikus rekonstrukcijos darbus pagal išduotą kompetentingos institucijos leidimą, juos bus privaloma įteisinti, todėl nesutikdama šiuos darbus įteisinti pati atsakovė pažeidžia įstatyme numatytas imperatyvias nuostatas, susijusias su atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimu. Ieškovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodė, kad bendraturčiai atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai pastatyto ar rekonstruoto statinio įteisinimo turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Toks nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, turi būti atskleistas projektinio pasiūlymo neigiamas poveikis, grėsmė jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.Atsakovė M. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atlikdama namo rekonstrukciją ieškovė nukrypo nuo namo rekonstrukcijos Projekto ir išplėtė jai priklausančią namo dalį kitų bendraturčių (atsakovės bei trečiųjų asmenų O. Z. ir V. L.) sąskaita. Pažymėjo, kad namo mansardoje ieškovė įrengė pertvarą ne Projekte numatytoje vietoje, be to, išplėtė išorinę namo sieną (verandos sieną) ir taip užėmė daugiau žemės, negu buvo numatyta pagal Projektą, ir kuri bendraturčių susitarimu priklauso atsakovei bei tretiesiems asmenims. Taip pat nurodė, kad ieškovė įrengė konstrukciją, nukreipiančią lietaus vandenį nuo stogo į atsakovės virtuvės sieną, dėl ko siena buvo sugadinta. Apie išdėstytus atsakovės bei trečiųjų asmenų teisių pažeidimus ieškovė buvo informuota tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau nesiėmė jokių priemonių siekdama išspręsti klausimus dėl pažeistų teisių. Atsakovės teigimu, ji neprieštarauja namo rekonstrukcijos užbaigimo įteisinimui, tačiau prieš tai turėtų būti ištaisyti ar kompensuoti nurodyti pažeidimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – leido ieškovei įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimo procedūrą be atsakovės sutikimo.Teismas konstatavo, kad pagal Projektą po rekonstrukcijos ieškovės faktiškai naudojamos patalpos, neįskaitant rūsio, turėjo sudaryti 124,79 kv. m. (pagal kadastrinių matavimų bylą sudaro 113,97 kv. m.), atsakovės faktiškai naudojamos patalpos turėjo sudaryti 127,62 kv. m. (pagal kadastrinių matavimų bylą sudaro 110,51 kv. m.). Nors šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad esamas gyvenamojo namo bendras plotas neatitinka bendro namo ploto, kuris turėjo būti pagal Projektą, teismo vertinimu, vien formalus kadastrinių matavimų duomenų neatitikimas Projektui savaime nereiškia, jog yra pažeidžiami atsakovės interesai. Todėl, siekiant išspręsti ginčą dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijos užbaigimo įteisinimui pagrįstumo, būtina nustatyti, kad atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai pažeidžia atsakovės kaip namo bendraturtės interesus.Atsakovės teigimu, namo pastogėje (mansardoje) esanti siena, skirianti ieškovės naudojamą patalpą, Projekte pažymėtą indeksu 21 (kadastrinių matavimų byloje – indeksu 1-12) nuo atsakovės naudojamos patalpos, Projekte pažymėtos indeksu 22 (kadastrinių matavimų byloje – indeksu 2-9), ieškovės buvo pastumta į atsakovės pusę apie 40 cm, dėl ko atsakovės naudojamas patalpų plotas sumažėjo. Remdamasis Projekte esančiu mansardos planu M 1:100, teismas pripažino, kad siena (pertvara), skirianti pastogės (mansardos) patalpas, pažymėtas indeksais 21 ir 22 (kadastrinių matavimų byloje – 1-12 ir 2-9), yra pastatyta ne Projekte nurodytoje vietoje. Tačiau vertindamas šią aplinkybę, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra pateikta bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo. Anot teismo, remiantis šalių paaiškinimais bei bylos medžiaga, galima konstatuoti tik tai, jog tarp šalių yra susiklostę faktiniai naudojimosi namu tvarkos santykiai ir namo bendraturčiai atskirai vieni nuo kitų naudojasi konkrečiomis name esančiomis patalpomis. Tačiau, atsižvelgiant į turto registre įregistruotas šalims priklausančias namo dalis, vien šios aplinkybės (dėl nusistovėjusio faktinio naudojimo) nepakanka konstatuoti atsakovės teisių pažeidimą (CPK 178 straipsnis).Savo teisių pažeidimą atsakovė taip pat grindžia aplinkybe, jog namo pirmo aukšto patalpos, Plane pažymėtos indeksu 9 (kadastrinių matavimų byloje indeksu 1-8), sienos plotis apie 50 cm didesnis negu numatyta Projekte, tokiu būdu padidinant ieškovės valdomos patalpos plotą. Ieškovės teigimu, ši patalpa ribojasi su atsakovės valdoma žemės sklypo dalimis, todėl išplėtus patalpos plotą, atitinkamai sumažėjo atsakovės valdomos žemės sklypo dalies plotas. Teismas pažymėjo, kad viešame registre duomenų apie tai, kad būtų nustatyta šio žemės sklypo naudojimosi tvarka, t. y. yra nustatytos idealios (o ne realios) šalims priklausančios žemės sklypo dalys. Byloje taip pat nepateikta šalių susitarimo ar kito dokumento, kuriuo bendraturčiai būtų susitarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (CPK 178 straipsnis).Remdamasis bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad tarp šalių yra nusistovėjęs faktinis žemės sklypo naudojimas, ieškovei valdant šiaurinę žemės sklypo dalį, turinčią 575 kv. m. ploto, o atsakovei pietinę žemės sklypo dalį, turinčią 546 kv. m. ploto. Išanalizavęs byloje esančius skirtingus to paties žemės sklypo planus bei viešai prieinamą informaciją internete Google Street View, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad patalpa, Projekte pažymėta indeksu 9 (kadastrinių matavimų byloje – indeksu 1-8), yra ne atsakovės, bet ieškovės faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje. Pagal Projektą patalpos, pažymėtos indeksu 9, sienos plotis turėtų būti apie 170 cm, tačiau kadastrinių matavimų byloje šios sienos plotis nurodomas 203 cm, taigi konstatuotinas nukrypimas nuo Projekto. Tačiau, nesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, nėra pagrindo pripažinti, jog šis Projekto neatitikimas pažeidžia atsakovės teises (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatavo, kad aplinkybei, jog ieškovė įrengė konstrukciją, kuri lietaus vandenį nuo stogo nukreipia į atsakovės virtuvės sieną ir taip ją sugadino, pagrįsti atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to, teismas nenustatė, kad minėtų konstrukcijų įrengimas būtų kaip nors susijęs su Projektu, todėl teismas sprendė, kad minėtos atsakovės nurodomos aplinkybės nėra susijusios su bylos esme, todėl plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakė.Taigi, anot teismo, įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgiant į šalių turimas nuosavybės dalis, bei į tai, jog tarp šalių nėra įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos nekilnojamųjų daiktų (namo ir sklypo) naudojimosi tvarkos, nėra pagrindo pripažinti, kad atlikti namo rekonstrukcijos darbai turi tiesioginę neigiamą įtaką atsakovės interesams bei lėmė esminį atsakovės naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą. Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovei nepagrįstai (nepakankamai motyvuotai) atsisakant duoti ieškovei sutikimą užbaigti namo rekonstrukcijos įteisinimo procedūrą, būtų pažeidžiamas bendraturčių interesų pusiausvyros principas, nes būtų užkirstas kelias kitam bendraturčiui (ieškovei) realizuoti bendrąja daline nuosavybės teise turimą turtą, pavyzdžiui, parduoti ar įkeisti jai priklausančią turto dalį, atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis), sudaryti notariškai patvirtintą naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį (CK 4.81 straipsnio 2 dalis) ir kt. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad leidimas įteisinti rekonstrukcijos užbaigimo procedūrą be bendraturčio sutikimo nereiškia konstatavimo, jog rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis Projekto bei teisės aktų reikalavimų. Deklaraciją apie statybos užbaigimą dar turi patvirtinti statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai (Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą įteisinti rekonstrukcijos užbaigimą nėra pakankamai motyvuotas ir trukdo ieškovei įgyvendinti jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtės, teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė M. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Sprendime nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys parinktos netinkamai, nes jose nagrinėjami ginčai, skirtingi nei šis.Atsakovė turėjo pagrįstus lūkesčius, kad ieškovė statybas vykdys laikydamasi privalomo dokumento ir kad statinys atitiks projektą. Statybos priežiūrą vykdančios institucijos priežiūrą vykdo kitu aspektu, atitinkančiu valstybės ir visuomenės interesus. Atsakovei šiame name reikia gyventi, todėl negalima sutikti su teiginiu, kad rekonstrukcijos darbai neturi neigiamos įtakos atsakovės interesams.Ieškovė nesilaikė CK 4.75 straipsnyje nustatyto principo, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovė įrengė konstrukciją, kuri lietaus vandenį nuo stogo nukreipia į atsakovės virtuvės sieną, ir taip ją sugadino, ieškovės net nebuvo neigiama. Sąmoningas rekonstruojamo turto sugadinimas, apeliantės manymu, yra sietinas su rekonstrukcijos darbais bei rekonstrukcijos darbų įteisinimu be bendrasavininkės sutikimo.Apeliantės manymu, rekonstrukcijos darbų įteisinimas būtent be bendrasavininkės sutikimo pažeistų bendraturčių pusiausvyros principą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai pritaikė nagrinėjamai bylai aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neišsamūs ir nepagrįsti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamos bylos ir nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ratio decidendi bei teisės taikymo klausimai yra panašūs, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi.Atsakovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pakankamą pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą ieškovei įteisinti atliktus rekonstrukcijos darbus pripažinti motyvuotu. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai atlikti ir baigti dar 2004 metais, kas patvirtina, kad laikotarpiu nuo šių darbų atlikimo pabaigos iki bylos inicijavimo atsakovė ir tretieji asmenys jokių pretenzijų ieškovei neturėjo bei faktiškai naudojosi gyvenamojo namo rekonstruota dalimi ir mansardoje įrengtomis patalpomis. Toks pasyvus atsakovės ir trečiųjų asmenų elgesys pakankamai ilgą laiko tarpą tik patvirtina, kad pastarieji savo neveikimu sutiko su ieškovės atliktais gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbais.Teismas teisingai sprendė, kad atsižvelgiant į šalių turimas nuosavybės dalis bei tai, kad tarp šalių nėra įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos nekilnojamųjų daiktų (namo ir sklypo) naudojimosi tvarkos, nėra pagrindo pripažinti, kad atlikti namo rekonstrukcijos darbai turi tiesioginę neigiamą įtaką atsakovės interesams bei lėmė esminį atsakovės naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą. Nuo rekonstrukcijos darbų atlikimo momento pabaigos (2004 metai) atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl namo pastogėje įrengtos mansardos neturėjo bei vienintelė ja naudojosi, kas patvirtina, kad namo pastogėje (mansardoje) esančios sienos plotis atsakovei buvo priimtinas bei niekaip negalėjo pažeisti jos interesų, kadangi pati atsakovė patalpas mansardoje įrengė bei jomis naudojosi. Atsakovei nepateikus kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės atlikti namo rekonstrukcijos darbai turi tiesioginės neigiamos įtakos jos interesams, vien atsakovės siekis maksimaliai tenkinti tik savo materialius interesus, ignoruojant kitą bendraturtį (ieškovę), neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų, o tokie atsakovės, kaip bendraturtės, veiksmai vertinami kaip piktnaudžiavimas teise.Ieškovės atlikti rekonstrukcijos darbai nepažeidžia atsakovės daiktinių teisių – atsakovei nėra trukdoma įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių savo turto dalimi. Atsakovės nesutikimas leisti užbaigti atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą yra nelogiškas nei pažeidžia jos pačios interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą kitam bendraturčiui įteisinti gyvenamojo namo (kurio bendraturčiai jie yra) rekonstrukcijos užbaigimą.Byloje nustatyta, kad vykdydama gyvenamojo namo rekonstrukciją ieškovė nukrypo nuo patvirtinto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto, o būtent, pastatė sieną (pertvarą), skiriančią pastogės (mansardos) patalpas, ne projekte nurodytoje vietoje (apie 40 cm toliau, nei numatyta projekte), bei įrengė namo pirmo aukšto patalpos sieną, kurios plotis 33 cm didesnis, negu numatyta projekte.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus nukrypimus poveikio bendraturčių teisėms ir interesams kontekste, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atlikti namo rekonstrukcijos darbai turėtų tiesioginę neigiamą įtaką apeliantės (atsakovės) interesams bei lemtų esminį apeliantės naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą. Apeliantė su tuo nesutinka ir tvirtina, kad statybos projektas statytojams yra privalomas dokumentas, ieškovė ant projekto pasirašė, todėl apeliantė turėjo pagrįstus lūkesčius, kad ieškovė statybas vykdys laikydamasi projekto.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad patvirtintas namo rekonstrukcijos projektas yra statytojams privalomas dokumentas, ir vykdoma rekonstrukcija turi atitikti projekto sprendinius. Tačiau šios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atliktos rekonstrukcijos atitikimas projekto sprendiniams nėra tiesioginis nagrinėjamos bylos dalykas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinti atliktos rekonstrukcijos darbų atitiktį statybos techninių dokumentų reikalavimams yra įgaliotos kompetentingos valstybės institucijos, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimas nepažeis apeliantės, kaip gyvenamojo namo (ir žemės sklypo) bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentas, jog rekonstrukcija neatitinka projekto, savaime neįrodo neigiamos įtakos apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams.Apeliantės teigimu, aplinkybės, kad ieškovė įrengė konstrukciją, kuri lietaus vandenį nuo stogo nukreipia į apeliantės virtuvės sieną, ir taip ją sugadino, ieškovė net neneigė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šį apeliantės argumentą pirmosios instancijos teismas atmetė ne tik dėl to, kad šiai aplinkybei pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų, bet ir nenustatęs, kad šių konstrukcijų įrengimas būtų kaip nors susijęs su projektu (t. y. rekonstrukcijos įteisinimu). Pastarąjį teismo argumentą paneigiančių duomenų, išskyrus pareikštą nuomonę, apeliantė nepateikė.Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad jei, apeliantės teigimu, ieškovė savo veiksmais padarė apeliantei žalos, tai netrukdo apeliantei prašyti iš ieškovės žalos atlyginimo pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir (ar) reikalauti nutraukti žalą darančius veiksmus. Tačiau į šios bylos nagrinėjimo dalyką šie klausimai neįeina.Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ieškovė nesilaikė CK 4.75 straipsnyje nustatyto principo, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, ir kad rekonstrukcijos darbų įteisinimas būtent be bendrasavininkės sutikimo pažeistų bendraturčių pusiausvyros principą, šių teiginių apeliantė plačiau nemotyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip pagrįstų. Taip pat apeliantės argumentas, kad teismas vadovavosi netinkama teismų praktika, nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, teismas, pažymėjęs, kad teismų praktika reikia remtis itin apdairiai, atsižvelgė į kitų bylų skirtumus nuo nagrinėjamos bylos, taigi, remdamasis kitose bylose pateiktais išaiškinimais, teismas turėjo omenyje šių bylų skirtingumą. Kuriuos konkrečiai išaiškinimus teismas pritaikė netinkamai, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, apeliantė nenurodo.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 800 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).Teismas, įvertinęs Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą bei galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliacine tvarka nagrinėjama byla nėra sudėtinga nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu, be to, atsiliepimą į apeliacinį skundą parengusi advokatė atstovavo ieškovei bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, tad faktinės aplinkybės jai buvo žinomos ir jai reikėjo mažiau laiko suteikti ieškovei teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.