Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nubausta už tai, kad 2013-11-28, apie 7.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), G. M. įmonei priklausančiame bare, pardavė pirkėjui 1 litro talpos butelį alaus „Fortas“. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.

Skunde pažymima, kad G. M. individualiai įmonei pranešimas apie Kauno miesto tarybos priimtą sprendimą, apribojantį įmonei išduotoje licencijoje nurodytą prekiavimo alkoholiu laiką, registruotu laišku pranešta nebuvo, nors 2004-05-20 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 618 patvirtintose „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklėse“ nurodyta, kad tarybos nustatytų apribojimų įmonė privalo laikytis nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos. Ši aplinkybė skundžiamame nutarime vertinta nebuvo.

Skundo autorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, perkvalifikuodamas jos veiksmus iš ATPK 164 straipsnio 1 dalies į ATPK 164 straipsnio 3 dalį nenurodė, kurią teisės normą ji pažeidė, apsiribojo tik abstrakčia formuluote, kad „byloje nustatytais veiksmais LR Alkoholio kontrolės įstatymą pažeidė baro darbuotoja, kaip fizinis asmuo“. Nenurodžius konkrečios teisės normos, kuri buvo pažeista, neįrodytas vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų – veika, t. y. priešingas teisei ir keliantis žalą įstatymo saugomoms vertybėms veikimas ar neveikimas. Dėl to, apeliantės manymu, šiuo atveju yra nustatytos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą.

Motyvuojamoji dalis

V. T. skundas tenkinamas, Kauno apylinkės geismo 2013-12-10 nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Apeliantės įsitikinimu ji buvo nubausta nepagrįstai, kadangi prekybos alkoholiu tvarka iš viso pažeista nebuvo, alkoholiu buvo prekiaujama laikantis licencijoje nustatytų taisyklių, o apie tai, kad Kauno miesto tarybos sprendimu licencijoje nurodytas prekybos alkoholiu laikas yra apribotas, įmonei tinkamai pranešta nebuvo.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Tik neginčijamai administracinė atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį, galima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimą. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nutarimo, apeliacinio skundo motyvus ir argumentus konstatuoja, kad skundžiamame Kauno apylinkės teismo nutarime nėra tinkamai atskleista bylos esmė, neišaiškintos svarbios faktinės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant asmens veiksmų kvalifikavimo ir administracinės atsakomybės klausimą. Toks nutarimas, apygardos teismo vertinimu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

V. T. buvo nubausta pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Pagal minėtą straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad ATPK 164 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžiama šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Iš ATPK 164 straipsnio dispozicijos matyti, kad pagal šį straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia LR Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų normų, šiuo konkrečiu atveju 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, pažeidimas. LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Įstatymų leidėjas numatė išimtį iš bendrosios taisyklės nurodydamas, kad šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. T. alų pirkėjui pardavė apie 7.45 val., pirkėjas alų vartojo baro viduje. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis bei LR Alkoholio kontrolės įstatyme numatyta išimtimi būtų galima teigti, kad V. T. prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos nepažeidė. Tačiau pirmos instancijos teismas padarė priešingas išvadas ir konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2013-11-14 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. kai kuriose Kauno prekybos vietose, tame tarpe ir bare, kuriame dirba V. T., laikytina, jog V. T. šios tvarkos nesilaikė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo atveju pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, kad V. T. pažeidė prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, neišsiaiškino esminės šio klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su minėtame Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime nustatytų reikalavimų įgyvendinimo tvarka. LR Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių“ 35 punkte yra nurodyta, kad tuo atveju, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, įmonė, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas. Tai reiškia, kad savivaldybės tarybos priimto sprendimo įsigaliojimo laikas konkretiems asmenims yra siejamas su rašytinio pranešimo apie tokio sprendimo priėmimą gavimo dienos arba kitos dienos, kurią nurodo pati savivaldybės taryba. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad G. M. individualiai įmonei, kuriai priklausančiame bare dirba V. T., buvo išsiųstas rašytinis pranešimas apie savivaldybės tarybos priimtą sprendimą. Apklausiama teisme V. T. paaiškino, kad apie tokį sprendimą žino tik iš kalbų, tačiau jokio rašytinio pranešimo gauta nebuvo, darbdavys nurodė prekiauti pagal licencijoje nurodytą tvarką. Nors šios faktinės aplinkybės nustatymas turi esminės reikšmės sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, pirmos instancijos teismas individualios įmonės savininko neapklausė, priemonių tam, kad išsiaiškinti, ar buvo išsiųstas rašytinis pranešimas apie savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, nesiėmė. Šiuo atveju apygardos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad ta aplinkybė, jog V. T. iš kalbų buvo žinoma, jog yra priimtas ribojantis tarybos sprendimas ir, kad tarybos sprendimai yra skelbiami viešai, yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinė atsakomybėn traukiamą asmenį kaltu. Kaip jau minėta anksčiau, savivaldybės tarybos sprendimo, apribojančio prekybos alkoholiu tvarką, įsigaliojimo laikas siejamas su rašytinio pranešimo apie tokio sprendimo priėmimą gavimo dienos. Būtent nuo šios dienos atsiranda asmens pareiga laikytis tokiame sprendime nurodytų reikalavimų ir už jų nesilaikymą taikytina įstatyme numatyta atsakomybė. Paminėtos aplinkybės nagrinėjant bylą pirma instancija išsiaiškintos nebuvo.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Dėl pa­mi­nė­tų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tarimas negali būti laikomas teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pats pašalinti nustatytų trūkumų, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą panaikinti ir V. T. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.