Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovėms R. P. ir R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams E. S., V. S., D. B., R. S. dėl įpareigojimo nugriauti statinį, tretieji asmenys antstoliai Asta Pliuškevičienė, Lina Pužienė ir Aleksandras Selezniovas, UAB „Mokilizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. S. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo antstolė Lina Pužienė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl statinio griovimo nenurodė (44 b. l.).

Išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė išvadą (116-117 b. l.), kurioje nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini), susideda iš dviejų stačiu kampu sujungtų dalių. Viena iš jų vienaukštė su virš durų esančiame frontone įrašytais 1885 metais, kita, kurią reikalaujam nugriauti, dviaukštė, avarinės būklės. Pastatas nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau yra kultūros paveldo vietovės Jurbarko miesto istorinio centro (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17085) teritorijoje ir archeologinio pobūdžio valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Jurbarko senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2814) teritorijoje. Statinio (duomenys neskelbtini), reikalaujama nugriauti dalis yra kieme, ji nėra Kauno gatvės perimetrinio užstatymo formantas, neformuoja šios gatvės perspektyvos, todėl ši dalis nėra reikšminga Jurbarko miesto istorinio centro detalė ir vertingoji savybė. Bylą prašo nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad sublokuotus statinius - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo savininkai R. S., E. S., V. S., D. B. (73-76 b. l.). Ieškovė, atlikdama jai įstatymų priskirtą pareigą vykdyti statinių naudojimo priežiūrą, 2014-08-28 atliko sublokuotų statinių - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą (60-61 b. l.). Patikrinime dalyvavo tik tuo metu dar savininke buvusi V. P.. Kiti statinių naudotojai patikrinime nedalyvavo, nors apie patikrinimą jiems buvo iš anksto pranešta ieškovės 2014-08-20 raštu Nr. R4-15-2323 (59 b. l.). Vykdant statinių techninę priežiūrą statiniai buvo apžiūrėti vietoje, padarytos išvados apie jų techninę būklę - statiniai fiziškai susidėvėję, darko aplinkos estetinį vaizdą bei neatitinka esminių statinio mechaninio atsparumo, pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos ir kt. esminių statinio reikalavimų. Vienas iš sublokuotų statinių - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai susidėvėjęs, deformuotas, dėl griūties grėsmės keliantis pavojų žmonėms ir aplinkai (60-61 b. l.). Atlikus patikrinimą surašytas statinių techninės priežiūros patikrinimo aktas 2014-08-28 Nr. A20-6, kuriame statinių savininkams buvo pateiktas reikalavimas iki 2015-09-30 sutvarkyti (suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (60-61 b. l.). Statinių savininkams ieškovės 2014-09-02 raštu Nr. R4-15-2392 buvo išsiųstas statinių techninės priežiūros patikrinimo aktas (62 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7.1 punkte 2014-10-03 Notaro pranešimu Nr. 1011278812 įregistruotas juridinis faktas, kad V. P. dovanojimo sutartimi jai priklausančias statinių dalis perleido V. S.. Turto arešto aktų registro pranešimais apie turto areštų įregistravimą (antstolė Asta Pliuškevičienė, antstolė Lina Pužienė, antstolis Aleksandras Selezniovas) R. S. ir V. S. apribotos jiems priklausančios disponavimo teisės į jiems priklausančias ginčo statinio dalis (73-76 b. l.). Ieškovė 2015-03-31 raštu Nr. R4-15-687 kreipėsi į statinių savininkus, primindama jiems įpareigojimą iki 2015-09-30 sutvarkyti ginčo statinius (63-64 b. l.). E. S. informavo ieškovę, kad negali įvykdyti įpareigojimo dėl R. S. ir V. S. priklausančių dalių disponavimo teisės apribojimo. E. S. 2015-04-20 kreipėsi į antstolius su prašymu dėl leidimo nugriauti gyvenamąjį namą (65-66 b. l.), tačiau antstoliai leidimo areštuoto gyvenamojo namo nugriovimui nepateikė. Antstolė Lina Pužienė 2015-04-29 raštu (67 b. l.) informavo E. S., kad antstolė, vykdydama išieškojimą išieškotojui UAB „Mokilizingas“, areštavo skolininkui R. S. priklausančią 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kad pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, antstolei nesuteikta teisė vykdomoje byloje spręsti dėl leidimo areštuoto turto nugriovimo, šis klausimas turėtų būti išspręstas teisme. Antstolė Asta Pliuškevičienė 2015-04-30 raštu (68 b. l.) informavo E. S., kad antstolė, vykdydama išieškojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, areštavo skolininkui V. S. priklausančią 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kad antstolė neprieštarauja dėl šio namo remonto ar rekonstrukcijos. Antstolis Aleksandras Selezniovas, vykdydamas išieškojimą iš skolininko R. S. išieškotojų VSDFV ir Valstybės naudai, yra areštavęs R. S. priklausančią 1/5 dalį prašomo nugriauti statinio (105, 114 b. l.) . Ieškovė 2015-10-05 pakartotinai atliko statinių patikrinimą ir aktu Nr. A20-21 nustatė, kad reikalavimas dėl statinio nugriovimo neįvykdytas, todėl pratęsė terminą statinių griovimui iki 2015-12-01 (69-72 b. l.).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statinys nugriaunamas, kai statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas - per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Ieškovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsakovams buvo du kartus nustačiusi terminą ginčo statiniui nugriauti: 2014-08-28 statinių techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A20-6 iki 2015-09-30 (60-61 b. l.), 2015-10-05 statinių techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A20-21 iki 2015-12-01 (69-72 b. l.). Atsakovai iki ieškovės kreipimosi į teismą ir bylos nagrinėjimo metu reikalavimo nugriauti statinį neįvykdė. Atsakovai tiek ieškovei iki kreipimosi į teismą, tiek teismui proceso metu nuosekliai teigė, kad ieškovės reikalavimo negalėjo įvykdyti tik dėl to, kad reikalaujamas griauti statinys areštuotas antstolių užtikrinant skolų išieškojimą R. S. ir V. S. kreditoriams, o antstoliai panaikinti šio arešto nesutiko. Atsakovai teismo posėdžio metu tvirtino, kad statinys avarinės būklės yra pripažintas nuo 1988 metų, jį rekonstruoti netikslinga ir per brangu. Nei vienas iš atsakovų ar trečiųjų asmenų pagrįstų prieštaravimų dėl ginčo statinio nugriovimo nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovimui taip pat neprieštaravo, nurodė, kad reikalaujama nugriauti dalis yra kieme, ji nėra Kauno gatvės perimetrinio užstatymo formantas, neformuoja šios gatvės perspektyvos, todėl ši dalis nėra reikšminga Jurbarko miesto istorinio centro detalė ir vertingoji savybė (116-117 b. l.). Vadovaujantis šia išvada konstatuotina, kad ginčo statinio nugriovimas nepadarys žalos istoriniam kultūros paveldui. Prašomas griauti namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra stačiu kampu sujungtas su kitu namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas, prižiūrimas ir yra vertingas istoriniu aspektu. Griaunat ginčo statinį turi būti užtikrinta, kad nebus pažeistas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju reikalinga įvertinti ne tik galimybę išieškoti skolą iš areštuoto turto, bet ir šio turto keliamą grėsmę žmonėms ir aplinkai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad prašomas griauti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra apleistas, deformuotas, avarinės būklės, dėl griūties grėsmės kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei bei aplinkai. Įvertinus prašomo griauti namo būklę akivaizdu, kad išieškojimas iš ginčo namo apsunkintas, kadangi namas avarinės būklės, bendrasavininkai jo rekonstruoti nesutinka, rekonstrukcija netikslinga dėl reikalingų įdėti lėšų neproporcingumo namo vertei, todėl kreditorių materialinių interesų ginčo namo areštas užtikrinti negali. Nei vienas iš išieškotojų nepateikė jokių prieštaravimų dėl areštuoto ginčo statinio nugriovimo. Dalis prašomo nugriauti turto areštuota dar 2009-02-05, tačiau iki šiol (t. y. per 7 metus) taip ir nebuvo realizuota. Pažymėtina, kad teisė į išieškomas sumas negali nusverti būtinybės pašalinti galimas grėsmes, kurias gali sukelti avarinės būklės pastatas (CK 1.5 str. 4 d.).

Ieškovės atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš pradedant griovimo darbus bus reikalinga parengti griovimo aprašą ir gauti rašytinį pritarimą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10, 11 ir 12 punktus, ypatingo statinio griovimo atveju yra rengiamas griovimo projektas, neypatingo statinio griovimui – griovimo aprašas, o nesudėtingo statinio griovimui yra rengiamas supaprastintas griovimo aprašas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Parengus statinio griovimo projektą ar griovimo aprašą, kurių sudėtis nurodyta statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) nustatyta tvarka bus reikalinga gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą projektui ar aprašui, kuris būtų laikomas statybą (griovimą) leidžiančiu dokumentu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje nustačius, kad areštuotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, dėl griūties grėsmės kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei bei aplinkai, išieškojimas kreditoriams iš šio namo apsunkintas būtent dėl avarinės namo būklės, prieštaravimų dėl namo nugriovimo bylos nagrinėjimo metu nepareikšta, konstatuotina, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas – atsakovai įpareigotini per 9 mėnesius nugriauti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37, 4.72, 4.73, 4.75, 4.81 straipsniai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 40 straipsnio 4 dalis).

Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 31 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 d., 7 d.). Valstybė byloje taip pat patyrė 9,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių sprendimų siuntimu (CPK 92 str.). Tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos lygiomis dalimis iš visų atsakovų (CPK 93 str. 1 d.), tačiau teismas turi teisę nukrypti nuo tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą dėl statinio nugriovimo. Nors kai kurie bendrasavininkai ir sutiko dėl statinio griovimo, to negalėjo padaryti gera valia, nes prašomas griauti statinys buvo areštuotas užtikrinant skolų išieškojimą R. S. ir V. S. kreditoriams. Vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), tikslinga bylinėjimosi išlaidas priteisti iš tų atsakovų, dėl kurių prievolių nevykdymo turtas buvo areštuotas ir areštuoto turto nugriovimui buvo būtina kreiptis su ieškiniu į teismą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 31 Eur žyminis mokestis ir 9,54 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusių su procesinių sprendimų siuntimu, iš viso 40,54 Eur, lygiomis dalimis, t. y. po 20,27 Eur, priteistinos iš atsakovų R. S. ir V. S..

Byloje 2016-05-17 pranešimu VĮ Registrų centras buvo informuotas dėl žymos apie iškeltą civilinę bylą dėl nekilnojamojo turto objekto įrašymo viešajame registre (15 b. l). Įsiteisėjus teismo sprendimui, VĮ Registrų centrui išsiųstina teismo sprendimo kopija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti areštuotą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,27 Eur (dvidešimt eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) 20,27 Eur (dvidešimt eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, VĮ Registrų centrui išsiųsti sprendimo kopiją.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.