- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- 1-1394-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37985-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- J. S.
- Advokatai
- Janas Kučynskis
- Kategorijos
kaltinamajam J. S. (J. S.), jo gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski), vertėjai Maženai Andruškevič,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis J. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022 m. spalio 5 d. apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas parodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ateityje nenusikals, padarė išvadas, prašo skirti jo tėvą laiduotoju, su tėvu kartu gyvena, tėvas jam yra autoritetas, jei tėvas būtų buvęs šalia, tai tikrai būtų sulaikęs nuo vairavimo esant neblaiviam, kaltinamasis pabrėžė, kad jo vairavimo stažas 16 metų ir niekada anksčiau nevairavo išgėręs.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo J. S. tėvas J. S. (J. S.) pateikė teismui prašymą atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, parodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju, kaltinamasis yra jo sūnus, su alkoholiu problemų sūnus neturi, įvykio metu pats prie sūnaus nebuvo, apie įvykį sužinojo vakare grįžęs iš sodo, apie tai papasakojo pats sūnus, kuris gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir padarė atitinkamas išvadas. Prašė netaikyti užstato dėl sunkios finansinės padėties, nes yra pensininkas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. S. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais: pareigūno A. Michnov tarnybinis pranešimas (b. l. 7), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 8), alkotesterio parodymai (b. l. 9), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 10-22), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 23-33), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 34), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 35), pareigūno S. Sinkevičiaus parodymai (b. l. 48-50). Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo J. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla.
Kaltinamojo J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju J. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką J. S. padarė pirmą kartą (b. l. 63), administracine tvarka anksčiau buvo baustas (b. l. 64-65), dirba, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas lengvina jo atsakomybę, pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų, padarė tinkamas išvadas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad J. S. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo tėvas pateikė teismui prašymą atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Teisiamojo posėdžio metu J. S. patvirtino sūnaus teigiamą asmenybę, teigė, kad sūnus visuomet jo klauso. Bylos duomenimis J. S. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su sūnumi. Todėl, teismo vertinimu, J. S. vertas teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, J. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo J. S. atsakomybei ir nustatant minimalų vienerių metų laidavimo terminą nenustatant užstato, kadangi ji yra pensininkas, todėl užstato paskyrimas įvertinus laiduotojo gaunamas pajamas būtų laikoma neproporcinga priemone.
Atleidus J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, nors baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nagrinėjamoje situacijoje ir nėra privalomas. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme, taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju (BK 67 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką J. S. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Be to, J. S. sėsdamas už vairo neblaivus turėjo puikiai suvokti galimas pasekmes ir keliamą pavojų. Remiantis tuo, J. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, teigiamą kaltinamojo asmenybę, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejų metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022 m. spalio 11 d. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis vairuotojo pažymėjimo nepateikė (b. l. 56).
Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju J. S. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. J. S. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso J. V. (J. V.). Byloje negauta duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, jog J. S. neblaivus vairuos transporto priemonę. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, aptariamos transporto priemonės vertė yra 1 040 Eur su PVM (b. l. 37). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš J. S. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti 1 040 Eur suma. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).
Transporto priemonė pagal prokurorės 2022 m. spalio 11 d. nutarimą ir pakvitavimą buvo grąžinta savininkui ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, yra pagrindas transporto priemonę laikyti grąžinta savininkui.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir į kaltinamojo turtinę padėtį (išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei vienerių metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Taikant BK 68 straipsnį, skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. S. dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022 m. spalio 11 d.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Taikant BK 72 straipsnį, skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš J. S. valstybės naudai automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 040 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų).
Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikyti grąžintu savininkui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Išaiškinti J. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui J. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.