- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-229-45/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Brazys (pirm.), Danutė Burbulienė, Liudvika Tupienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- viešoji įstaiga Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras, V. Č., M. Č., P. Č.
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius
- Kategorijos
- 128.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A. Martinavičius Procesinio sprendimo kategorija 128.4
2009 m. gegužės 6 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-731-362/2009 pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl V. Č. pripažinimo neveiksnia; suinteresuoti asmenys byloje viešoji įstaiga Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras, V. Č., M. Č., P. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas jo mamą V. Č., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia, nustatyti V. Č. globą, globėju ir turimo turto administratoriumi paskirti pareiškėją. Pareiškime nurodoma, kad V. Č. serga psichine liga, negali atlikti juridinių veiksmų, yra neorientuota vietoje, laike, aplinkoje, nesugeba disponuoti savo pajamomis, yra beišnykstantys socialiniai ir buitiniai įgūdžiai. Pareiškėjo nuomone, V. Č. dėl psichinės ligos negali suprasti savo veiksmų esmės, jai reikalinga kito asmens priežiūra.
Suinteresuoti asmenys V. Č., viešoji įstaiga Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras, M. Č. ir P. Č. su pareiškimu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. Č. pareiškimą pripažinti neveiksnia jo motiną V. Č. ir priteisė iš pareiškėjo A. Č. 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui P. Č. už gynėjo pagalbą. Teismo sprendime nurodoma, kad 2008 03 15 nutartimi byloje buvo paskirta psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Vilniaus I teismo psichiatrijos komisija. 2008 09 18 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, jog V. Č. konstatuotas progresuojantis psichikos sutrikimas, tačiau ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiama teismo posėdyje. V. Č. į posėdį neatvyko, atsiliepime teismui ji nurodė, kad pareiškėjas siekia ją padaryti beteise, perimti turtą, sutrukdyti jai ginti savo teises, ji pati puikiai susivokia, valdo savo veiksmus, ir, nežiūrint garbaus amžiaus, gerai orientuojasi. Teismas pažymėjo, kad nors V. Č. diagnozuotas psichinis sutrikimas, tačiau tai nėra ta psichinio sutrikimo forma, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, tai konstatuota ekspertizės išvadose, kuriose nurodoma, kad V. Č. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgęs į tai, kad ekspertams buvo pateikta visa galima medicininė dokumentacija, socialinės globos poreikio vertinimas, ekspertizėje įvertinti visi suinteresuotų asmenų nurodyti V. Č. elgesio sutrikimai, teismas pripažino, jog esamų duomenų teismo psichiatrijos išvadai apie asmens psichinę būklę visiškai pakanka, jokio pagrindo skirti stacionarinę psichiatrijos ekspertizę, ypač tokio garbaus amžiaus asmeniui, nėra. Psichiatrijos ekspertizės metu nustačius, jog asmuo, V. Č., supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, teismas pareiškimą atmetė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, atsižvelgęs, kad pareiškėjo A. Č. suinteresuotumas byloje priešingas kitų dalyvaujančių byloje suinteresuotumui, o jo pareiškimas atmestas, bylinėjimosi išlaidas, patirtas kitų dalyvaujančių asmenų, teismas priteisė iš pareiškėjo A. Č..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. Č. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi ambulatorinės teismo ekspertizės aktu, kuriame neatsakyta į klausimą, ar V. Č. šiuo metu serga psichine liga; teismas netenkino prašymo kviesti kurį nors Vilniaus teismo psichiatrijos komisijos narį ar mediką psichiatrą, kuris paaiškintų sąvokų “psichinė liga” ir psichikos sutrikimas“ reikšmę; teismas netenkino prašymo apklausti ekspertus bei paskirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę; teismas atmetė prašymą iškviesti ir apklausti teismo posėdyje V. Č., t.y. buvo pažeisti LR CPK 3 str. 1 d., 42 str. 1 d. ir 185 str. reikalavimai. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad suinteresuotas asmuo jokio atstovo neturėjo, į procesą suinteresuotas asmuo įtrauktas ne V. Č. prašymu, todėl pareiškėjas neprivalo atlyginti P. Č. jo turėtų atstovavimo teisme išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą viešoji įstaiga Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras nurodė, kad nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys P. Č., M. Č. ir V. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo V. Č. pripažinimui neveiksnia; byloje nebuvo nustatyta nei vieno fakto, kad V. Č. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl pareiškėjo keliamas klausimas dėl sąvokų „psichikos sutrikimas“ ir „psichinė liga“ tapatumo neturi jokios reikšmės; atsižvelgiant į V. Č. patirtus išgyvenimus, jos apklausa teisme galėjo neigiamai atsiliepti jos sveikatai, todėl teismas, gavęs ekspertų išvadą, pagrįstai neapklausė V. Č.; suinteresuoti asmenys kreipėsi į advokatą, byloje yra sutartis su advokatu ir kvitai, kuriuos apmokėjo P. Č..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pagal LR CK 2.5 str. fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Pagal LR CK 2.10 str. 1 d. fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-370/2008 išaiškinta, kad pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Pagal aukščiau nurodytas CK ir įstatymo nuostatas, neveiksnumą nustato tik teismas. Pirmosios instancijos teismas 2008 03 15 nutartimi paskyrė suinteresuotam asmeniui V. Č. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir pateikė ekspertams klausimus, ar V. Č. serga psichine liga, ar gali suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, ar jai gali būti įteikti procesiniai dokumentai, ar ji kviestina į teismo posėdį ir ar gali duoti jame parodymus (b. l. 10 ). Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad V. Č. konstatuojamas progresuojantis psichikos sutrikimas, tačiau ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teismo posėdyje ir atsakyti į klausimus ( b. l. 44). Pažymėtina, kad ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu. Atsakymas į klausimą, ar asmuo, turintis psichikos sutrikimų ar proto negalią, gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, turi būti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje. Kaip jau buvo minėta, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad V. Č. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Remdamasi šiais duomenimis teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ekspertizės aktas neatsakė į pateiktus klausimus ir todėl reikėjo skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Priešingai, ekspertizės aktas yra išsamus, visapusiškas, nuoseklus ir logiškai argumentuotas, todėl nekeliantis abejonių. Teisėjų kolegija atmeta taip pat apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje tiesiogiai neapklausė ekspertų, atlikusių teismo psichiatrijos ekspertizę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertizė buvo atliekama ne teismo posėdžio metu, ekspertų išvada buvo pateikta ir išdėstyta raštu ekspertizės akte, kuris, kaip rašytinis įrodymas, buvo ištirtas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
Bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 3 punktas), dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (CPK 443 straipsnio 3, 4 dalys). Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 464 straipsnio 1 dalis), todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad V. Č. gali dalyvauti teismo posėdyje ir atsakyti į klausimus. Pažymėtina, kad fizinis asmuo netenka veiksnumo nuo teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas neveiksnus, įsiteisėjimo (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 1, 4 dalys, 279 straipsnio 1 dalis). Dėl to, kaip jau minėta, šis asmuo savo procesine padėtimi ir turimomis procesinėmis teisėmis nuo kitų dalyvaujančių byloje asmenų nesiskiria. Tai reiškia, kad šio asmens neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui nagrinėti bylą dėl jo pripažinimo neveiksniu (CPK 443 straipsnio 5 dalis), išskyrus atvejus, kai teismas šio asmens dalyvavimą pripažįsta būtinu dėl to, kad jį reikia apklausti ar atlikti kitus procesinius veiksmus (CPK 467 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą bei suinteresuoto asmens V. Č. amžių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuoto asmens V. Č. dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas.
Apeliantas nesutinka su suinteresuotam asmeniui P. Č. priteistomis atstovavimo teisme išlaidomis ir nurodo, kad ne jis prašė patraukti P. Č. dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu, jokio gynėjo P. Č. neturėjo ir jis jam nebuvo reikalingas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotu asmeniu P. Č. patrauktas 2008 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi, kurioje nurodoma, jog sprendžiant dėl motinos neveiksnumo pagal vieno iš sūnų pareiškimą, kiti artimi giminės turi teisę pareikšti savo nuomonę ir yra suinteresuoti bylos baigtimi ( b. l. 76). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Išlaidų advokato pagalbai apmokėjimas nustatytas LR CPK 98 straipsnyje. Pagal šį straipsnį išlaidos priteisiamos, jei jos yra faktiškai turėtos, būtinos ir protingos, o prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Šiuos teisės kriterijus suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos atitinka – su advokatu sudaryta atstovavimo sutartis ( b.l. 86), advokatas teikė suinteresuotiems asmenims teisines paslaugas ir paruošė suinteresuotų asmenų V. Č. P. Č. ir M. Č. atsiliepimus į pareiškėjo reikalavimą ( b.l. 83-85, 92-93), už patarimus ir dokumento surašymą suinteresuotas asmuo P. Č. advokatui sumokėjo 1100 Lt ( b.l. 102-104), pinigų priėmimo kvitai pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos ( b. l. 111). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas neprivalo atlyginti suinteresuotam asmeniui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškimą dėl V. Č. pripažinimo neveiksnia, tinkamai įvertino įrodymus byloje, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinį skundą atmetus, suinteresuotam asmeniui P. Č. iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ( b.l. 137).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. Č. suinteresuotam asmeniui P. Č. 500 Lt ( penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.