Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1123-1016/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-19
Bylos Nr.
1-1123-1016/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-68254-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eimutis Misiūnas
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1123-1016/2016
Proceso Nr. 1-01-1-68254-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas,sekretoriaujant Tatjanai Borodenkovai,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajam D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2015 m. gruodžio 12 d., apie 20.38 val., vairuodamas A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., priklausantį automobilį Hyundai Matrix, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Mindaugo – Naugarduko g. sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> vairuotojas privalo sustoti ir praleisti <...> sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...>“, 108 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. <...>“, t.y. Mindaugo – Naugarduko g. sankryžoje, važiuodamas Mindaugo gatve degant žaliam šviesoforo signalui ir sukdamas į kairę, į Naugarduko gatvę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į važiuojamąją dalį įėjusios ir jo atžvilgiu iš dešinės į kairę pusę degant žaliam šviesoforo signalui ėjusios pėsčiosios, įvažiavo į perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiąją D. S., gimusią (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. sakė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, padarė klaidą, nenorėjo partrenkti nukentėjusiosios.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. sakė, kad gruodžio 12 d. nebuvo pakankamai atidus, daug įtakos turėjo oro sąlygos, kurios buvo prastos, buvo tamsu. Automobilis buvo tvarkingas, techninė apžiūra buvo praeita. Važiavo negreitai, iki 20 km/h greičiu, 2 pavara, automobilio valytuvai buvo įjungti, nes tuo metu lijo. Suko iš Mindaugo gatvės į kairę pusę į Naugarduko gatvę. Priešpriešine juosta važiuojančios transporto priemonės yra dar už 5 m. nuo pėsčiųjų perėjos, yra atskira eismo juosta tam, kad transporto priemonės sustotų. Ten nėra ženklo draudžiančio sukti į kairę, eismo juostos nėra pažymėtos, nėra skiriamųjų juostų. Žalias šviesoforo signalas tuo pačiu metu dega ir transporto priemonei ir pėstiesiems.

D. K. teisiamajame posėdyje sakė, kad išsukinėjo į posūkį, darė manevrą trumpindamas posūkio kampą. Nukentėjusioji yra smulki, buvo tamsiai apsirengusi. Kai išsukinėjo, matyt per stiklo rėmą nepastebėjo nukentėjusiosios, ją pastebėjo tik tada, kai į ją atsitrenkė, ji buvo vienintelė pėsčioji. Priešpriešinėje juostoje jau buvo sustojęs automobilis, nes jiems degė raudona. Po to, kai atsitrenkė iš karto išlipo iš automobilio, paskambino policijai, greitajai, klausė nukentėjusiosios ar reikia paskambinti jos artimiesiems.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. S. nustatyti skeveldrinis kairio blauzdikaulio vidurinės dalies ir kairio šeivikaulio lūžiai. Tai padaryta blauzdą sumušant kietu riboto paviršiaus daiktu ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl blauzdos kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. 1. 33).

Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėtas Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kuriuo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Mindaugo – Naugarduko g. sankryžoje, Vilniuje, ir nurodyta, jog automobilis Hyundai Matrix, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Naugarduko – Mindaugo g. sankryžoje, įvažiavęs į Naugarduko gatvę priekine dalimi link Pylimo gatvės, priešingos krypties eismo juostoje. Nuo automobilio priekinio kairiojo rato iki kairiojo kelio borto – 3,6 m., nuo galinio – 2,0 m. Nuo automobilio galinės dalies iki Mindaugo gatvės – 4,0 m. Automobilio galiniai ratai ant pėsčiųjų perėjos (b. l. 11-19).

Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėtas Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Hyundai Matrix, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatyta, kad skilęs priekinis stiklas ir sulenktas variklio dangtis. Automobilis grąžintas D. K. (b. l. 20-22, 23).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamasis D. K. 2015 m. gruodžio 12 d., apie 20.38 val., vairuodamas A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., priklausantį automobilį Hyundai Matrix, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Mindaugo – Naugarduko g. sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> vairuotojas privalo sustoti ir praleisti <...> sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. <...>“, 108 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. <...>“, t.y. Mindaugo – Naugarduko g. sankryžoje, važiuodamas Mindaugo gatve degant žaliam šviesoforo signalui ir sukdamas į kairę, į Naugarduko gatvę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į važiuojamąją dalį įėjusios ir jo atžvilgiu iš dešinės į kairę pusę degant žaliam šviesoforo signalui ėjusios pėsčiosios, įvažiavo į perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiąją D. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apklaustas Teisme kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad D. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pažymėtina, kad kaltinamojo D. K. parodymai proceso metu išliko nuoseklūs, jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamojo D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. K. bausmę, atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. D. K. padarė nusikaltimą. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. K.: anksčiau neteistas; baustas administracine tvarka; nedirba; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas; VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė; į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo.

Teismas įvertinęs pirmiau nurodytų bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą už nusikaltimą, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. K. kardomoji priemonė nepaskirta, jam kardomosios priemonės neskirti.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti 18 MGL, t.y. 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti bausmę – 12 MGL, t.y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro devyniasdešimt dviejų euro centų) dydžio baudą

Išaiškinti D. K., kad jam paskirta galutinė 12 MGL, t.y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro devyniasdešimt dviejų euro centų) dydžio bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 (visuose bankuose įmokos kodas 6801). Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Eimutis Misiūnas