Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, teista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: ji, 2023 m. gegužės 30 d., vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų D. A., tai yra tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė mažamečiui D. A. diržu, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam D. A. padarydama rudos spalvos kraujosruvas juosmenyje, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, taip pat nedidelį nubrozdinimą su šašu dešinio kelio srityje, tai yra sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiais savo veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 14 d. apklausta kaip įtariamoji R. A. parodė, kad psichiškai yra sveika, priklausomybės ligų centre nesigydė, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė. Pranešimas apie įtarimą jai yra įteiktas. Pasinaudodama savo teise neduoti parodymų, atsisako duoti parodymus, parodymus duos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vėliau, pasirūpindama savo gynyba (el. b. l. 94-96, I tomas).

2023 m. liepos 24 d. apklausta kaip įtariamoji R. A. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jai yra įteiktas, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi, pasižada, kad ateityje nieko panašaus nepasikartos. Kurį laiką turi problemų dėl jos sūnaus D. A. elgesio. 2023 m. gegužės 29 d., tikslaus laiko neatsimena, ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Po pamokų ji atvažiavo prie D. mokyklos norėdama pasiimti sūnų iš mokyklos. Vaikai dažniausiai patys ateina prie automobilio, kuriame ji jų laukia. Dukra B. atėjo laiku ir kartu su ja ji laukė D. D. laukė apie 45 minutes. Kai nesulaukė, pradėjo ieškoti jį aplink mokyklą. Pastebėjo D. prie mokyklos, jis kartu su mergaite nubėgo per stadioną link miško. Miške yra žaidimo aikštelė, kurioje D. su mergaite sėdėjo. Kai D. pamatė ją, einančią į jo pusę, jis spruko į mišką. Suprato, kad ji jo nepagaus, grįžo laukti jo į automobilį. D. atėjo į automobilį maždaug po valandos. Kodėl jis neatėjo į automobilį laiku, nepaaiškino, paskutines dvi savaites jis taip elgėsi nuolat. Grįžo su D. iš mokyklos namo. Kol nešiojo pirkinius, D. nusprendė, kad nori grįžti į mokyklą, nes dar „nedažaidė“. Ji nesitikėjo, kad D. išeis be jos leidimo, tačiau jis savavališkai išėjo iš namų. Kai ji paklausė dukros, kur yra D., ji jai atsakė, kad D. išėjo į mokyklą. Ji įsėdo į automobilį ir pasivijo jį. Parsivežė D. namo. Ji pradėjo tvarkytis, nuėjo persirengti, tvarkyti pirkinius, o D. liko lauke, į namus nėjo. Prie namo durų stovi stovas su lietsargiais, kol ji tvarkėsi, D. paėmė iš to stovo du vaikiškus lietsargius, matė, kad jis su jais žaidė, tai išskleisdavo, tai sudėdavo, nekreipė dėmesio į tokį jo žaidimą, tvarkė savo reikalus. Po to ji išėjo į lauką džiaustyti skalbinius. D. tuo metu išmėtė po kiemą iš krepšio visus skalbinius. Dukra B. atėjo padėti jai surinkti skalbinius, o D. išsiardė lietsargį ir aštriu kotu pradėjo mosikuoti B. prie veido, gąsdinti ją. Ji sudrausmino D., pasakė, kad taip nedarytų, nes tai yra pavojinga. D. niekaip nereagavo į jos žodžius ir, kol ji buvo nusisukusi, paleido jai į kaklą aštrius strypus nuo lietsargio. Kadangi ji išsigando tokio D. veiksmo, ji surinko visus skalbinius ir kartu su dukra nuėjo namo, D. paliko lauke vieną. Šis įvykis ją labai išgąsdino ir sukrėtė, ji pradėjo stipriai verkti. Nežinojo ką daryti. Po kurio laiko D. pats grįžo namo, pasakė: „Labas, mamyte, ar tu manęs pasiilgai“. Po tokių jo žodžių jai kilo bejėgiškumo, beviltiškumo jausmas, ji suprato, kad negali paaiškinti sau sūnaus tokio destruktyvaus elgesio, negalėjo suprasti, kodėl jis taip elgiasi. Apie metus laiko D. lankosi pas psichologą dėl savo elgesio, jis dažnai namuose gadina daiktus. Kai D. pasakė šiuos žodžius, jis ramiai nuėjo į savo vonią plauti rankų. Ji tiesiog nesusivaldė, nuėjo į savo vonią, paėmė diržą ir grįžo į D. vonią. Buvo susijaudinusi, kiek tiksliai sudavė smūgių diržu D. ji neatsimena, bet nemažiau trijų smūgių. Smūgius sudavė nesitaikydama, smūgiai buvo chaotiški, tiksliai nurodyti kiek smūgių, į kurią kūno vietą sudavė nurodyti negali, bet galėjo pataikyti į juosmens sritį, sėdmenį, šlaunį, kelį, tai yra į tas vietas, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. D. reakcija buvo tokia, kad jis labiau nustebo, nei išsigando. Ji pirmą kartą mušė D. diržu. Po to D. apsiverkė, pasakė, kad suprato, kad daugiau taip nesielgs, pradėjo jos atsiprašinėti. Kai liko vakare viena, ji suprato, kad pasielgė neteisingai, jog tokiu savo poelgiu ji problemos neišspręs, labai pergyveno dėl padaryto, verkė. Sekančią dieną D. apie šį įvykį papasakojo mokyklos psichologei. Ji savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Tai buvo pirmas kartas, kai naudojo fizinį smurtą prieš vaiką, pasižada, kad ateityje tai nepasikartos. Šiuo metu ji konsultuojasi su psichologe, ji padeda jai suprasti, kaip bendrauti, prieiti prie D., nors psichologė ir perspėjo, jog D. destruktyvus elgesys taip greitai nepraeis. Bendravimas su psichologe padeda jai geriau suprasti D. elgesį ir bandyti jį valdyti, taip pat valdyti ir savo jausmus. Taip pat aktyviai bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, vykdo visas jų rekomendacijas. Prašo leisti jai susitaikyti su sūnumi (el. b. l. 127-130, I tomas).

Papildomai 2023 m. rugsėjo 28 d. kaip įtariamoji apklausta R. A. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jai yra įteiktas, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, 2023 m. liepos 24 d. apklausos metu. Jų pakeisti ar papildyti nenori, prašo jais vadovautis (el. b. l. 15-17, II tomas).

Kaltinamosios R. A. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. birželio 27 d. apžiūros protokole, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 89, 90, 92 ir 180 straipsniais, dalyvaujant specialistui Viačeslav Kolomiec, apžiūrėjus D. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 19 d. VšĮ Karoliniškių poliklinikos E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymą, pateikta išvada, kad D. A. 2023 m. birželio 2 d. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje nustatytos rudos spalvos kraujosruvos juosmenyje, kairiame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, taip pat nedidelis nubrozdinimas su šašu dešinio kelio srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tikslaus sužalojimų padarymo laiko nustatyti nėra galimybės dėl sužalojimų aprašymo stokos. Visos minėtos kraujosruvos nėra būdingos griuvimui (el. b. l. 57-60, I tomas).

2023 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos pranešime Nr. 3VTP-1155, adresuotame Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, be kita ko nurodyta, kad prašoma atkreipti dėmesį į (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės mokinio D. A. šeimą. Per šiuos mokslo metus kilo problemų dėl vaiko elgesio — vagiliavimo, vėlavimo į pamokas, pamokų praleidimo. 2022 m. lapkričio – 2023 m. kovo mėn. ir gegužės mėn. mokiniui buvo teikiama psichologo pagalba. Gegužės mėn. D. psichologei užsiminė, kad turi „didelį norą likti mokykloje, neiti namo“. Vėliau vis atviriau ėmė pasakoti apie psichologinį ir galimai fizinį smurtą patiriamą namuose. Pasikvietus mamą pokalbiui buvo teikiamos psichologo rekomendacijos. Mama bendradarbiauja su klasės vadovu, administracija. Berniukas taip pat naudoja fizinę jėgą prieš mamą – įkando į ranką, metė į ją akmenį. Jau kurį laiką mokyklos bendruomenė pastebi, kad pasibaigus pamokoms D. bėga ir slepiasi nuo mamos, kai ši atvyksta jo pasiimti iš mokyklos (el. b. l. 6, I tomas).

Vaiko situacijos vertinimo anketoje taip pat nurodyta, kad su vaiko motina R. A. bendrauta 2023 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. šeimos namuose ir 2023 m. birželio 1 d. 16:00 val. Skyriuje. Vaikų motina paaiškino: „Fizinės bausmės taikymas šeimoje (diržo naudojimas prieš D.) buvo vienkartinis atvejis, tai vyko antradienį vakare. Maždaug 2-3 sav. jis tyčiojasi iš manęs, iš sesės, provokuoja įvairiausiais būdais namuose ir mokykloje, pvz., paskutinę savaitę piktybiškai bėgioja po pamokų, slapstosi atvykus jį pasiimti, o kartais pabėga iš paskutinės pamokos tam, kad rasti naują vietą, kur pasislėpti. Kvailai atrodo, kai tenka ieškoti vaiko, be to ten yra nesaugu, šalia keli ežeriukai. Jis nukeliauja savavališkai iki Norfos, iki degalinės Saurida. Šiais atvejais žodiškai aiškinau apie nesaugumą, kad gaištą sesės laiką neinant į būrelį. O antradienį, grįžus iš mokyklos į namus, man nematant D. pasiėmė pora vaikiškų skėčių, juos išardė, suplojo, tarsi pasidarė kardą ir praplėšė skyles lango tinkeliuose, kurie yra skirti nuo musių. Jam paaiškinau, kai gali tuo aštriu daiktu net nužudyti, jam pasirodė juokinga, jis toliau sėkmingai bėgiojo po lauką. Kai išėjau su B. nukabinti skalbinių, man nusisukus, jis numetė krepšį į kaimynų kiemą, B. nuėjo paimti tą krepšį, D. į mane sviedė strypelį nuo skėčio, pataikė tiesiai į kaklą. Grįžom namo, atėjo laikas vakarienės, man prasidėjo isterija, visiškas beviltiškumas, pradėjau verkti, tuomet užėjo D. su šypsena „Ar jau galiu eiti valgyti“, tuomet nesusilaikiau ir sudaviau jam diržu. Savęs neteisinu, tikrai. Puikiai suprantu, kad netaikomos fizinės auklėjimo bausmės, esame bandę įvairiausius būdus, kreipėmės pagalbos į mokyklos psichologę, klasės auklėtoją, kuri yra ir socialinė pedagogė. Mūsų poliklinika Lazdynų, tačiau pas daktarus dėl D. elgesio nesame kreipęsis, nes jis stipriai neigiamai pasikeitė kažkodėl po Velykų, negaliu įvardinti, kas jam tai įtakojo. Tvirtinu, kad tokių ar panašaus pobūdžio bausmių netaikysiu, nieko panašaus ir nedarome. Esu susitarusi su savo privačia psichologe, pas kurią asmeniškai ilgą laiką lankiausi, konsultacijai, aptarti savo emocijas, ji padeda sprendžiant santykius tarp tėvų ir vaikų. Esame įtėviai, kursus baigėme apie 2009 m., sėkmingai įsivaikinome, baigėme mokymus, tuo meto tęstinės pagalbos nebuvo, pirmieji metai buvo itin sunkūs. Pasisekė su šeimos daktare, kur pakonsultuodavo. D. buvo tirtas Vaiko raidos centre, kai jam buvo 3-4 m. dėl hiperaktyvumo. Nesusipratimas buvo, kai gyvenome bute, kai D. 2013 m. krito nuo laiptų, vyko ilgas tyrimas, apie 4-erius metus, man buvo įtarimas, kiek pamena, lygtinė bausmė apie 1 m. Po to įvykio ateidavo socialinė darbuotoja. Tokių dalykų atsiminti nelabai norisi. Sutuoktinis nuolat dirba užsienyje tiltų inžinerijoje, 3 sav. būna išvykęs, 1,5 sav. namie, Dabar jis turėtų grįžti 2023 m. birželio 9 d. Su juo santykiai geri tiek mano, tiek vaikų. Sutinkame priimti pagalbą“. Mamos pastebėjimu, tarp vaikų yra stiprus ryšys, nors namie jie pasipeša, bet visur vienas kitą užstoja. Pastarosios savaitės buvo sudėtingos tiek mamai, tiek B. Dėl jos auklėjimo, elgesio problemų neturi. Mama teigia, kad tėtis su vaikais dažniausiai bendrauja telefonu. Pasiteiravus apie D. gerąsias savybės, mama išvardijo: paslaugus, pasisiūlo padėti, prisipažįsta, kad būna neteisus, bet atvirai pasisako, kad negali atsiprašyti (el. b. l. 9-33, I tomas).

Iš vaiko situacijos vertinimo anketos taip pat matyti, kad 2023 m. birželio 2 d. 10.30 val. kartu su mažamečiu D. A. nuvykta į vaiko sveikatos priežiūrą vykdančią įstaigą – Karoliniškių poliklinikos Lazdynų sveikatos priežiūros centrą, registracijoje numatytu laiku vaiko medicininei apžiūrai. Vaiką apžiūrėjo gyd. V. O. – V. nedalyvaujant Skyriaus specialistei, taip pageidavo vaikas. Gydytoja nurodė, kad sužalojimai, atsiradę galimai nuo mušimo, akivaizdūs. Kartu su gydytoja ir slaugytoja aptarta vaiko ir jo šeimos situacija, slaugytoja, kuri su kita gydytoja prižiūri vaiko sveikatą apie 3-ejus metus, informavo, kad per tą laiką panašių situacijų nebuvo pastebėję (el. b. l. 9-33, I tomas).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje R. A. kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pati kaltinamoji, kad 2023 m. gegužės 30 d., vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų D. A. ir jam nežymiai sutrikdė sveikatą.

R. A. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

R. A. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji nurodė, kad apie tokią galimybę jai yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jai siūloma skirti, rūšis ir dydis jai yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 6-10, II tomas).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę R. A. atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal byloje esančius duomenis R. A. per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebausta, įrašų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, prokurorės pasiūlytą 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę. Kaltinamajai visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, jai skiriama 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė – 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmė. Kitos bausmės (bauda, laisvės atėmimas), teismo vertinimu, pakenktų kaltinamosios mažamečių vaikų, taip pat ir nukentėjusiojo interesams, nes kaltinamoji nedirba, šeimą materialiai išlaiko vyras, kuris didžiąją laiko dalį dirba ir gyvena užsienyje.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąją auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – sūnų, todėl jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas iki bausmės vykdymo pabaigos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą nagrinėjamu atveju neskirtina, nes kaltinamoji nedirba, šeimą materialiai išlaiko vyras, o papildomos finansinės išlaidos ne tik pablogintų šeimos finansinę situaciją, bet ir pakenktų jos mažamečių vaikų, įskaitant ir nukentėjusįjį, kuris gyvena kartu su kaltinamąja, interesams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Kaltinamajai R. A. visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, jai paskirtą 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. A. auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsniu, R. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą iki bausmės vykdymo pabaigos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.