- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-826-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08411-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- „BTA I. C.“ SE
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui „BTA I. C.“ SE, veikiančiam per „BTA I. C.“ SE filialą Lietuvoje dėl draudimo išmokos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. N. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo „BTA I. C.“ SE, veikiančio per „BTA I. C.“ SE filialą Lietuvoje (toliau – atsakovas) draudimo išmokos dalį – 34 983 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-11-09 kreipėsi į atsakovą dėl 2011-07-19 įvykio, kurio metu sunaikinta ieškovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė arba automobilis). Transporto priemonė draudimo bendrovėje įvykio dieną buvo drausta Sausumos transporto priemonių draudimu 83 000,00 Lt draudimo suma su besąlygine 300,00 Lt išskaita. Draudimo bendrovė, apžiūrėjusi transporto priemonę, patirtą žalą įvertino 69 966,00 Lt suma. 2012-02-06 atsakovas pranešė ieškovei, kad atsižvelgiant į tai, jog apie draudiminį draudimo bendrovei buvo pranešta nuo įvykio praėjus 79 darbo dienoms, buvo priimtas sprendimas draudimo išmokos dydį mažinti 50 proc. ir išmokėti ieškovei 34 683,00 Lt dydžio išmoką žalai atlyginti. Ieškovė su tokiu sprendimu nesutiko ir 2012-04-17 išsiuntė pretenziją atsakovui, kurioje nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti dalį draudimo išmokos – 34 983,00 Lt. Atsakovas 2012-05-17 atsakė, kad neturi pagrindo peržiūrėti savo sprendimo, kuriuo sumažino draudimo išmoką, t.y. kad nebus patenkintas ieškovės prašymas išmokėti trūkstamą draudimo išmokos dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.3.5 punktą, draudėjas ne vėliau kaip per parą nuo įvykio dienos privalo apie jį pranešti draudikui ir vykdyti jo nurodymus. Šio reikalavimo ieškovė nevykdė ir taip nesuteikė galimybės atsakovo įmonėje dirbantiems specialistams kuo operatyviau pradėti įvykio aplinkybių tyrimą, kurio metu galėtų būti nustatyti atsakingi už žalos padarymą asmenys. Ieškovė apie įvykį pranešė nuo jo praėjus 79 darbo dienoms, t.y. beveik keturiais mėnesiais vėliau, nei yra apibrėžta Taisyklėse. Atsakovas šį ieškovės poelgį vertina kaip šiurkštų draudimo sutarties sąlygų pažeidimą, nes jis užkirto kelią draudimo bendrovei tirti įvykio aplinkybes bei sumažinti arba išvengti žalos, susigrąžinant ją iš atsakingų asmenų subrogacijos tvarka. Atsisakymas sumokėti draudimo išmoką arba sprendimas ją sumažinti yra sankcija už draudimo sutarties sąlygų pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, atitinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2011-01-27 sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį (polisą) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Kasko (Casco) draudimu buvo apdrausta ieškovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Draudimo galiojimo laikotarpis nuo 2011-01-28 iki 2012-01-27. Transporto priemonė buvo apdrausta 83 000,00 Lt draudimo suma su besąlygine 300,00 Lt išskaita. 2011-07-19 ieškovei priklausanti transporto priemonė buvo sunaikinta (sudegė). Ieškovė apie įvykį atsakovui pranešė 2011-11-09. Draudimo bendrovė, apžiūrėjusi transporto priemonę, patirtą žalą įvertino 69 966,00 Lt suma. 2012-02-06 raštu atsakovas informavo ieškovę, jog atsižvelgiant į tai, kad apie draudiminį įvykį draudimo bendrovei buvo pranešta nuo įvykio praėjus 79 darbo dienoms, o Taisyklių 13.3.5 punktas numato, jog draudžiamajam įvykiui įvykus Lietuvos Respublikoje, ne vėliau kaip per parą (neskaitant poilsio ir švenčių dienų) draudėjas privalo pranešti draudikui, todėl buvo priimtas sprendimas draudimo išmokos dydį mažinti 50 proc. ir išmokėti ieškovei 34 683,00 Lt sumą. Ieškovė su minėtu atsakovo sprendimu nesutiko, kadangi Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilainių policijos nuovadoje dėl 2011-07-19 įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2011-11-15 buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Ieškovės teigimu, į draudiką, t.y. atsakovą buvo kreiptasi iš karto po apklausos policijoje, t.y. 2011-08-24, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto po 2011-07-19 įvykio, buvo nustatinėjamos įvykio aplinkybės, daromos nuotraukos, imami paaiškinimai, apžiūrima įvykio vieta. Teismas konstatavo, kad draudėjas privalo pranešti apie draudžiamąjį įvykį draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir per sutartyje nustatytą terminą (CK 6.1012 straipsnio 1 dalis). Draudėjui neįvykdžius pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį, draudikas įgyja teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, jog ieškovė apie draudžiamąjį įvykį atsakovui pranešė 2011-11-09, t.y. praėjus 79 darbo dienoms nuo 2011-07-19 įvykio. 2012-12-11 teismo posėdyje tiek ieškovė, tiek liudytojas (ieškovės sūnus) M. N. tvirtino, jog dar 2011-08-24 kreipėsi į draudiko atstovą Kaune, tačiau ieškovė nepateikė šį jos teiginį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės teiginys, jog apie įvykį buvo pranešta policijai ir to pakako, kad užregistruoti draudimo įvykį, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių ji nepateikė atsakovui informacijos apie draudiminį įvykį per parą, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai teigia, jog ieškovė vengė bendradarbiauti ir neįvykdė tiek įstatyme, tiek ir sutartyje įtvirtintos pareigos – ne vėliau kaip per parą nuo įvykio dienos (ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu) pranešti draudikui apie įvykį. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo sumažinta draudimo išmokos dalis - 34 683,00 Lt yra proporcinga padarytiems Sutarties pažeidimams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad draudikas, sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos dydį. Apeliantė neinformavo draudimo apie draudžiamąjį įvykį, tačiau visa informacija buvo surinkta 2011-07-19 pradėto ikiteisminio tyrimo metu, todėl neaišku, dėl kokių aplinkybių draudimo išmoka sumažinta net 50 proc. Ikiteismini tyrimo metu nustatyta, kad automobilis sudegė visiškai, todėl pavėluotas draudiko informavimas negalėjo sąlygoti didesnio žalos dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai draudėjas apie draudžiamą įvykį nepraneša dėl neatsargumo, draudiko išmoka galėtų būti mažinama ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamą įvykį, būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo. Draudiko pareiga yra įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar sudarančias pagrindą sumažinti draudimo išmoką. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad laiku sužinojęs apie įvykį, būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad draudimo bendrovei, reguliuojančiai įvykio žalos bylą, svarbus ne tik žalos dydžio nustatymas, bet ir galimybių išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, atsakingus už automobilio padegimą asmenis, sudarymas. Atsakingų už žalą asmenų nustatymui pasitelkiamos visos organizacinės ir teisinės priemonės, draudimo bendrovėje veikia vindikacijos tarnyba. Apeliantei pranešus apie draudžiamą įvykį, vindikacijos tarnybos atstovas asmeniškai vyko į apeliantės namus, rinkdamas operatyvinę informaciją, tačiau atsakovui buvo pranešta apie sudegusią transporto priemonę jau sustabdžius ikiteisminį tyrimą, nesuteikiant galimybės atsakovui savo iniciatyva tirti įvykį. Atsakingus už įvykį asmenis dažniausiai pavyksta nustatyti iškart po įvykio, tačiau apie draudžiamąjį įvykį ieškovė pranešė atsakovui praėjus beveik keturiais mėnesiais vėliau, nei apibrėžta Taisyklėse.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK įtvirtintas apeliacinis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo proceso tęsiniu, aukštesnės instancijos teismas nenagrinėja bylos pakartotinai, o tikrina, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepadarė klaidų.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliantės skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, abiejų šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos teismo posėdžių metu bylą nagrinėjant pirmąja instancija žodinio proceso tvarka ir procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatyta, kad šalys 2011-01-27 sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo Sutartį, kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2011-01-28 iki 2012-01-27 83 000,00 Lt draudimo suma su besąlygine 300,00 Lt išskaita apdrausta ieškovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kuri 2011-07-19 buvo sunaikinta (sudegė). Teismas nustatė ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė apie įvykį, kuris pripažintas draudžiamuoju, atsakovui pranešė 2011-11-09, jis padarytą žalą įvertino 69 966,00 Lt. Ieškovė nesutiko su atsakovo sprendimu draudimo išmoką mažinti 50 proc. ir išmokėti ieškovei 34 683,00 Lt, todėl ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo likusią 34 983,00 Lt dydžio draudimo išmokos dalį. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino motyvuodamas tuo, jog ieškovei laiku nepranešus apie įvykį, nepateikus draudikui turimų įvykių ir žalos įrodymų, taip nepadėjus draudikui nustatyti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio, ieškovė pažeidė Sutartyje įtvirtintą pareigą ne vėliau kaip per parą nuo įvykio dienos pranešti draudikui apie įvykį, šalių bendradarbiavimo principą, dėl to draudikas turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka.
CK 6.1012 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudėjo pareiga, sužinojus apie draudiminį įvykį, pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Jeigu draudėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie tokį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) (Valstybės žinios, 2011-12-01, Nr. 145-6816) 96 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Taisyklių, esančių neatsiejama šalių sudarytos Sutarties dalimi, 12.16. punkte (b.l. 41-51).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudėjui laiku nepranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui, svarbu nustatyti: ar draudėjas šį pažeidimą padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (draudėjo kaltė); draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tais atvejais, kai nustatoma, kad draudėjas tyčia, siekdamas sąmoningai suklaidinti draudiką apie žalos dydį ir apsunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmoka neturėtų būti mokama. Tačiau tais atvejais, kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį nepraneša dėl neatsargumo, draudimo išmoka galėtų būti mažinama ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (pvz., būtų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip išvengti žalos padidėjimo, ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės Taisyklių 13.3.5. punkte numatyto įsipareigojimo apie Lietuvos Respublikoje įvykusį draudiminį įvykį ne vėliau kaip per parą pranešti draudikui, per 3 darbo dienas žodinį pranešimą patvirtinant raštiškai, nevykdymas buvo esminis, ieškovė pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, todėl atsakovo sumažinta draudimo išmokos dalis – 34 863,00 Lt yra proporcinga padarytiems Sutarties pažeidimams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, netinkamai vertindamas faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikydamas aukščiau nurodytas teisės normas, reglamentuojančias tarp ginčo šalių susiklosčiusius santykius bei neatsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, padarė nepagrįstas išvadas.
Kaip minėta, sprendžiant dėl draudimo sutarties dėl nepranešimo laiku apie draudžiamąjį įvykį teisinių padarinių, privalu įvertini draudėjo kaltę (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė apie draudiminį įvykį atsakovui galėjo nepranešti tyčia, siekdama sąmoningai suklaidinti atsakovą apie žalą, jos dydį, apsunkinti pareigą ištirti draudiminio įvykio aplinkybes, nesudaryti sąlygų nustatyti atsakingus už žalą asmenis ar imtis priemonių žalai sumažinti.
Bylos duomenimis, 2011-07-19 draudiminio įvykio metu sudegus ieškovės transporto priemonei, tą pačią dieną policijos įstaigoje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-00836-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, kuris prokuroro 2011-11-15 nutarimu sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens (b.l. 13-19). Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-11-15 nutarimo turinys liudija, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-00836-11 sustabdytas išnaudojus visus įmanomus ikiteisminiam tyrimui turinčių reikšmę duomenų rinkimo būdus. Todėl negalima laikyti, kad apeliantės Taisyklių 13.3.5. punkte numatytos pareigos pažeidimas užkirto kelią draudimo bendrovei tirti įvykio aplinkybes ir sumažinti arba išvengti žalos, susigrąžinant ją iš atsakingų asmenų subrogacijos tvarka, nes iš 2011-11-15 prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nurodytoje baudžiamojo procese stadijoje atliko visus reikiamus procesinius veiksmus tyrimui reikšmingiems duomenims surinkti ir nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti. Byloje duomenų, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu ar kitaip apsunkino draudiminio įvykio tyrimą ar trukdė policijos pareigūnams tirti nusikalstamą veiką, nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skunde išdėstytais argumentais, kad apylinkės teismas neįvertino, kokią įtaką pavėluotas pranešimas apie draudiminį įvykį turėjo draudimo išmokos dydžiui. Ikiteisminio tyrimo Nr. 24-1-00836-11 metu nustatyta, jog transporto priemonė sudegė visiškai ir yra netinkama eksploatuoti. Atsakovas, turėdamas Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, sumažinęs šią išmoką 50 proc., neįrodė, kad laiku sužinojęs apie įvykį, būtų galėjęs imtis priemonių, dėl kurių žalos dydis būtų buvęs mažesnis ir, kurių nesiėmus žala padidėjo. Įvertinus draudimo sutarties sąlygos pažeidimo sunkumą bei pažeidimo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste akivaizdu, kad automobilis sunaikintas visiškai ne dėl ieškovės pareigos pranešti draudėjui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo. Atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyti teiginiai, susiję su prarasta galimybe nustatyti už žalą atsakingus asmenis, yra nekonkretūs ir neįrodyti, daugiau formalaus pobūdžio, nes tai neįtakojo automobilio padegimo fakto bei žalos dydžio.
Esant nurodytoms aplinkybėms nurodytam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo sprendimas sumažinti 50 proc. draudimo išmoką yra neadekvatus ieškovės padarytam Sutarties pažeidimui, t.y. savalaikiui nepranešimui apie draudžiamąjį įvykį, tačiau minėtas pažeidimas, dėl kurio atsakovas neteko galimybės nedelsdamas pradėti įvykio administravimą, fiksuoti įvykio vietą ir rinkti informaciją, negali neįtakoti mokėtinos draudimo išmokos dydžio, kuris dėl to, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mažintinas 10 proc. ir išskaičiavus šalių sutartą besąlyginę 300,00 Lt franšizę, sudaro 62 669,40 Lt (69 966,00 Lt – 6 996,60 Lt (10 proc.) – 300,00 Lt). Kadangi atsakovas išmokėjo ieškovei 34 683,00 Lt dydžio draudimo išmoką žalai atlyginti (b.l. 20), yra pagrindas ginčijamą sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovo 27 986,40 Lt draudimo išmokos (CK 6.200, 6.251, 6.987 straipsniai, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 80 procentų, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 64,00 Lt (80 proc.) žyminio mokesčio dalis už ieškinį ir 64,00 Lt (80 proc.) žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą (b. l. 6, 108). Teismui ieškovės atstovė faksu pateikė prašymą priteisti advokato pagalbos išlaidas, tačiau jų dydį bei apmokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų originalų arba jų patvirtintų kopijų teismui nepateikė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, todėl ieškovo atstovės prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei L. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo „BTA I. C.“ SE, buveinės adresas K. V. str. 63, Ryga, Latvijos Respublika, 27 986,40 Lt draudimo išmoką ir 128,00 Lt žyminį mokestį.