- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- 2YT-4503-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00152-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankui, A. G., K. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, A. G., K. S., A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusio sutuoktinio V. G. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. G., kuriam nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei butui priklausantis pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po V. G. mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau faktiškai pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio palikimą ir jį valdo iki šiol. Pareiškėja su vaikais po sutuoktinio mirties nuolatos gyveno minėtame bute, rūpinosi mirusio sutuoktinio asmeniniais daiktais, naudojosi visu bute ir sandėlyje likusiu turtu, mokėjo reikiamus mokesčius, toliau naudojasi įsigytais namų apyvokos daiktais, atliko einamąjį buto remontą, saugo mirusiojo sutuoktinio dokumentus. Minėtame bute pareiškėja gyveno iki 2011 m. Pareiškėjai nustatytas darbingumo lygis 5 proc., todėl jos suaugusiems vaikams pradėjus savarankišką gyvenimą ir pareiškėjai negalint savimi tinkamai pasirūpinti, ji nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir palikėjo vaikai pareiškimui neprieštarauja, pretenzijų į palikimą nereiškia.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, kad pareiškėja priėmė mirusio V. G. palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pateiktu pareiškimu sutinka.
Suinteresuoti asmenys K. S. ir A. G. atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. G. (b. l. 7, 8), kurio vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei butui priklausantis pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16, 17-23). Pareiškėja su sutuoktiniu susilaukė trijų vaikų – K. G. (šiuo metu – K. S.), A. G. ir A. G.. Byloje nėra duomenų, kad V. G. būtų sudaręs testamentą, ar kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po V. G. mirties. Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro 2014 m. rugsėjo 15 d. liudijime nurodyta, kad po V. G. mirties, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 28).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Taigi, teismas spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjos sutuoktinio V. G. mirties, pareiškėja per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau su vaikais gyveno minėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta Širvintų rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos 2018 m. vasario 23 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pagal įrašus namų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)), aptariamame bute iki mirties gyveno V. G., bei iki jo mirties ir jam mirus, tame pačiame bute gyveno ir V. G. sutuoktinė N. G. bei vaikai K. G. (S.), A. G. ir A. G. (b. l. 11). Taigi, pareiškėja rūpinosi mirusio sutuoktinio asmeniniais daiktais, naudojosi visu bute ir sandėlyje likusiu turtu, mokėjo reikiamus mokesčius (b. l. 24-27), toliau naudojosi namų apyvokos daiktais, atliko einamąjį buto remontą. Minėtame bute pareiškėja gyveno iki 2011 m. Nors pareiškėja nuo 2011 m. gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), tačiau Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjos gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos pateiktu pareiškimu sutinka, suinteresuoti asmenys K. S. ir A. G. atsiliepimų nepateikė, todėl, darytina išvada, kad neprieštarauja pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio sutuoktinio V. G. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimą, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, laiko pagrįstu ir tenkina, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. G. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.