Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei D. J. ir institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, o atsakovui R. J. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui R. J. ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (29 b.l.), kuria siūlė šalių dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, netrukdant tėvui dalyvauti dukros auklėjime ir išlaikyme.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių santuoka sudaryta 2004-12-23 Utenos rajono CMS (7 b.l.), šalių dukra K. J. gimė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.), jai išlaikymas iš atsakovo periodinėmis išmokomis priteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2006-07-03 įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-1110-373/06. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto neturi (13-15 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimui, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35 –3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis susiaurina kaltės ribas, preziumuodama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais vieno sutuoktinio kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais kitam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Iš Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-07-04 nutarties (40-44 b.l.) matyti, kad atsakovas nuteistas už tyčinius nusikaltimus, kvalifikuotus pagal LR BK 129 str.2d., 284 str. 1d., Vilniaus apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendžiu galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 13 metų, jis yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Liudytojai K. M. ir G. G. patvirtino, kad atsakovas naudodavo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, dėl ko pastaroji su mažamečiu vaiku apsigyveno savo tėvų namuose, kad neišlaiko savo dukros, nedalyvauja jos auklėjime, su dukra nebendrauja.

Taigi ieškovė rašytiniais įrodymais patvirtino faktą, kad atsakovas buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus 13 metų laisvės atėmimo, liudytojos patvirtino fizinio smurto naudojimo prieš ieškovę faktą, o tai leidžia preziumuoti, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, t.y., kad jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų paneigti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus - Vilniaus apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendį ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-07-04 nutartį. Šalių santuoką, preziumuojant, kad ji iširo tik dėl atsakovo kaltės, nutrauktina (LR CK 3.60 str. 2 -3 dalys).

Po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – J., J. (LR CK 3.69 str.1d.).

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnametės K. J. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad atsakovas jau 3 metus vaiku nesirūpina ir su juo nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime, neteikia išlaikymo, o ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, siūlo vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove (29-30 b.l.).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau šalių dukra yra mažametė, savo tėvo, ieškovės teigimu, nepažįsta, VTAS išvados duomenimis, savo nuomonės pareikšti dar negali (LR CK 3.183 str. 3d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad nuo vaiko gimimo tik ieškovė rūpinasi vaiku, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka mažametės šalių dukros K. interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jos teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jai gyvenant kartu su motina.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims ( LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas LR CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini.

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 straipsnis) ir visų pirma susidariusią faktinę padėtį įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, nes išlaikymas turi atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Utenos rajono apylinkės teismo 2006-07-03 įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-1110-373/2006 iš atsakovo buvo priteistas dukrai išlaikymas periodinėmis 125,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis iki jos pilnametystės (16 b.l.).

Šalių dukrai K. šįmet sukaks 4 metai. Taigi tikėtina ieškovės nurodytu, kad jau vien dėl amžiaus dukros poreikiai padidėjo. Šalių dukra kartu su ieškove gyvena ieškovės tėvų šeimoje ir yra jų remiama, lanko vaikų darželį, serga įgimta širdies liga. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – vaiko gimimo liudijimo nuorašas (8 b.l.), išrašas iš medicininių dokumentų bei Utenos rajono VTAS išvada (29-30 b.l.).

Ieškovės paskaičiavimu (5 b.l.), vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina ne mažiau nei 800 Lt.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800,00 Lt.

Atsakovas, nurodydamas, kad jo nedomina vaiko išlaikymo klausimas (27 b.l.), savo paskaičiavimų dėl to, kokie yra jo dukros poreikiai, neteikė.

Atsakovui iš esmės neginčijant, kad vaiko poreikiams – vaiko maitinimui, aprangai, transportui vykstant į gydymo įstaigas, sveikatai ir higienai, poilsiui ir laisvalaikiui, apmokėti dalį vaikui tenkančių išlaidų, susijusių su gyvenamuoju būstu, apmokėti išlaidas už vaiko buvimo laiką ir maitinimą vaikų darželyje ir kt., - patenkinti būtina ieškovės nurodyta suma, pripažintina, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir racionalios, atitinka protingumo kriterijus ir yra ne mažesnės kaip 800,00 Lt.

Pripažintina, kad ryšium su vaiko amžiumi bei atsižvelgiant į jos sveikatos būklę dėl įgimtos širdies ligos, šalių dukros poreikiai padidėjo, todėl iš atsakovo priteisus mokėti tik po 125,00 Lt vaikui, ieškovė privalo vaikui skirti išlaikymą neproporcingai savo turtinei padėčiai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti savo dukros turtines teises ir interesus: bertarpiškai jai tenka vaiko priežiūra, nes nepilnametė šalių dukra gyvena kartu su ieškove, teikia jai išlaikymą, ieškovės tėvai suteikia gyvenamąjį būstą, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus dukra būtų lavinama, kad pagal jos sveikatos būklę jai būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jos poilsiu ir laisvalaikiu, šiuo metu ji pati yra netekusi darbo ( iš dalies dėl to, kad pakankamai ilgą laiką nedirbo dėl vaiko ligos), jai mokama 649,70 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoka, jokio turto neturi (13, 15 b.l.).

Duomenų VSDFV, kad atsakovas būtų dirbęs 2006 metais įsakymo priėmimo ir šiuo metu, nėra (73 b.l.), turto neturi (14-15 b.l.), teistas 5 kartus už tyčinius nusikaltimus, šiuo metu atlieka jam paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę (55-53 b.l.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus atsiranda įstatymo pagrindu, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Atsakovas, nors nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra darbingas, o jo patekimas į sunkią turtinę padėtį dėl savo nederamo elgesio ( tyčinių nusikaltimų darymo) negali būti pateisinama priežastimi atsakovą atleisti nuo pareigos išlaikyti dukrą vykdymo.

Nors Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu šalių dukrai nuo 2008-04-01 iki 2009-04-01 buvo mokama 52,00 Lt dydžio išmoka, tačiau tai neturi sudaryti prielaidų tėvams patiems nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingas, teisę dirbti, nors ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi (LR BVK 125 str.).

Laikytina nustatyta, kad atsakovas neįrodė (LR CPK 178 str.) aplinkybių, kad jis, dukros išlaikymui kas mėnesį iš jo priteisus 125,00 Lt dydžio išmokas (tačiau jų nemokant), sąžiningai siekia užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į savo amžių, sveikatos būklę ir turtinę padėtį, to padaryti neturi galimybės.

Taigi pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, jog jis objektyviai yra pajėgus teikti didesnio nei 125,00 Lt dydžio išlaikymą dukrai, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų.

Esant LR CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t.y. padidėjus šalių nepilnametės dukros poreikiams, atsakovui esant pajėgiam mokėti daugiau nei 125,00 Lt dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo ir ieškovės teikiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jų turtinei padėčiai, atsižvelgiant į šalių vaikui valstybės mokamas išmokas, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo 2006-07-03 įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-1110-373/2006 priteisto iš atsakovo periodinėmis 125,00 Lt dydžio išmokomis išlaikymo dydis iki 350,00 Lt ir nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovas privalo mokėti nuo 2009-02-05 iki dukros K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str. ), ieškinys kitoje dalyje atmestinas.

Ieškinį tenkinant iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.).

Ieškovė ieškinį (reikalavimą nutraukti santuoką) apmokėjo 128,00 Lt žyminiu mokesčiu, turėjo 890,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (19 b.l.). Ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2 p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais (už ieškinio surašymą maksimalus dydis - 2.400,00 Lt.), pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais 890,00 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą) buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Ieškinį dėl santuokos nutraukimo patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 128,00 Lt žyminio mokesčio, 890,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 98 str.).

Iš atsakovo valstybės biudžetą priteistina 81,00 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (350,00 Lt – 125,00 Lt = 225,00 Lt x 12 mėn. = 2.700,00 Lt x 3 proc. = 81,00 Lt) ir 17,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str.1d.3p., 96 str.).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduotinas šalių santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini)originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp R. J. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvimo vieta - (duomenys neskelbtini), ir D. J. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2004-12-23 ir įregistruotą Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl R. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. J. palikti pavardę – J., o R. J. palikti pavardę – J..

K. J. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su D. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2006-07-03 įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-1110-373/2006 iš atsakovo R. J. priteisto dukrai K. J. išlaikymo periodinėmis 125,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis dydį iki 350,00 Lt ir nustatyti, kad atsakovas R. J. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvimo vieta - (duomenys neskelbtini), nuo 2009-02-05 privalo mokėti išlaikymą dukrai K. J. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės 350,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 890,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 128,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 81,00 Lt žyminio mokesčio, 17,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti šalių santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.