Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-262-404/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
1-262-404/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65037-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
M. K.
Civilinis ieškovas
J. B.
Advokatai
Algimantas Ruginis, Jovyta Piekienė
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-262-404/2018
Proceso Nr. 1-01-1-65037-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 1.2.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2
PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2018 m. birželio 19 d.Plun­gė
Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vilijai Budrikienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Vilniui,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B., jo atstovei advokatei Jovytai Piekienei,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teis­tas: 1) 2013-05-10 pagal BK 284 str. 1 d., viešųjų darbų bausme 6 mėn.; 2) 2013-08-09 pagal BK 284 str. 1 d., 63 str. 1, 4 ir 9 d., subendrinta viešųjų darbų bausme 7 mėn.; 3) 2013-09-27 pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 1 ir 4 d., subendrinta viešųjų darbų bausme 9 mėn., 2013-10-31 nutartimi bausmė subendrinta su 2013-08-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė viešųjų darbų bausmė 12 mėn.; 4) 2014-01-14 pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 1, 3 ir 9 d., 65 str. 2 d., subendrinta viešųjų darbų bausme 6 mėn. ir bauda 10 MGL (1.300 Lt), 2014-02-11 nutartimi nedirbtų 269 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į arešto bausmę 44 paras, 2014-04-25 nutartimi arešto bausmė 44 paros, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., 65 str. 2 d., visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2014-01-14 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta arešto bausmė 44 paros, bausmė bauda 30 MGL (3.900 Lt); 5) 2014-05-19 pagal BK 178 str. 1 d. arešto bausme 45 paras, taikant BK 64(1) str. nuostatas, sumažinta arešto bausme iki 30 parų, kuri subendrinta su 2014-04-25 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, paskirta to paties teismo 2013-09-27 ir 2014-01-14 nuosprendžiais, ir galutinė subendrinta arešto bausmė nustatyta 60 parų, bausmė bauda 30 MGL (3.900 Lt), arešto bausmę atliko 2016-05-20, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-12-13, apie 17.00 valandą, kaltinamasis M. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš savininko valią, neteisėtai, pro neužrakintas duris atvirai įsibrovė į J. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose priekaištaudamas J. B. dėl to, kad pastarasis neva pardavinėja naminę degtinę vaikams, su savimi atsinešta metaline lazda (beisbolo) tyčia sudavė J. B. ne mažiau kaip trisdešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydamas dešinės alkūnės (dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos) ir kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu M. K. neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo J. B. gyvenamąjį namą ir sužalojo J. B., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. K. teisme pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas girtas, nes blaivus taip nebūtų daręs, pro neužrakintas duris, nepasibeldęs, įsibrovė į J. B. namus, kur su atsinešta beisbolo lazda norėjo pastarąjį pagąsdinti, kad nepardavinėtų vaikams degtinės. Kai nukentėjusysis liepė jam nesikišti nes ne jo reikalas, kas jį suerzino, tada jis nukentėjusįjį pastūmė, pastarasis atsistojęs pasiėmė kažkokią lazdą, tada jam nestipriai sudavė gal trisdešimt kartų į įvairias kūno vietas ir išėjo į namus. Pripažįsta ligonių kasos ieškinį pilnai, nukentėjusiojo ieškinį pilnai pripažįsta dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies ir sutinka atlyginti 2000 eurų. Nuoširdžiai gailisi, dėl bausmės skyrimo savo siūlymų nepateikė.

Nusprendus įrodymų tyrimą atlikti sutrumpinta jų tyrimo tvarka, buvo paskelbti kaltinamojo kaltę įrodantys įrodymai (BPK 273, 291 str.).

Nukentėjusiojo J. B. parodymai, kad 2017-12-13, apie 17.00 valandą, pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas M. K., kuris buvo girtas, rankose laikė beisbolo lazdą, pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad neva jis vaikams pardavinėja „samagoną“. Paaiškino jam, kad jis jokio „samagono“ nepardavinėja, liepė eiti iš jo namų, tada M. K. pradėjo jį daužyti su atsinešta beisbolo lazda, kliuvo visur, sudavė ne mažiau trisdešimt smūgių į įvairias kūno vietas, labiausiai skaudėjo koją. Nuo suduotų smūgių jam pargriuvus ant žemės, M. K. iš jo namų išėjo. Tada jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, ligoninėje jam buvo nustatyti kojos ir rankos lūžiai (T. 1, b. l. 29).

Specialisto išvadoje Nr. G80/2018 (03) konstatuoti J. B. padaryti sužalojimai: dešinės alkūnės (dešinio alkūnkaulio alkūninės ataugos) ir kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio lūžiai, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (T. 1, b. l. 25).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad J. B. sodybos kieme, (duomenys neskelbtini), po gyvenamojo namo laiptais rasta pilkos spalvos lengvo metalo beisbolo lazda juoda rankena (T. 1, b. l. 56-59), kuri apžiūrėta (T. 1, b. l. 61-65), perduota saugoti Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK (T. 1, b. l. 68).

Įtariamojo M. K. parodymai, kad su draugu išgėrė butelį degtinės ir apie 16.30 valandą nusprendė nueiti pas kaimyną J. jį pagąsdinti, kad jis vaikams nepardavinėtų „samagono“. Kad būtų grėsmingiau pasiėmė namuose turėtą beisbolo lazdą, kurios neplanavo panaudoti, ja norėjo tik pagąsdinti. J. namų durys nebuvo užrakintos, pro jas įėjo į vidų, ten rado neblaivų kaimyną ir ėmė jam aiškinti, kad jis nepardavinėtų „samagono“ vaikams, o J. ėmė jam aiškinti, kad čia ne jo reikalas, liepė dingti iš jo namų, tada jis supyko ir atsinešta lazda ėmė J. mušti. Sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių, jie nebuvo stiprūs, sudavė per šonus ir kojas. J. nugriuvus jis išėjo į namus. Kokios būsenos J. buvo po jo suduotų smūgių nežino, nežiūrėjo, buvo piktas, todėl kaimyno savijauta nerūpėjo. Gailisi dėl tokio poelgio, mano, kad blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs (T. 1, b. l. 86-87, 94).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo M. K. kaltę, kad jis neteisėtai atvirai, prieš savininko valią, įsibrovė į J. B. namus, ši veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje, suduodamas smūgius metaline lazda tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. B., sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvada, ši veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

M. K. nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas, turėjęs įtakos nusikalsti. Teisiamas už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už viešosios tvarkos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nesiekia gyventi dorai, paskirtos švelnesnės bausmės jam neturėjo įtakos daugiau nebenusikalsti, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, atidėjus jos vykdymą ir paskyrus įpareigojimus.

Naujai paskirta bausmė mažintina ? (BK 64(1) str.), kadangi įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino ir gailėjosi.

Civiliniai ieškiniai

Ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai. Nukentėjusiajam J. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos dėl patirtų sužalojimų, padarytų kaltinamojo M. K. neteisėtais tyčiniais veiksmais. Gydymo išlaidas apmokėjo Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas atlyginti turi M. K. (CK 6.263 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 1, b. l. 39-40).

Ieškovo J. B. ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio nuostatas, žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Reikalavimas dėl 30,0 Eur priteisimo už vaistus nepagrįstas jokiais įrodymais (vaistų pirkimų čekiais ar pan.). Atsakovas šį reikalavimą pripažįsta pilnai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai dėl jam padaryto sužalojimo atsakovo neteisėtais veiksmais, be jokios abejonės gydymui vaistai buvo naudojami, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimui patenkinti visiškai.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, ji atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais, ir kompensuota. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 15000 Eur. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo J. B. nuo 2017-12-13 iki 2017-12-29 buvo operuotas ir gydomas ortopedijos-traumatologijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nuo 2017-12-29 iki 2018-02-28 buvo perkeltas į slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 25, 39-40). Neabejotinai dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė skausmą ir laikinus nepatogumus, skundžiasi liekamaisiais reiškiniais (sumažėjusi dešinės rankos funkcija), nors medicininių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikta. Įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą vieningą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-106/2008, 2K-534/2009, 2K-375/2010, 2K-360/2011, 2K-68/2014, 2K-509/2015, 2K-24/2017 ir kt.), kai priteisiamos sumos apytiksliai sudaro nuo 144 Eur iki 7240 Eur, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina.

VGTPT proceso išlaidos

2018-04-18 VGTPT Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-817-7210 (toliau – Tarnyba) J. B. paskyrė advokatę Jovytą Piekienę teikti nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą dėl civilinio ieškinio parengimo ir žalos atlyginimo klausimu, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti nukentėjusįjį pirmos instancijos teisme (T. 1, b. l. 138, 139).

2018-04-25 Tarnyba teismui pateikė pažymą Nr. NTP-7-2589, kuria prašo priteisti 169,0 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Advokatė Jovyta Piekienė paruošė nukentėjusiajam civilinį ieškinį (T. 1, b. l. 135-137), atstovavo nukentėjusiojo interesus teisme (T. 2, b. l. 6-10), todėl išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį - arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkias) paras, kurią, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą arešto bausmę 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir nustatyti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo M. K. faktinio sulaikymo 2018-05-30 iki nuosprendžio paskelbimo 2018-06-19 įskaitytinai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, 4 dalimi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Įpareigoti nuteistąjį 6 (šešis) mėnesius nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba mokytis, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, M. K. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. K. priteisti 2853,54 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus 54 centus) gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

J. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. K. priteisti 30,0 Eur (trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, 2000,0 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti J. B., likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš M. K. priteisti 169,0 Eur (šimtą šešiasdešimt devynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. (Išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktinį įrodymą: metalinę lazdą (saugomą Plungės rajono PK pagal kvitą Nr. 0035660) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smą Plungės rūmus.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis