Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-636-397/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-30Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
1A-636-397/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02679-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
T. S.
Advokatai
Elena Gylienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-636-397/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02679-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui O. S.,nuteistajam T. S. ir jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (iki 2019 m. kovo 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta, dalinio sudėjimo būdu, su 2018 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų priimtu nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Įskaityta nuteistajam į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 19 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta T. S. baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis to paties kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirta T. S. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 740 (septynis šimtus keturiasdešimt) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (iki 2019 m. kovo 31 d. galiojusi įstatymo redakcija) už tai, kad jis 2019 m. sausio 18 d., apie 20 val. 50 min.(duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį "Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (rasta mažiausia koncentracija 2,22 prom., etilo alkoholio).

2. Alytaus apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu konstatavo, jog byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,22 promilės ir tokie jo veiksmai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuoti teisingai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. S. prašė, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti panaikinant nuosprendžio dalį, kuria T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti arba už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą skirti baudą arba areštą.

3.1. Skunde nurodė, jog nors pirmosios instancijos nuosprendžiu paskirta bausmė ir teismo motyvai formaliai atitinka BK normas, tačiau griežčiausia reali laisvės atėmimo bausmė, neaptarus kitų bausmės rūšių, nepritaikius nuteistajam BK 75 straipsnio, parinkta nepakankamai įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių bei jų santykio. Nuteistojo manymu, skundžiamo sprendimo priėmimo metu egzistavo išimtinės aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas šiuo atveju yra leistinas ir būtinas. Nuteistojo įsitikinimu, tokios aplinkybės egzistuoja, nepaisant to, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmu nuosprendžiu jam jau buvo taikytas BK 75 straipsnis.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis pripažino savo kaltę, turtinė žala nusikalstama veika nepadaryta, nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeima, rūpinasi savo pagyvenusiu ir ligotu tėvu J. S. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), dirba, todėl turi realią galimybę užsidirbti pragyvenimui ir vykdyti įsipareigojimus pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat priklausomybei nuo alkoholio gydyti lanko gydomąją programą. Nuteistojo manymu, jo šeimyninė bei darbinė padėtis bei jaunas amžius leidžia konstatuoti, jog egzistuoja išimtinės sąlygos taikyti jam BK 75 straipsnį. Skundo autoriaus teigimu, realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas atims iš jo galimybes dirbti, tobulėti, remti ir rūpintis savo tėvu, neleis išsaugoti sukurtų socialinių ryšių, nesuteiks galimybės kurti naujo gyvenimo kartu su artimaisiais. Pažymima ir tai, jog byloje nėra nustatyta T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuotos tik lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi).

3.3. Nuteistojo įsitikinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad T. S. supranta savo netinkamo elgesio pasekmes, siekia teigiamų pokyčių ir įrodo, kad nori toliau gyventi teisingai, nedaryti daugiau jokių nusikalstamų veikų, todėl esant nurodytoms aplinkybėms nuteistojo manymu yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės nemotyvavo, kodėl nuteistajam negalėtų būti paskirta kita, švelnesnė nei terminuotas laisvės atėmimas, bausmė - bauda arba areštas.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis T. S. apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę skiriant baudą arba areštą arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

6. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. S. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – praeityje teistas šešis kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. 2018 m. rugpjūčio 8 d. jis buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą ir praėjus vos keturiems mėnesiams vėl padarė tokį patį nusikaltimą. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant sulaikyti T. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, jam turi būti skirta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

8. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šių nuostatų taikymui pagrindų nėra. Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio redakciją yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, nes spendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, visada turi būti prieita prie motyvuotos išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgus į reikšmingas šio instituto taikymo aplinkybes, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, kuriuo pirmosios instancijos teismas T. S. skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taip pat vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikant bausmės vykdymo atidėjimą, apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaiką, nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

9. Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė T. S. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis T. S. praeityje buvo teistas šešis kartus, teistumai neišnykę. Paskutinį kartą 2018 m. rugpjūčio 8 d. T. S. nuteistas už analogišką nusikaltimą, jam bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis buvo atidėtas 1 m. 6 mėn., tačiau praėjus vos keturiems mėnesiams vėl padarė tokį patį nusikaltimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Pažymėtina ir tai, jog T. S. taip pat daug kartų yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už automobilio vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto priemones. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju T. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame nuteistojo skunde nurodyti teiginiai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei vertinami kaip siekis išvengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymą.

10. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai už T. S. inkriminuotos veikos padarymą skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nepaisant to, jog pakartotinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra draudžiamas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu T. S. būtų galima atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pakartotinai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra (tokiomis aplinkybėmis nelaikytina apeliaciniame skunde nurodyti duomenys apie tai, jog nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeima, rūpinasi savo pagyvenusiu ir ligotu tėvu, dirba, priklausomybei nuo alkoholio gydyti lanko gydomąją programą), BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai traktuoja nuteistasis, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo taikytos pagrįstai.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo T. S. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas