Kauno apylinkės teismo nuosprendis

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (sukčiavimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. kovo 30 d. apie 14.13 val., E. M., veikdamas kartu su teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kaip bendrininkų grupė, tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, teisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus L. S., kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie tai, kad, neva, jos dukra sužalojo mergaitę ir už mergaitės sužalojimą būtina sumokėti pinigus, E. M., telefonu būdamas susitaręs su teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu paimti iš nukentėjusiosios pinigus, tą pačią dieną 15.16 val., atvyko prie Ūkio banko Kėdainių skyriaus, esančio J. Basanavičiaus g. 47 C, Kėdainiuose, ir iš L. S. paėmė 10000 litų, taip apgaule savo ir teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo L. S. priklausančius 10000 litų.

Kaltinamasis E. M. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino iš dalies, nes pinigus sutiko paimti įbaugintas to asmens, kuris jam paskambino telefonu. Nurodė, kad 2012-03-29 jam į telefoną paskambino asmuo prisistatęs pažįstamu, to asmens anketinių duomenų jis neklausė. Buvo pasimetęs. Pastarasis paprašė jo pagalbos paimant pinigus. Sekančią dieną jam paskambino jau kitas vyriškis, kuris jam pasakė, kad reikia nueiti prie „Ūkio banko“, kur su taksi atvažiuos močiutė ir iš jos reikės paimti 10000 litų. Jis suprato, kad vyksta nusikaltimas, todėl atsisakė tai padaryti. Tada tas vyras jam pasakė, kad jis pats liks skoloj 10000 litų, daugiau tas vyriškis jam niekuo negarsino. Išsigandęs ir pasimetęs jis nuėjo prie banko, kur susitiko su nukentėjusiąja. Jis padavė nukentėjusiajai savo telefoną, kuriuo su ta moterimi bendravo jam skambinęs vyras. Ką jie kalbėjo, jis nežino. Ką kalbėjo su nukentėjusiąja pats – nelabai neprisimena, tačiau jis žinojo nukentėjusiosios vardą, pats jai prisistatė kitu vardu. Paėmė iš nukentėjusiosios 10000 litų, perrištų „Ūkio bankas“ juostele, įsidėjo į kišenę ir nuėjo namo. Prie savo durų pamatęs nepažįstamus asmenis išsigando ir su pinigais pabėgo. Kodėl tiems asmenims neperdavė pinigų negali paaiškinti, mano, kad jie jį galėjo sumušti. Pabėgo ir gyveno pas savo tėvą Rokiškyje. Žinojo, kad yra paieškomas policijos, bet pats į policiją neatėjo, buvo pasimetęs. Visus pinigus išleido savo reikmėms. Išleido, nes buvo pasimetęs. Su civiliniu ieškiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti sutinka visiškai. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2012-03-30 apie 13 val., jai į laidinį telefoną paskambino lyg moterišku balsu, panašiu į jos dukros, kalbėjęs asmuo, pasakė, kad griūdama nuo laiptų užgriuvo ir sužalojo mergaitę, kuriai skilo kaukolė. Po to pokalbį tęsė policijos pareigūnu prisistatęs asmuo, kuris pasakė, kad reikia pinigų. Ji jam pasakė, kad banke turi 10000 Lt ir tas asmuo pasakė, kad bus gerai. Tas vyriškis klausinėjo, kokiame banke yra jos pinigai, nurodė, kad pinigų ateis sužalotos mergaitės nepilnametis brolis. Vyras jai į namus iškvietė taksi, kuris ją nuvežė iki banko. Tame tarpe ji dar bandė prisiskambinti dukrai, bet jai nepavyko, matyt iš streso. Jai banke paėmus pinigus ir stovint prie banko pastato priėjo kaltinamasis. Jis jos paklausė, ar ji yra ponia Liongina, davė jai pakalbėti savo telefonu. Ką ji telefonu dar kalbėjosi su tuo vyru, nebeprisimena. Pats kaltinamasis jai nurodė, kad jis yra sužalotos mergaitės brolis, kad paėmęs pinigus juos veš į ligoninę, kur guli jo sesuo, kad jis yra iš Sirutiškio. Kaltinamasis elgėsi normaliai, nebuvo pasimetęs ar sutrikęs. Byloje reiškia civilinį ieškinį 10000 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš byloje esančio „AB „Ūkio bankas“ kasos išlaidų orderio matyti, kad 2012-03-30 L. S. buvo išmokėti 10116,36 Lt (b.l.11).

Iš atpažinimo pagal fotonuotrauką protokolo matyti, kad L. S. atpažino E. M. kaip asmenį, kuris paėmė iš jos 10000 litų (b.l.13-14).

Iš AB Ūkio bankas rašto matyti, kad AB „Ūkio bankas“ pateikė tyrimui CD laikmeną su joje užfiksuotu apsaugos kamerų vaizdo įrašu (b.l.27)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta CD laikmena, kurioje yra užfiksuotas vaizdo įrašas, kaip iš banko patalpų išeina moteris, prie kurios prieina vaikinas, kuris kalba telefonu, jį perduoda S., po pokalbio telefono moteris grąžina telefoną vaikinui ir kažką išėmusi iš rankinės jam perduoda (b.l.28).

Iš byloje esančių tarnybinių ataskaitų dėl mobiliojo ryšio abonentų pokalbių analizės matyti, kad nustatyta, jog L. S. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.36), kurio veikimo zona yra Marijampolės m. Abonentas naudojamas su keletu telefonų aparatų, kurių veikimo zona ta pati. Tas pats abonentas 2012-03-30 skambino ir į „Kėdainių taksi“. Taip pat nustatyta, kad iš šio abonento per laikotarpį nuo 2012-03-26 iki 2012-03-28 į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M., buvo skambinta 5 kartus. Taip pat E. M. buvo skambinta ir 2012-03-30 (b.l.42,44)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais, tai yra banko dokumentais, asmens atpažinimo, daiktų apžiūros protokolais, tarnybinėmis ataskaitomis dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, nustatyta, kad 2012 m. kovo 30 d. apie 14.13 val., E. M., veikdamas kartu su teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kaip bendrininkų grupė, tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, teisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus L. S., kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pranešus apie tai, kad, neva, jos dukra sužalojo mergaitę ir už mergaitės sužalojimą būtina sumokėti pinigus, E. M., telefonu būdamas susitaręs su teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu paimti iš nukentėjusiosios pinigus, tą pačią dieną 15.16 val., atvyko prie Ūkio banko Kėdainių skyriaus, esančio J. Basanavičiaus g. 47 C, Kėdainiuose, ir iš L. S. paėmė 10000 litų, taip apgaule savo ir teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo L. S. priklausančius 10000 litų.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog E. M. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes kaltinamasis, veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, apgaulės būdu iš nukentėjusiosios neteisėtai įgijo svetimą turtą - pinigus, kuriuos visus išleido savo reikmėms. Kaltinamasis E. M. teismui patvirtino, jog jis suprato, kad apgauna nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios L. S., o ir paties kaltinamojo parodymais nustatyta, jog kaltinamasis apgaulę išreiškė pakankamai aktyviais veiksmais, tai yra nukentėjusiajai melagingai prisistatydamas kaip nukentėjusiojo vaiko brolis, prisistatydamas išgalvotu vardu, aiškindamas, kad gautus pinigus veš į ligoninę, kur gydoma jo nukentėjusi sesuo, kt. Nukentėjusioji patvirtino, kad buvo apgauta visų su ja bendravusių asmenų, tame tarpe ir kaltinamojo. Jam pinigus ji atidavė būdama įsitikinusi, kad jis yra dėl jos dukros veiksmų nukentėjusio vaiko brolis. Tai, kad nukentėjusioji apgaulės įtakoje kaltinamajam perdavė savo pinigus įrodo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra banko dokumentai, iš kurių matyti, kad aplinkybėse nurodytu laiku nukentėjusioji iš savo terminuoto indėlio sąskaitos paėmė 10116 Lt, kuriuos, kaip patvirtina filmuota vaizdo medžiaga, asmens atpažinimo protokolas, perdavė kaltinamajam E. M., kuris telefonu bendravo su tuo pačiu asmeniu, kuris skambinėjo, ką įrodo telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, ir melavo nukentėjusiajai.

Akivaizdu, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus, kaltinamasis suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pobūdis rodo, kad nusikaltimas buvo daromas iš anksto suderintais veiksmais, kuriuos, pagal paties kaltinamojo parodymus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, koordinavo byloje nenustatyti asmenys (nenustatytas asmuo), galimai kalintys Marijampolės pataisos namuose. Teismas neturi duomenų, to neleidžia tvirtinti ir nustatytų faktinių aplinkybių specifika, kad tyrimo metu nenustatyti kiti nukentėjusiosios atžvilgiu neteisėtus veiksmus naudoję asmenys negali atsakyti dėl jų amžiaus ar gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus (BK 24 str. 1 d.). Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad kaltinamasis veikė bendrininkų grupėje. Kaltinamojo ir jo bendrininkų panaudota apgaulė padarė esminę įtaką nukentėjusiajai apsispręsti, tai yra suklysti dėl pinigų perdavimo, kas įrodo sukčiavimo sudėties buvimą kaltinamojo veikoje. Akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai buvo būtini, jog būtų pasiektas nusikaltimo rezultatas – nukentėjusiosios pinigų užvaldymas, tai yra kaltinamojo veiksmai tiesiogiai prisidėjo prie nukentėjusiosios turto užvaldymo ir buvo reikšminga sukčiavimo schemos dalis bei lėmė svetimo turto įgijimą. Nusikaltimas baigtas, nes suklaidintai turto savininkei perdavus pinigus kaltinamajam, šis turėjo realią galimybę svetimu turtu naudotis, valdyti ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo ir apgaulės būdu įgytų pinigų išleido savo reikmėms faktas.

Teismas kaltinamojo parodymus, kad nusikaltimą jis padarė būdamas priverstas, išsigandęs, nes jam atsisakius paimti pinigus telefonu skambinęs asmuo pasakė, kad tada jis pats jiems bus skolingas, kad paimtų pinigų niekam neatidavė būdamas pasimetęs ir išsigandęs, kad pinigus išleido taip pat būdamas pasimetęs, vertina kritiškai. Telefonu skambinusiam asmeniui kaltinamajam neišreiškus jokių tiesioginių grasinimų, kaltinamajam aktyviai dalyvavus nusikaltimo padaryme, tai yra pačiam nukentėjusiajai prisistačius svetimu vardu, prisistačius nukentėjusio vaiko broliu, aiškinant, kad jis turi vežti pinigus į ligoninę, kt., o paimtus pinigus, jei jau buvo taip įbaugintas, dėl nesuvokiamų priežasčių, taigi visiškai nebijant pasekmių, neperdavus jų atsiimti atėjusiems asmenims, slapstantis ir visus pinigus išleidžiant savo poreikiams, tokie kaltinamojo parodymai yra akivaizdžiai nelogiški ir teismas juos vertina kaip kaltinamojo nenuoširdumą ir siekimą nepagrįstai sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamasis, būdamas pilnametis ir psichiškai sveikas, gyvendamas civilizuotoje valstybėje, turėjo realią galimybę pasirinkti kitokį savo elgesio variantą, tačiau to nepadarė tik dėl savo paties kaltės.

Kadangi be kaltinamojo E. M. prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad E. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo teismas negali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamojo parodymų turinys, nusikaltimo padarymo aplinkybių savitas interpretavimas, teismui neleidžia daryti išvados, kad jis prisipažįsta, o tuo labiau nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus baigtas tyčinis savanaudiškas nusikaltimas; į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, o yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltininko asmenybę: neteistas, nuo 2011 metų viso administracinėmis nuobaudomis nubaustas 10 kartų, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, todėl nuobaudos galioja (ATPK 36 str.), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, sveikas.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš garbaus amžiaus žmogų, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukelti dideli išgyvenimai, atsižvelgiant į kaltinamojo aktyvų siekimą nepagrįstai pateisinti savo padarytą nusikaltimą, į padarytos turtinės žalos dydį, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.), bausmės dydį nustatant didesnį nei galimos skirti laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 61 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 2 p., 3 p., į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis byloje buvo paieškomas, sulaikytas bei suimtas nuo 2012-09-06 iki 2012-11-06 (b.l. 111,108,113-114,118-119). Kadangi kaltinamajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, paskelbus teismo nuosprendį jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas turi būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 119, 120, 121, 125, 136, 139 str.), įpareigojant E. M. neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo teismui nurodytos gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Įspėti E. M., kad pažeidus šią kardomąją priemonę, jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Pakeitus kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę kaltinamasis turi būti paleistas teisiamojo posėdžio salėje.

Civilinis ieškinys. Byloje nukentėjusioji L. S. pareiškė civilinį ieškinį 10000 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l.19-20), kurį teisiamojo posėdžio metu prašė patenkinti. Kaltinamasis su tokio dydžio civiliniu ieškiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti sutiko visiškai.

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, kasos išlaidų orderiu, terminuoto indėlio sutartimi, CD laikmena (b.l.11,12,28), kita bylos medžiaga. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji realiai patyrė turtinę žalą, kurią grindė ir rašytiniais dokumentais, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pateikto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir žalos dydžio neginčijo, su ieškiniu sutiko, laiko, kad ieškinys turtinei žalai atlyginti yra realus, pagrįstas, todėl tenkintinas priteisiant iš kaltinamojo 10000 Lt, nes padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo E. M. kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Nukentėjusioji taip pat prašė jai priteisti 2000 Lt neturtinės žalos. Akivaizdu, kad 77 metų amžiaus ligota nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Nukentėjusioji, kuri serga širdies liga, po įvykio labai pergyveno, nes kaltinamasis užvaldė vieninteles jos turėtas gyvenimo santaupas. Supratusi, kad buvo apgauta, dėl streso namuose ji buvo praradusi sąmonę, jai sutriko širdies ritmas ir ją paguldė į ligoninę, kur ji gydėsi 12 dienų, tačiau ritmo atstyti gydytojams nepavyko. Nukentėjusioji po įvykio negalėjo ir dabar negali miegoti, geria raminamuosius vaistus, bijo pakelti telefono ragelį ir apkritai jaučia baimę. Nukentėjusioji tvirtina, kad po įvykio žymiai pablogėjo jos sveikata. Šiais nurodytais nukentėjusiosios išgyvenimais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo kaltę, jo asmenybę: jaunas, sveikas, darbingas, kas kaltinamojo turtinės padėties neleidžia vertinti kaip labai sunkios.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis visiškai sutiko su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, teismas nustato, kad L. S. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra - 2000 Lt, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši suma priteistina iš kaltinamojo E. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S. (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai. Įvykio vaizdo medžiaga, esanti CD laikmenoje (b.l.29), saugoma byloje, paliktina ir toliau saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., 304 - 305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas) ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant E. M.: 1) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą; 2) mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti, kad E. M. privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti E. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-09-06 iki 2012-11-06, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti į kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant E. M. be teismo leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalinti iš teismui nurodytos gyvenamosios vietos, tai yra (duomenys neskelbtini), įspėjant E. M., kad pažeidus šią kardomąją priemonę jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo registracijos bausmę vykdančioje institucijoje.

Pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą, į švelnesnę kardomąją priemonę, E. M. paleisti teisiamojo posėdžio salėje.

Priteisti iš E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) viso 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) turtinės ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo L. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą - CD su vaizdo įrašu (b.l.29) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.