Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-740-387/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-08
Bylos Nr.
1A-740-387/2015
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00702-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Ainora Kornelija Macevičienė, Laureta Ulbienė
Nuteistasis
S. J.
Civilinis ieškovas
A. B.
Nukentėjusysis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-740-387/2015Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00702-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.; 2.1.15.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,nuteistajam S. J.,gynėjui adv. Aldevinui Švedui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B.,jo atstovui advokatui J. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Iš S. J. nukentėjusiajam A. B. priteisti dvidešimt eurų (20 Eur) turtinei ir septyni šimtai eurų (700 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 8 d., apie 21 val., viešoje vietoje, prie daugiabučio namo, esančio Vilniuje, Prūsų g. 30, netyčia, nematydamas pro šalį einančio A. B., metė butelį ir juo pataikė į nukentėjusįjį A. B., o kai pastarasis metė minėtą butelį atgal, susikibo su nukentėjusiuoju ir vartodamas necenzūrinius žodžius sudavė šiam ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veidą ir taip padarė jam muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kaktinio sinuso priekinės sienos įspaustinį lūžį ir poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, bei smūgiuodamas į kitas kūno vietas, kelis kartus pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, taip padarė šiam odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje bei dešinio kelio sąnario srityje, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo manantis, kad jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Pažymi, jog visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, rodė pastangas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, sudarė sutartį su Vilniaus teritorine kasa, turi darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistojo manymu, jis nėra pavojingas visuomenei, todėl jo nereikia nuo jos izoliuoti. S. J. teigimu, jam paskirtą bausmę jis galės įvykdyti būdamas laisvėje.

Apeliaciniu skundu nuketėjusysis A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, o taip pat BPK 257 straipsnio nustatyta tvarka nutartimi pranešti prokurorui apie A. L. teisme duotus melagingus parodymus arba pakeisti 2015-09-07 teismo nuosprendį ir S. J. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 16 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o bausmes subendrinus apėmimo būdu S. J. skirti galutinę bausmę – 2 metų laisvės atėmimą. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jam iš S. J. 290 Eur turtinės žalos, 5 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 900 Eur turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje 2015-09-07 teismo nuosprendį prašo palikti nepakeistą.

Analizuodamas byloje surinktus įrodymus bei akcentuodamas nuteistojo ir liudytojų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, apeliantas nurodo galintis pagrįstai spręsti, jog be S. J., nusikalstamų veikų padaryme dalyvavo ir J. V. bei E. L., kurie su nuteistuoju veikė kartu, dėl ko jų veiksmai taip pat turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Pasak nukentėjusiojo, esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad 2015-04-17 kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o byla perduotina prokurorui, tuo pačiu BPK 257 straipsnio nustatyta tvarka pranešant prokurorui apie A. L. teisme duotus melagingus parodymus.

Nukentėjusysis taip pat nurodo nesutinkantis su S. J. paskirta bausme. A. B. pažymi, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo atsiprašė teisminio bylos nagrinėjimo metu, nors įtarimai S. J. buvo įteikti dar 2014-11-17. Apelianto manymu, nuteistojo parodymai vertintini kaip siekis sušvelninti savo padėtį bei išvengti didesnės bausmės, o taip pat kaip bandymas „išsukti“ nuo atsakomybės savo draugus, o ir nukentėjusiajam nei turtinės, nei neturtinės žalos S. J. nei pilnai, nei iš dalies neatlygino. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi.

Nukentėjusysis pažymi, jog įvertinus šias aplinkybes, bei byloje esančius S. J. itin neigiamai charakterizuojančius duomenis, darytina pagrįsta išvada, jog apylinkės teismas neteisingai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirdamas nuteistajam netinkamą, per švelnią, bausmę.

Nukentėjusiojo manymu, pirmos instancijos teismas neteisingai išsprendė ir jo pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Anot A. B., bylos medžiaga nustatyta, kad dėl neteisėtų S. J. veiksmų jis buvo patyręs sveikatos sutrikdymą, tad natūralu, jog jam pačiam neturint automobilio, jis buvo vežiojamas kito asmens automobiliu. Apelianto teigimu, pastarosios paslaugos jam kainavę netgi daugiau nei 44 Eur, todėl ši suma jam turėtų būti priteista, kaip ir 246 Eur už nepataisomai sugadintus daiktus. Nukentėjusysis nurodo nesutinkantis su teismo teiginiu, jog suplėšytus ir kruvinus rūbus arba jų įsigijimo dokumentus jis turėjo saugoti metus laiko ir paskui pateikti teismui. Anot A. B., civiliniame ieškinyje jo išvardinti rūbai buvo apgadinti nusikalstamų veikų padarymo metu, kadangi jam iš sulaužytos nosies bėgo kraujas, o kelias ir alkūnė buvo apibrozdinti.

Grįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, A. B. nurodo, jog dėl patirto kaktinio sinuso priekinės sienos įspaustinio lūžio turėjo periodiškai lankytis pas gydytojus, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl sužalojimo veido srityje, po ko veide visam likusiam gyvenimui liko randas (liekamieji reiškiniai), kas didina neturtinės žalos dydį. Nukentėjusysis pažymi, jog jis patyrė ilgalaikį skausmą, nervinį stresą, apie dvi savaites jam buvo užtinusios abi akys, o po to dar buvo mėlynės po akimis, dėl ko niekur neįmanoma buvo išeiti, bendrauti su žmonėmis ar išvažiuoti. Be to, nukentėjusysis ne savo valia buvo įtrauktas į virš metus laiko trukusį ikiteisminį tyrimą, privalėjo vykti pas tyrėją, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, rašyti prašymus ir pan. A. B. teigimu, skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas jam priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai akcentavo jo neva aktyvius veiksmus konflikto metu. Anot apelianto, jis tik gynėsi nuo agresyvių nuteistojo veiksmų, kas jo manymu, atsižvelgiant į tai, jog S. J. prieš tai jau buvo 6 kartus teistas, turėtų atvirkščiai tik didinti jam priteistinos neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusiojo manymu, teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino ir jo reikalavimus priteisti turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pasak A. B., advokatas susipažino su bylos medžiaga, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (4 valandos), pateikė atskirąjį skundą dėl 2015-06-09 nutarties, tad jo prašoma priteisti suma – 900 Eur – yra proporcinga suteiktų paslaugų apimčiai. Nukentėjusysis taip pat nurodo, jog pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai vadovavosi LR Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintais advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatų reikalavimais, kadangi advokatas šioje byloje jį atstovavo pagal susitarimą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė S. J. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą – atmesti.

Nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė S. J. apeliacinį skundą atmesti, jų apeliacinį skundą – tenkinti.

Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai S. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nemažai dėmesio skiria liudytojų J. V. bei E. L. veiksmų vertinimui, akcentuodamas jų neteisėtumą bei nurodydamas, jog jo atžvilgiu nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas kartu su minėtais asmenimis. Dėl pastarosios priežasties, nukentėjusiojo nuomone, 2015-09-07 teismo nuosprendis turi būti panaikintas, o byla perduota prokurorui.

Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skundžiamas nuosprendis naikinamas, o byla perduodama prokurorui tais atvejais, kai buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog prokurorės surašytas kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų – jame yra nurodyti visi esminiai duomenys apie nuteistąjį, veikos padarymo vietą, laiką, būdą ir pan. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo manymu šioje byloje kaltinimai be nuteistojo turėjo būti pareikšti ir kitiems asmenims, pati savaime nereiškia, jog surašant kaltinamąjį aktą buvo pažeistas įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nukentėjusiojo dėmesį į tai, jog vadovaujantis BPK 218 straipsnio nuostatomis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo prerogatyva atitenka prokurorui. Būtent prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nusprendžia ar jų pakanka asmens kaltei pagrįsti bei priima atitinkamą sprendimą – nutraukia ikiteisminį tyrimą arba surašo kaltinamąjį aktą ir perduoda bylą teismui. Nagrinėjamoje byloje 2015-04-09 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, kuriame atmesta versija dėl veikoje galimai dalyvavusių kitų asmenų (b. l. 59-62). Taigi prokurorė jau išsakė savo nuomonę dėl liudytojų J. V. bei E. L. teisinio veiksmų vertinimo. Nukentėjusysis savalaikiai tokio prokuroro sprendimo neskundė ir jam neprieštaravo, tad šiuo metu jis yra įsiteisėjęs. Kitokio prokuroro sprendimo priėmimą galėtų sąlygoti naujų, 2015-04-09 nutarimo priėmimo metu nežinomų, aplinkybių nustatymas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, teisminio bylos nagrinėjimo metu jokių naujų duomenų, susijusių su liudytojų veiksmais nusikalstamų veikų padarymo metu, nepaaiškėjo. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakydamas į šį gynybos argumentą, pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek liudytojų J. V. bei E. L., tiek nukentėjusiojo, nuteistojo parodymus, įvertino juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste bei padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tik S. J. smurtiniais tyčiniais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis BPK 255 straipsniu, šios bylos nagrinėjimo metu, gali būti sprendžiamas tik S. J. kaltės klausimas, padarius jam įkaltinamas nusikalstamas veikas, dėl skundų argumentų, susijusių su teisiniu liudytojų J. V. bei E. L. veiksmų vertinimu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl S. J. paskirtos bausmės

Apeliaciniuose skunduose tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis nurodo nesutinkantis su S. J. paskirta bausme. Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę ir netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis akcentuoja jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažymi, jog viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, stengiasi atlyginti padarytą žalą, turi darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Tuo tarpu nukentėjusysis, manydamas, jog S. J. paskirta per švelni bausmė, atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nuo 2014-11-17 (įtarimo pareiškimo) neatlygino net menkiausios jo patirtos turtinės ar neturtinės žalos dalies, bandydamas „išsukti“ savo draugus, byloje davė neteisingus parodymus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, S. J. paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, švelninti ar griežtinti ją nėra jokio pagrindo. Skirdamas nuteistajam S. J. bausmę bei parinkdamas jos rūšį, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., 56 str., nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Vertindamas apelianto asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. J. praeityje buvo jau 5 kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus, įvykdytus po S. J. padarytos veikos. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, jog toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad nuteistasis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų moralės ir teisės normų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarosios aplinkybės neigiamai charakterizuoja S. J. bei pagrindžia pirmos instancijos teismo išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. S. J. apeliacinio skundo argumentai šios išvados pagrįstumo nepaneigia. Be to, į juos apylinkės teismo buvo atsižvelgta nustatant nuteistajam skirtinos bausmės dydį.

Atsakydama į nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas S. J. bausmę apylinkės teismas buvo atsižvelgęs tik į tai, jog nuteistasis rodė pastangas atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį (sudarė sutartį). Teismui buvo žinoma, jog S. J. neatlygino A. B. patirtos žalos, tad šiuo pagrindu bausmė jam nebuvo švelninama. Tuo tarpu dėl kito nukentėjusiojo nurodomo argumento, o būtent dėl nuteistojo bandymo „išsukti“ savo draugus, apeliacinės instancijos teismo jau buvo pasisakyta aukščiau. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, ši aplinkybė byloje nėra neginčytinai nustatyta, todėl tokie nukentėjusiojo argumentai laikytini nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo teigti, jog S. J. nevisiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų padarymo.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai skyrė S. J. už nesunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas minimaliam BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo visiškai patenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį, priteisinat jam iš S. J. 290 Eur turtinės ir 5800 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 900 Eur turėtų proceso išlaidų.

Prašydamas priteisti jo naudai 290 Eur patirtos turtinės žalos, A. B. nurodo, jog įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti jo 246 Eur vertės drabužiai (kelnės, striukė, marškinėliai, megztinis, kepurė), taip pat jis patyrė 44 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidas. Nukentėjusiojo nuomone, jis neprivalėjo suplėšytus ir kruvinus drabužius ar jų įsigijimo dokumentus saugoti visus metus tam, kad galėtų pateikti juos teismui. Analogiškai nukentėjusysis pasisako ir dėl įrodymų, susijusių su jo kelionės į gydymo įstaigas išlaidomis. A. B. teigimu, pats jis negalėjo nuvažiuoti iki poliklinikų, todėl jį vežiojo kitas asmuo savo automobiliu, dėl ko nukentėjusysis pastarajam sumokėjo 44 Eur. Nukentėjusiojo manymu, jo nurodomos aplinkybės yra savaime suprantamos, todėl papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Su tokiu nukentėjusiojo teiginiu negalima sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje pareikštas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas. Įvertinus BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, galima daryti išvadą, kad ieškinio pagrįstumą turi įrodyti nukentėjusysis, reikalaujantis žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje tokią pareigą turėjo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B., t. y. jis privalėjo įrodyti jam nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, tačiau to nepadarė. Spręsdamas nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmos instancijos teismas pagrįstai akcentavo tą aplinkybę, jog pirmą kartą apie nusikalstamos veikos padarymo metu suplėšytus drabužius nukentėjusysis prakalbo praėjus 9 mėnesiams po įvykio. Prieš tai, duodamas parodymus, A. B. apie tai nebuvo net užsiminęs. Atitinkamai jokie sugadinti daiktai apžiūrai pateikti nebuvo, tad byloje nėra jokių nukentėjusiojo žodžius patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog dėl kraujavimo iš nosies nukentėjusysis galėjo apgadinti striukę, tačiau nesant byloje jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų tai laikytina tik prielaida. Tuo tarpu vadovaujantis vien prielaidomis civilinis ieškinys negali būti patenkintas. Teismas neturi jokių duomenų apie nukentėjusiojo patirto kraujavimo intensyvumą, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog įvykio metu nuo gausaus kraujoplūdžio iš tikrųjų galėjo permirkti ir nepataisomai susigadinti ne tik A. B. striukė, bet ir megztinis bei marškinėliai. Taip pat byloje surinkta medžiaga neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl įvykio metu galėjusių suplyšti kelnių bei kepurės. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog pastarąją aplinkybę patvirtina tas faktas, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apibrozdinti nukentėjusiojo kelias ir alkūnė, teisėjų kolegijos atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, alkūnėje nukentėjusiajam buvo padarytas vos 3 mm nubrozdinimas, o kelio sąnario priekiniame paviršiuje 2x0,4x2 cm nubrozdinimas (b. l. 17-18). Įvertinęs šiuos duomenis, pirmos instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog tokio dydžio sužalojimai, atitinkamai ir šių vietų kontaktas su kitais daiktais, nelaikytini galinčiais nepataisomai sugadinti drabužius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitu skundžiamo nuosprendžio teiginiu, o būtent su tuo, jog vien tas faktas, kad asmuo būna apsirengęs, savaime neleidžia spręsti, jog veikos padarymo metu buvo sugadinti kokie nors jo daiktai.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmos instancijos teismo sprendimui iš dalies tenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl kelionės į gydymo įstaigas išlaidų atlyginimo. Vadovaudamasis surinktais įrodymais, teismas pagrįstai konstatavo, jog dažniausiai nukentėjusysis lankėsi Naujininkų poliklinikoje (4 kartus), kuri yra 1-2 km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, ir vieną kartą Žalgirio klinikoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, jog nukentėjusysis nepateikė jokių jo patirtų kelionės išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, nenurodė netgi kas jį vežiojo į gydymo įstaigas, pirmos instancijos teismo sprendimas priteisti jam 20 eurų dydžio vykimo į gydymo įstaigas išlaidas, kartu į šią sumą įskaičiavus nukentėjusiojo išlaidas už med. kortelės kopijas bei 1,05 Eur išlaidas teisme darant kopiją, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, šią žalą įvertindamas 5 800 Eur. Teismas jam padarytą neturtinę žalą įvertino 700 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas šią funkciją atliko tinkamai, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos tiek didesnės, tiek atskirais atvejais ir mažesnės pinigų sumos, tačiau ne tokios didelės, kaip prašo nukentėjusysis. Vienas pagrindinių kriterijų yra sveikatos sutrikdymo laikotarpis, nes sveikatos sutrikdymas, trukęs daugiau kaip dešimt dienų, vertinamas kaip nesunkus nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis tęsėsi. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šis laikas artimas minimaliam (2 savaitės). Nustatydamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ne tik į tipinius, bet ir konkrečiai šiai bylai reikšmingus nukentėjusiajam A. B. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, o būtent į tai, kad nukentėjusysis ligoninėje negulėjo, poliklinikoje praleido tik dieną, kai tvarkė žaizdas, kitą dieną jį paleido ir gydėsi savo poliklinikoje, kalbėdamas apie bendravimo nepatogumus ir turimų planų žlugimą A. B. jokių konkretesnių duomenų nenurodė (ką konkrečiai planavo veikti, kokiems planams sutrukdė nusikalstama veika ir pan.). Taip pat pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl patirtos traumos A. B. ateityje galėtų jausti kažkokius nepatogumus. Atvirkščiai, iš įrašo nukentėjusiojo medicininėje kortelėje matyti, jog 2014-03-21 jo bendra būklė buvo nebloga. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai tokios išvados nepaneigia.

Kreipdamasis į teismą, nukentėjusysis taip pat prašė priteisti jam 900 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, jog vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis rekomendacijomis, tokia suma laikytina protinga, jokio pagrindo mažinti šias proceso išlaidas, anot nukentėjusiojo, nėra. Šis nukentėjusiojo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo atstovo advokato darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais pagrįstai iki 300 Eur sumažino nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų dydį. Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiojo nurodomu argumentu, jog šiuo atveju teismas įsakmiai turėjo vadovautais LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje turi tam tikrą specifiką, todėl nukentėjusiojo akcentuojamos Rekomendacijos nagrinėjamu atveju pilna apimtimi negalėjo ir neturėjo būti taikomos. Kitą vertus, šis teisės aktas numato maksimalų advokatams ir advokato padėjėjams priteistino užmokesčio dydį. Tuo tarpu Rekomendacijų 2 punkte nurodomi kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad prie tokių kriterijų priskirtini bylos sudėtingumas, atstovo advokato darbo laiko sąnaudos, teisinių paslaugų teikimo pobūdis, specialių žinių reikalingumas bei kitos aplinkybės, į kurias ir buvo atsižvelgta apylinkės teismo nustatant A. B. atlygintinų proceso išlaidų dydį (nuteistasis savo kaltės neneigė, ginčo dėl žalos atlyginimo nebuvo, apylinkės teisme advokatas dalyvavo 2 posėdžiuose, vienas iš kurių truko 45 min., į bylą įstojo tik teisminio bylos nagrinėjimo metu ir kt.).

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2015-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, naikinti jo dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo.

Gavus nuteistojo S. J. bei nukentėjusiojo apeliacinius skundus, apygardos teismas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo skyrimo nuteistajam S. J.. Paskyrus gynėją, valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš S. J. 43,43 Eur teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Dėl pastarosios priežasties Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo S. J. ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Netenkinti Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš S. J..

Kolegijos pirmininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Ainora Kornelija MacevičienėLaureta Ulbienė