- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- AS-858-449-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 238-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 238-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas 238-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – ir Bendrija) 2011 m. kovo 29 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b.l. 180-124), kuriame prašo:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 1SS (75)-150;
2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 2.3.-3689-(01) ir 2010 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 2.3.-8756(01) dalyse, kiek šiais įsakymais patvirtinti suformuoti žemės sklypai, Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėti numeriais (duomenys neskelbtini);
3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 15 d. sakymą Nr. Ž49-2269 dalyje, kuria Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2.3.-3689-(01) Vilniaus apskrities Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) pervesti į laisvos valstybinės žemės fondą;
4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte panaikinti suformuotus žemės sklypus, projekte pažymėtus numeriais (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkančius laisvos valstybinės žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės, statuso;
5) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių neformuoti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui ar žemės sklypų, skirtų asmeniniam ūkiui teritorijose, Vilniaus miesto savivaldybės pradėtuose rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių atskirtųjų želdynų suformavimui teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose ribose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad nepraleido termino kreiptis į teismą, tačiau tuo atveju, jei teismas pripažins, kad vis dėlto terminas yra praleistas, prašė terminą atnaujinti.
Pareiškėjas paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 1SS (75)-150 pareiškėjui buvo siunčiamas neregistruota pašto siunta ir įteiktas ne 2011 m. sausio 27 d., kaip nurodyta žymoje ant pašto voko, bet rastas pašto dėžutėje 2011 m. sausio 31 d. Be to, skundžiamame sprendime pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus nėra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti Bendrijos skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 1SS (75)-150, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 2.3.-3689-(01) ir 2010 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 2.3.-8756(01) dalyse, kiek šiais įsakymais patvirtinti suformuoti žemės sklypai, Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėti numeriais (duomenys neskelbtini), įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte panaikinti suformuotus žemės sklypus, projekte pažymėtus numeriais (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkančius laisvos valstybinės žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės, statuso, neformuoti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui ar žemės sklypų, skirtų asmeniniam ūkiui teritorijose, Vilniaus miesto savivaldybės pradėtuose rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių atskirtųjų želdynų suformavimui teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose ribose, kaip paduotus praleidus skundo padavimo terminą.
Teismas taip pat atsisakė priimti Bendrijos skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. Ž49-2269 dalyje, kuria Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2.3.-3689-(01) Vilniaus apskrities Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) pervesti į laisvos valstybinės žemės fondą, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Teismas nustatė, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 1SS (75)-150 yra priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 2.3.-3689-(01) ir 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3.-8756(01).
Žyma ant pareiškėjo pateikto pašto voko, adresuoto 238-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos valdybos pirmininkui, patvirtina, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 1SS (75)-150 pareiškėjui įteiktas 2011 m. sausio 27 d., todėl skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2011 m. vasario 17 d. imtinai. Pareiškėjas skundą teismui dėl nurodyto sprendimo išsiuntė 2011 m. vasario 23 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs pareiškėjo argumentus bei bylos dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą yra subjektyvaus pobūdžio ir negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kurį nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. atstovauja profesionalus teisininkas. Skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendime nurodytas teisės aktas, kuriame nustatyta tokio pobūdžio administracinių aktų apskundimo tvarka. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas ir aktyvus, pasinaudodamas profesionalaus teisininko pagalba galėjo laiku paduoti skundą teismui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis iki 2011 m. vasario 17 d. rinko su ginčo klausimu susijusius duomenis, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali pateisinti skundo padavimo teismui termino praleidimo.
Teismas, remdamasis ABTĮ 25 straipsniu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 1 d.), 18 straipsnio 3 dalimi, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. Ž49-2269 dalyje, kuria Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2.3.-3689-(01) Vilniaus apskrities Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) pervesti į laisvos valstybinės žemės fondą įstatymas numato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šio sprendimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui neskundė ir šią aplinkybę pripažįsta, todėl skundą atsisakyta priimti, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-778/2009, pažymėjo, kad ABTĮ 17 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prioriteto principas dėl nurodyto reikalavimo negali būti taikomas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių atlikti veiksmus yra išvestinio pobūdžio iš reikalavimų iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. ir 2010 m. birželio 21 d. įsakymus. Teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą dėl nurodytų administracinių aktų, pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimų įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte panaikinti suformuotus žemės sklypus, projekte pažymėtus numeriais (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkančius laisvos valstybinės žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės, statuso, neformuoti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui ar žemės sklypų, skirtų asmeniniam ūkiui teritorijose, Vilniaus miesto savivaldybės pradėtuose rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių atskirtųjų želdynų suformavimui teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose ribose atsisakytina priimti, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti.
Atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjui skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimas įteiktas 2011 m. sausio 27 d., kadangi pareiškėjas neregistruotą laišką pašto dėžutėje rado tik 2011 m. sausio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis, į teismą pareiškėjas kreipėsi gindamas viešąjį interesą, todėl kitaip turėtų būti skaičiuojami terminai skundui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs dėl termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumų, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti dienos).
Pareiškėjo valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir kolegialus valdymo organas – bendrijos valdyba, susidedanti iš 10 valdybos narių. Pareiškėjui 2011 m. sausio 31 d. gavus skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimą, kitą dieną buvo šaukiamas valdybos susirinkimas. Pareiškėjas pagal savo įstatus sprendimus dėl bendrijos veiklos, atskirų veiksmų priima valdybos sprendimu. Sprendimas skųsti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimą buvo priimtas 2011 m. vasario 4 d.
2011 m. sausio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, o tai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje, Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą dalyje kaip pateiktą, praleidus skundo padavimo terminą ir neatnaujinus termino skundui paduoti, ir dalyje – pareiškėjui nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Pareiškėjas ginčija tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas. Teismui pripažinus, kad skundas paduotas praleidus terminą, prašo terminą atnaujinti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010).
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 2.3.-3689-(01) ir 2010 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 2.3.-8756(01) dalyse, kiek šiais įsakymais patvirtinti suformuoti žemės sklypai, Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėti numeriais (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą kaip ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 1SS (75)-150 yra priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 2.3.-3689-(01) ir 2010 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 2.3.-8756(01).
ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimas Bendrijos pirmininkui išsiųstas neregistruotu paštu. Ant šio voko esantis spaudas liudija, jog Bendrijos pirmininko nurodyto adreso korespondencijai vietos pašto įstaigoje atitinkamas laiškas buvo gautas 2011 m. sausio 27 d. Tačiau šis laiškas buvo neregistruotas, todėl buvo ne asmeniškai įteiktas adresatui, o įmestas į adresato pašto dėžutę. Pareiškėjas tvirtina, jog pašto dėžutėje šis laiškas buvo rastas 2011 m. sausio 31 d.
Įvertinus bylos duomenis apie laiško su aptariamo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo nuorašu perdavimą pareiškėjui, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog minėtas laiškas į pareiškėjo pašto dėžutę tikrai buvo įmestas tą pačią dieną, kai buvo gautas jo nurodyto korespondencijai adreso vietos pašto įstaigoje. Kurią tiksliai dieną laiškas buvo įmestas į pareiškėjo pašto dėžutę, taip pat nėra galimybės nustatyti. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimu, kad minėtas laiškas buvo rastas pašto dėžutėje 2011 m. sausio 31 d. Nagrinėjamu atveju būtent ši data, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.), ir turi būti laikoma nurodyto Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo įteikimo pareiškėjui diena. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-61/2010, 2011 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 137/2011 ir kt.) (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 66 straipsnio 4 dalimi paskutinė diena skundui paduoti buvo 2011 m. vasario 21 d. Pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui paštu išsiuntė 2011 m. vasario 23 d. (b. l. 69), t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS15- 90/2005).
Atsižvelgdama į paminėtas nuostatas bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytos skundo termino praleidimo priežastys – kad pareiškėjas pagal savo įstatus sprendimus dėl bendrijos veiklos priima valdybos sprendimu, o sprendimas skųsti nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimą buvo priimtas 2011 m. vasario 4 d. – nepripažintinos svarbiomis ABTĮ 34 straipsnio prasme, objektyviai sutrukdžiusiomis pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad Bendrijos valdybos sprendimas skųsti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d., kaip nurodė pareiškėjas, buvo priimtas 2011 m. vasario 4 d., t. y. likus pakankamai laiko skundui nustatytu terminu, t. y. iki 2011 m. vasario 21 d. paduoti.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti tuo pagrindu, kad skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nebuvo nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, akivaizdu, jog nuo pat susipažinimo momento pareiškėjui tapo aišku, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas jo netenkina. Pažymėtina, jog suvokimas, kad sprendimas galimai pažeidžia pareiškėjo teises, yra pakankamas pagrindas imtis priemonių savo pažeistų teisių gynybai, o ta aplinkybė, kad jame nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, nagrinėjamoje situacijoje nėra ypatingai reikšminga vertinant termino atnaujinimo galimybes. Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, jame nurodyta, kad gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.
Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, jog pareiškėjas skundo dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 1SS (75)-150, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 2.3.-3689-(01) ir 2010 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 2.3.-8756(01) dalyse, kiek šiais įsakymais patvirtinti suformuoti žemės sklypai, Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėti numeriais (duomenys neskelbtini), padavimo teismui terminą praleido dėl išimtinai nuo jo valios priklausiusių subjektyvių aplinkybių, todėl nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.
Teisėjų kolegija sutinka, kad skundo reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte panaikinti suformuotus žemės sklypus, projekte pažymėtus numeriais (duomenys neskelbtini), kaip neatitinkančius laisvos valstybinės žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės, statuso, neformuoti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui ar žemės sklypų, skirtų asmeniniam ūkiui teritorijose, Vilniaus miesto savivaldybės pradėtuose rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių atskirtųjų želdynų suformavimui teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose ribose yra išvestinis iš prieš tai aptartų reikalavimų, kuriuos buvo atsisakyta priimti neatnaujinus skundo padavimo termino, todėl jį taip pat pagrįstai atsisakyta priimti.
Pareiškėjas kreipdamasis į teismą taip pat kėlė reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. Ž49-2269 dalyje, kuria Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2.3.-3689-(01) Vilniaus apskrities Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) pervesti į laisvos valstybinės žemės fondą. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad šiam ginčui vadovaujantis ABTĮ 25 straipsniu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir 18 straipsnio 3 dalimi privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminės gynybos prioriteto principas, įtvirtintas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje, taikomas tik tais atvejais, kai vienas iš teismui pareikštų reikalavimų yra apskritai nepriskirtas teismų kompetencijai, t. y. toks reikalavimas nenagrinėtinas nei teismine, nei ikiteismine tvarka. Pagal šią praktiką, jeigu teismui pareikšti du reikalavimai, iš kurių vienam taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, ir ja nebuvo pasinaudota, o kitas skundo reikalavimas nagrinėtinas tiesiogiai teisme, teisminės gynybos prioritetas netaikomas, ir skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo atsisakoma priimti (dėl ikiteisminės tvarkos neišnaudojimo) (byla Nr. AS1-531/2006), todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas dėl skundo priskirtinumo teismui, minėto įstatymo straipsnio nuostatos netaikė ir skundą šioje dalyje pagrįstai atsisakė priimti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė teisės aktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo 238-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.