Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-07-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-1340-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-19
Bylos Nr.
N-444-1340-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N–1–1340/2007Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutarties J. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas J. Z. 2006 m. lapkričio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad J. Z. Vilniuje, Lvovo g., prie namo Nr. 19A, pastatė automobilį, pažeisdamas kelio ženklo „531“ (rezervuota stovėjimo vieta) reikalavimus ir nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimu J. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn tik už automobilio pastatymą kelio ženklo „531“ (rezervuota stovėjimo vieta) galiojimo zonoje. Jo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, už pažeidimą paskirta 125 litų bauda.

II.

J. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą.

Skunde nurodyta, kad Lvovo gatvėje, prie 19A numeriu pažymėto namo, yra trys stovai su kelio ženklais: ant pirmojo stovo pakabinti kelio ženklai žymi vienpusį eismą ir autobusų stovėjimo zoną (40 metrų į priekį), ant antrojo stovo pakabinti ženklai, žymintys lengvųjų automobilių stovėjimo zoną, o ant trečiojo stovo yra ženklas „531“ (rezervuota stovėjimo vieta) su 15 metrų galiojimo zona ir ženklas „828“ (galiojimo laikas darbo dienomis nuo 8 iki 19 val.). Kelias paženklintas ženklinimo linija, žyminčia transporto vietų stovėjimo ribas. Trečiasis stovas yra tarp minėtų ženklinimo linijų. Būtent šioje vietoje, J. Z. teigimu, jis buvo pastatęs automobilį.

Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo nurodė, kad šiuo atveju Kelių eismo taisyklių 52 punkto nuostata „jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu“ negali būti taikoma, nes trečiasis stovas su kelio ženklais, kuriuos tariamai pažeidė J. Z. , pastatytas tarp ženklinimo linijų ir šiame kelio ruože visi ženklai ir kelio ženklinimas leidžia statyti automobilį.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 15 d. nutartimi J. Z. skundą atmetė, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad pažeidimo faktas užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūno Norberto Gruodžio tarnybiniame pranešime.

Šalies argumentai

J. Z. teigė, jog automobilį buvo pastatęs tarp automobilio stovėjimo vietą ženklinančių linijų, tarp kurių buvo pastatytas ženklas „531“. Šiuo teiginius jis grindė teismui pateiktomis savo darytomis nuotraukomis.

Tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas protokolą surašęs policijos pareigūnas N. Gruodys parodė, kad protokolą J. Z. surašė už tai, kad automobilis buvo pastatytas pirmojoje stovėjimo vietoje, esančioje už ženklo „531“.

Kadangi patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai ir liudytojo parodymai dėl pažeidimo yra prieštaringi, teismas konstatavo, kad būtina įvertinti aplinkybių visumą. Atsižvelgdamas į tai, kad J. Z. , surašant protokolą, atsisakė pateikti paaiškinimus, o savo versiją iškėlė vėliau, kartu pateikdamas po vienuolikos dienų nuo įvykio darytas nuotraukas, teismas padarė išvadą, kad J. Z. versija nepaneigia objektyviais įrodymais įrodyto jo padaryto pažeidimo.

Teismas taip pat konstatavo, kad nuobauda (sankcijoje numatytos maksimalios ir minimalios baudos vidurkis) J. Z. paskirta, laikantis ATPK nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių.

IV.

J. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojo policijos pareigūno parodymais.

Be to, apeliaciniame skunde pažymėta, kad Institucijos nutarimu J. Z. nubaustas už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimą, nenurodant, ar buvo panaikintas įtarimas dėl protokole nurodyto antrojo - Kelių eismo taisyklių 61.3 punkto - pažeidimo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

J. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už du pažeidimus: už kelio ženklo „531“ (rezervuota stovėjimo vieta) pažeidimą ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso nepateikimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pradinis administracinio teisės pažeidimo bylos procesinis dokumentas, kuriame užfiksuojama pažeidimo esmė, apibrėžiamos kaltinimo ribos, ir nurodomi visi duomenys, reikalingi bylai išspręsti (ATPK 260 str.). Tačiau administracinėn atsakomybėn asmuo patraukiamas įgaliotos institucijos nutarimu, kuriame įvardijamas įrodytas asmens padarytas pažeidimas. Jei įrodyti ne visi pažeidimai, kurie buvo fiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime tokiu atveju atitinkamai susiaurinamos protokole suformuluotų kaltinimų ribos. Taigi, priešingai, nei mano apeliantas, tokia situacija, kai jo atžvilgiu priimtame Institucijos nutarime nuobauda paskirta tik už vieną iš dviejų protokole nurodytų pažeidimų, nesudaro procesinių teisės normų pažeidimo.

Apelianto argumentas, kad teismas rėmėsi tik liudytojo policijos pareigūno parodymais, nėra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai ir pareigūno parodymai skiriasi, šiuos įrodymus vertino kartu su byloje nustatytų aplinkybių visuma. Teismas pagrįstai nurodė, kad J. Z. pateiktos po vienuolikos dienų nuo įvykio darytos nuotraukos, tariamai patvirtinančios jo teiginius apie automobilio stovėjimo vietą, neturi įrodomosios galios, nes jokių objektyvių aplinkybių nepatvirtina. Taip pat teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog versiją apie automobilio stovėjimo vietą J. Z. iškėlė vėliau, o surašant protokolą jokių paaiškinimų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir visapusiškai ištirtų įrodymų visumos vertinimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Institucijos nutarime nurodyto pažeidimo padarymo faktą, už kurį apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuobauda paskirta, laikantis ATPK 30² straipsnyje nustatytų baudų skyrimo taisyklių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, pirmosios instancijos teismo nutartis pripažįstama pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o patraukto administracinėn atsakomybėn asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas SutkevičiusVirgilijus Valančius