Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-127-783/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
1-127-783/2015
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00426-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Nukentėjusysis
D. M.
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-127-783/2015Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00426-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.5; (S)
2015 m. gruodžio 18 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant:prokurorei Virginijai Kliaugienei,nukentėjusiajai D. M.,kaltinamojo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs (sprendimas dėl santuokos nutraukimo neįsiteisėjęs), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. nuo 2014 m. spalio 23 d. 23.30 val. iki 2014 m. spalio 24 d. 00.02 min. D. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinę D. M. pargriovė ant grindų, tempė už plaukų, jai atsistojus ne mažiau septynis kartus ranka sudavė į įvairias kūno vietas, ranka stūmė galvą, suėmęs už riešų užlaužė rankas, pargriovęs ant grindų suko rankas, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas skruostuose, dešiniame petyje, krūtinės kairėje pusėje ir kairėje pėdoje, smilkinių ir plaštakų minkštųjų audinių sumušimą, taip nukentėjusiajai D. M. nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Kaltinamasis A. M. 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 12.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš sutuoktinę D. M. - keturis kartus ranka sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, taip nukentėjusiajai D. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino iš dalies, neneigęs, jog tiek 2014 m. spalio 23 d., tiek 2015 m. rugpjūčio 3 d. smurtavo prieš savo sutuoktinę D. M., tačiau šiuos veiksmus atliko gindamasis nuo pačios D. M. smurto. Paaiškino, jog 2014 m. spalio 23 d. kilo konfliktas dėl telefono, kai D. M. paėmė iš jo mobilųjį telefoną ir bandė pažiūrėti, kas jam rašo ir kas skambina. Jis telefoną bandė susigrąžinti, abu susigrūmė, jis, norėdamas nuraminti sutuoktinę, jai delnu kelis kartus sudavė, tačiau ir pati nukentėjusioji buvo agresyvi, smūgiavo ir jam. Dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. taip pat paaiškino, jog kilo konfliktas dėl paimto telefono, jis bandė prašyti, kad D. M. grąžintų jam telefoną, šiai negrąžinus, bandė praeiti, tačiau šiai pradėjus smurtauti prieš jį, jis sutuoktinei sudavė kelis kartus delnu per veidą. Mano, jog šitų veiksmų nebūtų buvę, jeigu ne nukentėjusiosios noras kontroliuoti jo susirašinėjimą paimant jo mobilųjį telefoną.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės pripažįsta iš dalies, jo kaltė įrodyta šiais bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

1 nusikalstama veika. 2014 m. spalio 23 d. smurtas prieš D. M..

Nukentėjusioji D. M. parodė, jog tą 2014 m. spalio 23 d. vakare suskambus telefonui ji bandė išjungti garsą bei pamatė trumpąsias žinutes, siunčiamas kitos moters, R. G.. Ji nusprendė tas žinutes peržiūrėti, bet tai pamatęs jos sutuoktinis A. M. pradėjo ją vaikyti po kambarius, pagavęs už plaukų, tempė, stūmė, jai išbėgus į priestatą, ją pasivijo, partrenkė, suko rankas, norėjo atimti telefoną, trenkė į krūtinę, į veidą, koja prispaudęs laikė jos pėdą. Neneigia, jog gindamasi nuo A. M. įkando šiam į ranką.

Iš protokolo – pareiškimo (b.l. 14) matyti, jog į policiją dėl smurto D. M. kreipėsi 2014-10-24 00.30 val., pareiškime nurodė, jog jos motinos namuose (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. M. tampė ją už plaukų, sudavė viena ranka plaštaka į kairę veido pusę, užlaužė rankas, pargriovė ant grindų, tampė, sudavė ranką vieną kartą į galvos sritį, buvo užmynęs ant kojos. Iš pranešimų registracijos duomenų bazės išrašo (b.l. 15-19) matyti, jog 2014-10-24 00.02 val. policijoje registruotas D. M. pranešimas, jog ją puola mušti jos vyras. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 20-24) matyti, jog buvo apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu viename kambaryje matosi sujaukta kiliminė danga. Iš asmens apžiūros protokolo (b.l. 33-38) matyti, jog 2014-10-24 apžiūrint D. M. jos kairės plaštakoje, ties antru pirštu, ant krumplio matomas patinimas, ant dešinės rankos matosi paraudimai, kairėje rankoje, prie peties, matosi įdrėskimai, paraudimai, kairės kojos mažylis pirštas yra patinęs. Iš specialisto išvados (b.l. 42) matyti, jog D. M. buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos skruostuose, dešiniame petyje, krūtinės kairėje pusėje ir kairėje pėdoje, smilkinių ir plaštakų minkštųjų audinių sumušimas, šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau septyniais trauminiais poveikiais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2014-10-23), D. M. dėl sužalojimų nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš teisiamajame posėdyje pagarsinto įtariamojo apklausos protokolo (b.l. 54) matyti, jog A. M. 2014 m. lapkričio 28 d. apklausos metu kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog D. M. pastūmė, tempė už plaukų, plaštaka sudavė į veidą, pastūmė galvą, laikė rankas už riešų, suko ranką siekdamas atimti savo mobilųjį telefoną.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. M. 2014 m. spalio 23 d. vakare prieš šeimos narį – savo sutuoktinę D. M., panaudojo fizinį smurtą (pargriovė ant grindų, tempė už plaukų, ne mažiau septynis kartus ranka sudavė į įvairias kūno vietas, ranka stūmė galvą, suėmęs už riešų užlaužė rankas, pargriovęs suko rankas), sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl A. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Nors pats A. M. kaltę pripažįsta iš dalies, nurodo, jog tiek smūgių, kiek kaltinamas, nesudavė, be to, smurtinius veiksmus atliko gindamasis nuo sutuoktinės, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, paties įtariamojo paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu. Kita vertus, tai, kad panaudojo fizinį smurtą, neneigia ir pats kaltinamasis aiškindamas, jog smurtavo norėdamas nuraminti nukentėjusiąją. Teismas tik patikslina adresą, kur kaltinamasis padarė nusikalstamąją veiką (ne (duomenys neskelbtini) name, kaip nurodyta kaltinamajame akte, bet (duomenys neskelbtini)). Tai yra rašybos klaida, tą suvokė ir pats kaltinamasis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo pripažinti lengvinančia aplinkybe pačios nukentėjusiosios provokuojamąjį elgesį (BK 59 str. 1 d. 10 p.) dėl to, kad ši pirmoji pradėjo konfliktą iš jo paėmusi telefoną, jo neatiduodama bei siekdama perskaityti žinutes. Pagal BK 59 str. 1 d. 10 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Byloje nustatyta, jog konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo po to, kai tą vakarą į telefoną skambino moteris, kurią nukentėjusioji laikė sutuoktinio meiluže (šios aplinkybės A. M. neneigė), matė, kad tarp jų vyksta susirašinėjimas. D. M. tai pamačiusi paėmė telefoną ir siekė išsiaiškinti, kokias žinutes rašo jos sutuoktiniui kita moteris, po ko tarp jos ir A. M. kilo konfliktas, A. M. panaudojo fizinį smurtą prieš D. M.. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pripažįsta, jog šio konflikto priežastis, nulėmusi nusikalstamą veiką, buvo ne nukentėjusiosios elgesys paimant telefoną, bet paties kaltinamojo elgesys, pasireiškęs artimu bendravimu su kita moterimi, pažeidžiantis jo paties, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliam ir gerbti kitą sutuoktinį (CK 3.27 str.), o nukentėjusiosios D. M. veiksmai tik tokio kaltinamojo elgesio pasekmė, todėl pripažinti lengvinančia aplinkybe nukentėjusiosios provokuojamąjį elgesį nėra pagrindo.

2 nusikalstama veika. 2015 m. rugpjūčio 3 d. smurtas prieš D. M..

Nukentėjusioji D. M. parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 3 d. tarp jos ir A. M. kilo konfliktas dėl to, jog A. M. būnant namuose ir vėl paskambino moteris, jis su šia nešnekėjo, tačiau į jos klausimą, ko ši skambina, A. M. atsakė, kad ne jos reikalas. Tada ji ir vėl paėmė telefoną norėdama paskambinti tai skambinusiai moteriai, kai A. M. jai plaštaka sudavė per galvą. Ji pradėjo stumti A. M., po ko šis dar tris kartus delnu jai sudavė į galvą, po ketvirto smūgio parkrito. Prieš tai dar jei abu grūmėsi dėl telefono, A. M. iš jos bandė atimti telefoną, ji neleido, dėl to ir atsirado visos kraujosruvos rankose. Po paskutinio smūgio, kai pargriuvo, ji atsistojusi išbėgo pas kaimynus, prašė kviesti policiją, šie ją, kaip ir atėjusį A. M., ramino.

Liudytoja A. R. parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 3 d. girdėjo pas šalia gyvenančius M. vykstantį barnį, netrukus išgirdo krebždesį į duris. Pradariusi duris pamatė apsiverkusi D. M., ją pakvietė užeiti į butą. D. M. paprašė kviesti policiją, pasakė, jog prieš ją jos vyras naudojo smurtą, delnu sudavė per galvą, sakė, kad skauda. D. M. buvo basa, labai išsigandusi, drebanti. Netrukus atėjo A. M. motina, prašė D. M. eiti namo, taip pat buvo atėjęs ir A. M., jam krūtinėje buvo matomi įdrėskimai.

Iš pareiškimo (b.l. 58) matyti, jog dėl 2015-08-03 įvykio D. M. į policiją kreipėsi 2015-08-18, pareiškime nurodė, jog po to, kai ji iš A. M. paėmė mobilųjį telefoną tam, kad įsitikintų, jog šis kalba su savo meiluže, A. M. sudavė jai plaštaka į galvą, jie apsistumdė, po to A. M. dar tris kartus smogė į galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą, po paskutinio smūgio ji parkrito ant žemės. Iš specialisto išvados (b.l. 67) matyti, jog apžiūrint D. M. 2015-08-05 nustatytos poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, dešiniame ir kairiame dilbiuose, dešinėje blauzdoje, sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-08-03, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. M. 2015 m. rugpjūčio 3 d. panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – savo sutuoktinę D. M., suduodamas delnu keturis kartus per galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl A. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Teismas iš kaltinimo šalina nukentėjusiosios parvertimą ant grindų, smūgius per kitas kūno vietas, nes nustatyta, jog D. M. nebuvo parversta, kaip yra inkriminuojama, o, kaip pati parodė teisiamajame posėdyje, parvirto po 4 smūgio jai į galvą. Teismas taip pat iš kaltinimo šalina ir D. M. padarytas kraujosruvas, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą, nes nenustatyta, jog A. M. D. M. būtų smūgiavęs, kaip yra kaltinamas, kitur, išskyrus smūgius delnu į galvą, o sužalojimai, kaip nurodė D. M., atsirado dėl grumtynių su A. M., šiam sugriebus jai už rankų ir bandant atimti telefoną, grumtynių su juo metu. Tačiau prokuratūra, skirtingai nei pirmoje nusikalstamoje veikoje, nekaltina A. M. padarius šiuos smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją (suspaudžiant rankas, užminant ant kojos), o teismas bylas nagrinėja kaltinimo ribose. Šių aplinkybių dėl smurtinių veiksmų pobūdžio, nežymaus sveikatos sutrikdymo pašalinimas iš kaltinimo nekeičia veikos kvalifikavimo, nes kvalifikuoti veiką pagal BK 140 str. 2 d. užtenka to fakto, kad smurtas buvo panaudotas, šis smurtas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nors ir šiame epizode A. M. kaltę pripažįsta iš dalies, nurodo, jog smurtas buvo panaudotas ginantis nuo pačios nukentėjusiosios veiksmų, įvertinus nukentėjusiosios parodymus, paties kaltinamojo paaiškinimus, jog smurtavo „norėdamas nuraminti“ nukentėjusiąją, teismas pripažįsta, jog tokie veiksmai atitinka BK 140 str. 2 d. numatytos veikos požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas ir šiame epizode kaltinamojo lengvinančia aplinkybe nepripažįsta, kaip to prašo kaltinamojo gynėjas, pačios nukentėjusiosios provokuojamojo elgesio, nes ir šiame epizode konfliktas kilo po to, kai pačiam kaltinamajam skambino asmuo, galimai susijęs artimais ryšiais su kaltinamuoju, šie ryšiai yra neatitinkantys kaltinamojo, kaip sutuoktinio, pareigų kitam sutuoktiniui.

Bausmių skyrimo pagrindai.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. M. bausmes dėl nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du baigti nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, kuriais pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, į jų intensyvumą, priežastis. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: neteistas (b.l. 98-99), nebaustas administracine tvarka (b.l. 100), yra dirbantis (b.l. 104), nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, teismas kaltinamajam A. M. už nusikalstamų veikų padarymą skiria sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmes, bausmių dydį parenka sankcijos ribose, arčiau minimumo, nustatomas įpareigojimas tęsti darbą (BK 48 str. 7 d.). Nors prokurorė prašo įpareigoti kaltinamąjį nustatytu laiku būti namuose, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sutinkama su kaltinamojo gynėju, jog tai būtų perteklinis įpareigojimas. Tuo labiau, jog kaltinamasis yra dirbantis, jo pareigos yra vadybininkas, toks darbo pobūdis yra susijęs su dažnomis komandiruotėmis, todėl tik apsunkintų bausmės vykdymą. Bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, į bausmės laiką įskaitomas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2014 m. spalio 24 d. nuo 0.20 val. iki 11.40 val. (viena para, ją prilyginant dviem paroms laisvės apribojimo).

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.). Manoma, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos A. M. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje A. M. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo esamais ar buvusiais artimaisiais šeimos nariais, kitais asmenimis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2014 m. spalio 23 d. veika) ir paskirti jam 5 mėn. (penkių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. rugpjūčio 3 d. veika) ir paskirti jam 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą.

Remiantis Lietuvos Respublikos 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, galutinai A. M. paskirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į A. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2014 m. spalio 24 d. (vieną parą), ją prilyginant dviem paroms laisvės apribojimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 72² str., A. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti vienerių metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. M. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis