Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjai G. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. G. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

tęsdama manevrą išgirdo trenksmą. Pravažiavusi sankryžą , sustojo pažiūrėti kas atsitiko. Atsisukusi

pamatė sustojusį automobilį už sankryžos apie 5 metrus, iš kurio išlipęs vyras pradėjo jai mojuoti. Priėjęs vairuotojas pasakė, kad ji sutrukdė jam pervažiuoti sankryžą. Institucijos pareigūnas priėmė nutarimą , remdamasis išskirtinai piliečio V. A. parodymais, kurie turėjo būti vertinami kaip abejotini, nes prieštaravo jos ir liudytojos parodymams. Nenustatytos kitos priežastys, lėmusios eismo įvykį, o būtent galimai V. A. apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotinių , psichotropinių medžiagų, nepasirinkto saugaus greičio, techninių priežasčių. Prašo skundą patenkinti.

už tai, kad 2015-05-12 11.00 val. vairuodama automobilį Toytota yaris valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune

Neries krantinė 17A nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo

dalyviams ar jų turto saugumui, važiuodama per sankryžą nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios automobilio Opel, ko pasėkoje pastarojo vairuotojas vengdamas susidūrimo staigiai keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į bortą. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 157 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Su G. G. skundo reikalavimais nesutinka. Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinktais faktiniais duomenimis, nuobauda paskirta sankcijos ribose nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos. Mano, kad G. G. vairuodama transporto priemonę nebuvo pakankamai atidi, neįvertino savo galimybių ir eismo saugumui įtaką darančių kitų veiksnių. Pareiškėjos argumentai, jog jos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl padaryto pažeidimo nepagrįstas objektyviais duomenimis, atliktas tyrimas neišsamus manome yra nepagrįsti. Nors iš esamų duomenų nėra galimybės nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos kelio pločio atžvilgiu, tačiau remiantis visuma objektyvių duomenų, surinktų įvykio vietoje iškart po įvykio bei papildomais duomenimis, surinktais ir gautais tyrimo metu prieinama prie išvados, kad pareiškėjos automobilis sudarė kliūtį kelyje, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Mano, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių padėtys ir vietos po eismo įvykio, atitinka pareigūno padarytą išvadą dėl pareiškėjos kaltės. Pažymėtina, kad pareigūnai atlikdami savo tarnybines pareigas vadovaudamiesi įstatymais ir savo pareigybėmis sprendžia kokius veiksmus reikalinga atlikti pakankamam pažeidimo padarymo įrodymui ir teisingam bylos išsprendimui. Aptariamu atveju pareigūnai įvertindami pažeidimo sudėtį pakankamais įrodymais laikė fakto konstatavimą ir jo įstatymišką teisėtą užfiksavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis. Šiuo atveju objektyvių duomenų surinkta ir užfiksuota teisėtomis priemonėmis bei būdais medžiagoje pareigūnui pakako, jis neturėjo pagrindo jais abejoti, ko pasėkoje priėmė pagrįstą sprendimą. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad G. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 127 str.2 d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 157 punkte nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Liudytojas V. A. parodė, kad jam įvažiavus į sankryžą, priešais važiuojantis automobilis pradėjo daryti manevrą į kairę . Nenorėdamas apgadinti jos automobilio ir galimai sužeisti žmonių, darė posūkį, nes buvo laisva kelias, ketino grįžti į savo eismo juostą, bet buvo sankryža, bordiūras. Automobilio dešiniuoju ratu atsitrenkė į bordiūrą. Atsitrenkęs, pavažiavo keletą metrų ir sustojo pažiūrėti kas atsitiko. Kitas automobilis pasisukęs stovėjo sankryžoje, vėliau pavažiavo ir sustojo kelkraštyje. Vairuotoja buvo su keleive, jos delsė išlipti iš automobilio. Ji pamojo vairuotojai, ši priėjusi pasakė, kad ji nekalta, deklaracijų nepildys. Buvo iškviesta policija, vairuotoja kaltino, kad jis neblaivus. Jam padaryta 200 eurų žala, kurią apmokėjo draudimas. Jeigu būtų važiavęs dideliu greičiu, būtų atsitrenkęs ne tik į bordiūrą, bet ir į stulpą. Jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra surašytas.

Liudytoja M. S. parodė, kad G. G. yra buvusi jos kolegė. 2015-05-12 su ja važiavo gatve, suko link Varnių tilto. Kolegė sustojo praleisti automobilį. Prieš juos važiavęs automobilis jos manymu tikrai viršijo greitį. Jis pravažiavo. G. G. darė posūkį į kairę ir išgirdo garsą. Sustojo pažiūrėti kas nutiko. Matė, kad kitas automobilis buvo atsitrenkęs į bortą su dešiniąja puse. Sustojo pažiūrėti ar nereikia pagalbos. Išlipę iš automobilio, gavo pliūpsnį kaltinimų, kad per jas vairuotojas padarė avariją, nors jų automobilio nė nepalietė. G. G. praleido visus automobilius, kurie buvo jai kliūtis sukti į kairę.

Iš eismo įvykio schemos matyti automobilių padėtis po eismo įvykio, t.y. automobilis Toytota yaris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. G. stovi pakilime link Nuokalnės gatvės, automobilis Opel Zafira valst.Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamas liudytojo V. A., Nėreis kr. Gatvėje link Sąjungos a. atsitrenkęs į gatvės bordiūrą (institucijos pateiktos bylos 3 lapas). Šio automobilio apgadintas priekinis dešinės pusės ratas. Kaip matyti iš patrulės tarnybinio pranešimo (institucijos pateiktos bylos 4 lapas), abu vairuotojai nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, tas pačias aplinkybes išdėstė ir teismo posėdyje.

Teismas pažymi, kad situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Teismas nelaiko liudytojos M. S. parodymų patikimais, nes liudytoja susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu (buvusios kolegos), todėl suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų pareiškėjai išvengti atsakomybės. Be to, šios liudytojos dėstomos aplinkybės prieštarauja kitų įrodymų visumai, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims, eismo įvykio vietos schemos, tarnybinio pranešimo duomenimis. Nors pareiškėja neigia, kad jos vairuojamas automobilis tapo kliūtimi kitai transporto priemonei, tačiau pripažįsta aplinkybę, kad trenksmą išgirdau, kai manevrą jau pabaiginėjau , pravažiavusi sankryžą sustojau pažiūrėti, kas įvyko (b.l.13). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo V. A. parodymais apie eismo įvykio priežastis. Byloje nėra jokių kitų nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu V. A., važiuodamas Neries kr. link Sąjungos a. staiga padaro staigų posūkio manevrą į dešinę pusę ir atsitrenkia į gatvės bordiūrą. Jo nurodytos aplinkybės yra realios ir logiškos. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie viršytą greitį, apsvaigimą yra subjektyvaus pobūdžio, nenustatytos, todėl nepagrįstos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

nutaria:

2015-05-15 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto nutarimą Nr.20N-30722941-15 palikti nepakeistą, pareiškėjos G. G. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.