- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-763/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Procesas nutrauktas.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Trečiasis asmuo
- DNB bankas
- Kategorijos
- 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio R. B. ir trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB bankas atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria buvo išaiškinta teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka bei įstatymo norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-989-254/2013 (Nr. B2-2621-254/2012) pagal ieškovo UAB „FinAlfa Corporate Finance“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui R. S. įmonei.
Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. gavo AB DNB banko prašymą įtraukti jį į civilinę bylą Nr. B2-2621-254/2012 trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. AB DNB bankas taip pat prašė areštuoti R. S. įmonei ir R. S. priklausantį turtą, sustabdyti bet kokius išieškojimus iš atsakovo turto iki nebus priimtas sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir paskirti atsakovo bankroto administratoriumi UAB „Verslo administravimo projektai“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2621-254/2012 įtraukė AB DNB banką į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo R. S. įmonei ir jo savininkui R. S. priklausantį asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, sustabdė turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus teismų ir kitų institucijų sprendimų pagrindu.
Pareiškėjas antstolis R. B., vykdantis išieškojimą iš R. S. turto Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8228-285/2011 pagrindu, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos ir įstatymo išaiškinimo. Nurodė, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalį teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Pareiškėjas antstolis R. B. prašė išaiškinti, ar galiojant Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutarčiai byloje Nr. B2-2621-254/2012 galima toliau vykdyti R. S. priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą, taip pat prašė išaiškinti ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies formuluotę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi išaiškino antstoliui, kad priėmus Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje Nr. B2-2621-254/2012 ir antstoliui pripažinus 2012 m. lapkričio 19 d. varžytynes, apie kurias buvo paskelbta 2012 m. spalio 10 d., neįvykusiomis, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies aiškinti taip, kad 2012 m. lapkričio 19 d. varžytynes, apie kurias buvo paskelbta 2012 m. spalio 10 d., paskelbus neįvykusiomis, antstolis galėtų taikyti CPK 719-723 straipsniuose numatytas pasekmes bei atlikti šiose normose numatytus kitus vykdomuosius veiksmus, negalima. Iki nutarties, priimtos pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, paskelbtoms varžytynėms neįvykus ir dėl to nesant galimybės pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą pervesti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, todėl antstolis negali toliau atlikti vykdymo veiksmų pagal CPK 719-723 straipsnius.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Anntstolis R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria buvo išaiškinta ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis ir išspręsti klausimą iš esmės, išaiškinant, ar ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą formuluotę reikėtų suprasti kaip viso priverstinio pardavimo proceso atlikimą, ar reikėtų suprasti tik kaip jau paskelbtų varžytynių pravedimą, kurioms neįvykus antstolis sustabdo tolimesnius vykdymo veiksmus.
Trečiasis asmuo AB DNB atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad aiškinant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį, būtina atsižvelgti į ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalį, kurioje nurodyta, jog įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o neįvykus paskelbtoms varžytynėms hipotekos kreditorius gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą turtą. Be to, kreditoriai, kurių reikalavimai įmonei užtikrinti įkeitimu ar hipoteka, turi teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau, nei kiti skolininko kreditoriai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
Vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas, ar pagrįsta ir teisėta Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria buvo išaiškinta teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka bei įstatymo norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese.
Nustatyta, kad antstoliui R. B. vykdant išieškojimą iš R. S. turto pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8228-285/2011 buvo priimta Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria sustabdytas atsakovo R. S. įmonės ir jos savininko R. S. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus teismų ir kitų institucijų sprendimų pagrindu. Antstoliui iškilo klausimas, ar jis gali tęsti vykdymo veiksmus esant priimtai minėtai Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutarčiai, ir kaip reikėtų taikyti ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatą. Todėl antstolis kreipėsi su pareiškimu į Kauno apygardos teismą, kad išaiškintų teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką.
Kaip minėta, antstoliui klausimas kilo vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį, t. y. šios nutarties pagrindu išduoto vykdomojo dokumento vykdymo procese. Pagal CPK 612 straipsnį, vykdymo procese priimta teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Nutarčių dėl vykdymo išaiškinimo apskundimas atskiruoju skundu CPK nenumatytas (CPK 593 str. 5 d.), todėl 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu ir atskiruoju skundu neskundžiama. Be to, ši nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu ir pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, kadangi neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).
Tai reiškia, jog, nepaisant to, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė nutarties apskundimo tvarką, ši nutartis negali būti skundžiama apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.), todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 str. 1 d.). Kadangi antstolis vykdė išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, nors klausimai dėl vykdymo tvarkos ir įstatymo normos išaiškinimo kilo būtent po Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutarties bankroto byloje Nr. B2-2621-254/2012 priėmimo, apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo pagrindu atliekamų vykdymo veiksmų atlikimo tvarkos ir ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatos išaiškinimo klausimus pagal antstolio prašymą turėjo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismas. Tačiau aplinkybė, kad minėtus klausimus išnagrinėjo ne tas teismas, kuriam tie klausimai teismingi, neturi teisinės reikšmės šios bylos rezultatui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal antstolio R. B. ir trečiojo asmens AB DNB bankas atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties nutraukti.