Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Rasai Rašimaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi Vilniaus J. I. Jaunimo mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2015-03-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme 36 paromis arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ir paskirta 24 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje poilsio dienomis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jis laikotarpyje nuo 2014-10-24 23:30 val. iki 2014-10-25 3:40 val., būdamas kaimynės J. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suplanavo ir slapta pagrobė nukentėjusiajai J. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung Glaxy S5 492,36 eurų vertės, t. y. išėjęs iš kambario koridoriuje pamatė ant grindų gulintį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, paėmė, įsidėjo į megztinio kišenę, nusinešė ir paslėpė bendrojo naudojimo tualete esančioje ventiliacijos angoje ir po kelių dienų iš tos vietos paėmęs mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galxy“ pardavė. Tokiu būdu tyčia aiškiai suvokdamas slaptai pagrobė nukentėjusiajai J. B. priklausantį 492,36 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis G. M. paaiškino, kad supranta jam pareikštą kaltinimą, prisipažįsta padaręs kaltinime nurodytus veiksmus ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad namuose kaimynai pakvietė jį su seserimi S. M. pasisvečiuoti. Jie visi ten leido laiką, linksminosi, eidamas į tualetą pamatė, kad koridoriuje guli telefonas ir jį įsidėjo į kišenę. Paskui paaiškėjo, kad dingo telefonas, jis nenorėjo pyktis, todėl pasakė, kad telefono neėmė. Telefono nunešė į tualetą ir paslėpė į angą, vėliau svarstė, ar jį atiduoti ir kaip tai padaryti. Bijojo pasakyti, kad paėmė telefoną. Telefonas toje angoje gulėjo keletą dienų. Kaltinamasis norėjo valgyti, taip pat norėjo drabužių ir jį pardavė vienam vaikinui už 150 ar už 100 Lt. Pasigedus telefono tikriausiai buvo į jį skambinama, tačiau jis jį buvo išjungęs. Imdamas telefoną nuo grindų galvojo, kad tai bus lengvi pinigai. Iš pradžių nežinojo, kieno jis, vėliau sužinojo. Su ieškinio reikalavimu sutiko, nurodė, kad šiuo metu dirba statybose pagalbiniu darbuotojo, tenka tinkuoti, kažką panešioti, į dieną gauna 25 eurus. Kitų pajamų neturi, pats save išlaiko. Rūpintoja jam pinigų neduoda, su ja negyvena jau apie 10 mėn. Teigė, kad yra bandęs narkotikų, bet šiuo metu nevartoja, ketina oficialiai dirbti, baigti mokslus, vesti. Atsiprašė nukentėjusiosios dėl telefono vagystės.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju G. M. prisipažino padaręs įtarime nurodytus veiksmus ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme (b. l. 45).

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, padaryta veika, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje yra nesunkus nusikaltimas (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2014-10-25 Vilniaus AVPK 2 PK gautas J. B. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2014-10-25 apie 3:40 val. iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lankantis draugų kompanijai, nuo stalo buvo pavogtas jos telefonas Samsung Galaxy S5, padaryta žala 1700 Lt (b. l. 1).

Apklausta kaip liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo parodė, kad ji yra G. M. sesuo ir globėja nuo 2014 m. lapkričio mėn. Šiuo metu G. M. gyvena su ja (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2014-10-24 apie 20 val. ji su broliu užėjo pas kaimynę J. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tą vakarą pas ją buvo jos vyras O. ir kaimynas Ž.. Visi sėdėjo kambaryje, bendravo tarpusavyje, klausėsi muzikos, išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. J. savo mobiliojo ryšio telefoną Samsung visą vakarą turėjo rankose. Jie sėdėjo už stalo ir J. padėjo telefoną ant stalo, matomoje vietoje, staiga pakėlė dėklą ir pamatė, kad ten tik dėklas, o telefono nėra. Ji tada pradėjo sakyti, kad reikia kviesti policiją, liudytoja su tuo sutiko, taip pat su tuo sutiko jos brolis, J. vyras ir Ž.. Tuo metu G. nuo 2014 m. balandžio iki 2014 m. lapkričio mėn. negyveno su liudytoja, todėl jai kilo įtarimas, kad Jekaterinos telefoną paėmė G., nes jis anksčiau turėjo reikalų su policija dėl vagysčių. Ji tą vakarą visiems girdint G. pasakė: „Kur telefonas, grąžink“. G. sakė, kad tikrai jo neėmė ir neturi. Ji apžiūrėjo G. kišenes, telefono nerado. Tai matė ir J. su vyru ir Ž.. Kitą dieną ji su G. ir Je. nuvyko į 2 KP, kur J.parašė pareiškimą (b. l. 2).

Apklausta kaip liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-24 apie 22:30 val. ji kartu su vyru O. B. ir kaimynais, kurių vardai S. ir G. iš 65 buto ir kaimynu J., šventė pas ją bute (duomenys neskelbtini). Jie buvo bute ir kartais išeidavo į koridorių parūkyti. Apie 3.30 val. ji pastebėjo, kad nuo stalo, kambaryje, kuriame jie buvo, dingo jos mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy, kuriame buvo Omnitel SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą telefoną matė ant stalo apie 23:30 val. Per visą laiką niekas iš pašalinių asmenų į kambarį užėjęs nebuvo, mano, kad telefoną pavogė kažkas iš išvardintų svečių. Telefonas pirktas prieš ris savaite, naujas už 1719 Lt, todėl padarytą žalą vertina 1700 Lt (b. l. 7).

Apklaustas kaip liudytojas Y. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisimena, kada dingo kaimynės mobiliojo ryšio telefonas. Tą vakarą jis su Jekaterina ir jos vyru O., kaimyne S. ir jos broliu G. išgėrinėjo. Visi šventė pas J. bute. Pats J. telefono nematė, nežino, kada jis dingo. Atrodo, kad Jekaterina ryte pasakė, kad dingo jos telefonas. Daugiau niekas jų aukšte nešventė, jie išeidavo parūkyti į koridorių, bet visada matė buto duris. Į jų aukštą veda kodinės durys, pašalinis taip paprastai neįeis. Kas galėjo paimti telefoną, nežino, nieko neįtarė, liudytojas telefono tikrai neėmė (b. l. 17).

Apklaustas kaip liudytojas O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-24 apie 22 val. 00 min. gal truputį vėliau išėjęs į koridorių bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, kur ir pats gyvena, sutiko kaimynus: S. su broliu G. ir J.. S. ir G. gyvena 65 bute, o Jevgenijus gyvena priešais jo buto duris. Jis apsikvietė kaimynus pas save į butą. Jie vartojo alkoholį, būdavo, kad išeina į koridorių parūkyti, į jų aukštą, t. y. trečią, pašaliniai asmenys nepatenka, nes yra kodinės durys, kurias galima atidaryti tik su kodu. Be to, kai išeidavo į koridorių, visada matė buto duris. Apie 03:40 val. jau 2014-10-25 liudytojo žmona J. B. paėmė į rankas dėklą, kuriame buvo telefonas ir pamatė, kad jis yra tuščias. Jos telefonas Samsung S5 buvo pirktas prieš kelias savaites. Mano, kad S. priklausantį telefoną galėjo paimti tik S. brolis G. (b. l. 18).

Iš 2015-07-25 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. B. pateikė ikiteisminiam tyrimui kvito kopiją 2014-09-26, kuriame nurodyta, kad už telefoną Samsung Ga sumokėta 1719 Lt, ir Samsung garantinę pažymą (b. l. 14-16).

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. M. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t. y. slapta užvaldė svetimą J. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, kurį rado pamestą koridoriuje ir vėliau paslėpė bendrojo naudojimo tualete esančioje ventiliacijos angoje. Po keleto dienų jį iš ten paėmė ir pardavė. Nors kaltinamasis rado telefoną koridoriuje, tačiau jis suprato, kieno jis yra ir turėjo visas galimybes jį grąžinti savininkei, tačiau tyčia to nepadarė, o daiktą pasisavino. Tokiais veiksmais G. M. padarė nukentėjusiajai 492,36 eurų žalą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai ir kita bylos medžiaga. Šios aplinkybės įrodytos, G. M. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis G. M. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 49).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi nusikaltimo padarymo metu buvo ir dabar G. M. yra nepilnametis, todėl skiriant bausmę taip pat turi būti atsižvelgta ir į BK XI skyriaus numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

G. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu yra teistas už plėšimą ir disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos (BK 180 straipsnio 1 dalis ir 259 straipsnio 2 dalis), administracine tvarka baustas, psichiatrijos ligoninėse nėra gydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, nepilnametis, mokosi J. I. Jaunimo mokykloje, kurioje charakterizuojamas patenkinamai, nurodoma, kad G. M. blogai lanko mokyklą, pamokų metu dažniausiai dirba, su kitais mokiniais draugiškas. Tvarkingas, mandagus, tačiau kartais elgiasi arogantiškai, neapgalvotai, mėgsta ginčytis, drausminių nuobaudų neturi, tačiau mokiniui Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skirta minimalios priežiūros priemonė – įpareigojimas lankyti mokyklą (b. l. 60).

VTAS duomenimis G. M. globojamas nuo 2007 m. Vėliau buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė Čiobiškio vaikų socializacijos centre ir 2011 m. vidutinės priežiūros priemonė pratęsta 1 metams. G. M. tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia. 2013 m. globėja paskirta S. M., tačiau pareigas vykdyti sekėsi sunkiai ir 2014 m. gautas prašymas ją atleisti iš rūpintojos pareigų, bet vėliau rūpintoja sutiko tęsti savo pareigas. Faktų dėl netinkamos rūpybos neužfiksuota. Skyriuje šiuo metu gauta informacija, kad globėja išvyko į užsienį, nepranešus apie išvykimą. Šiuo metu svarstomas klausimas dėl rūpintojo keitimo. Kaltinamojo senelė atsisakė tapti rūpintoja. Manoma, kad laikinuoju rūpintoju bus paskirti globos namai. Priežiūros priemonės buvo skirtos dėl savavališko išėjimo iš globos namų, taisyklių nesilaikymo, buvo teisės pažeidimų dėl vagystės. Tėvų valdžia ribota laikinai, vėliau pakeista į neterminuotą, nes tėvas nerodė iniciatyvos susigrąžinti vaiką ir dėl socialinių įgūdžių stokos, o motinai dėl alkoholio vartojimo.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, ir BK 91 straipsnyje nurodytais ypatumais daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam G. M. laisvės apribojimo bausmę.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusioji J. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti 492,35 eurų dydžio žalą, padarytą pavogus jos telefoną. Kaltinamasis ieškinį pripažino. Kadangi kaltinamasis nusikalto ir žalą padarė būdamas nepilnametis, iš 2013-06-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad tuo metu jo rūpintoja buvo S. M., taigi jis subsidiariai atsakinga už nepilnamečio rūpintinio padarytą žalą. Rūpintojos pareiga atlyginti žalą nukentėjusiajam pasibaigia, kai kaltinamasis sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakaktų žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir G. M. skirti 6 (šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi gydymosi įstaigose, ir mokytis.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

J. B. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 492,35 eurų žalos atlyginimą iš kaltinamojo G. M. bei subsidiariai iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti G. M. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.