Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. Ž. dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 29 220 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso du miškų ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini).

2021-04-09 pastebėjo, kad dalis medžių šiuose sklypuose iškirsta be jos žinios, todėl ji dėl galimai nusikalstamos veikos kreipėsi į policijos įstaigą. Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad jai priklausančiuose žemės sklypuose esančių medžių kirtimą organizavo gretimo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius už miško kirtimą atsakingų asmenų tyčios.

2021-09-10 antstolis S. V., dalyvaujant MB „(duomenys neskelbtini)“ specialistui G. G., surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0127-21-022, kuriame nurodė, kad 2021-08-05 buvo išmatuoti ieškovės žemės sklypuose nupjautų medžių skersmenys, nustatytos medžių rūšys ir apskaičiuotas nupjautų medžių tūris. Jai padaryta 29 200 Eur žala, kuri apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. A. parodė, kad 2020-04-02 bendrovė įregistravo nuosavybės teisę į miško paskirties sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat perka įvairius sklypus ir įmonės vadovas asmeniškai nevažiuoja apžiūrėti ribų kiekvieno perkamo sklypo, kadangi to fiziškai nebūtų įmanoma padaryti, nes per mėnesį nuperka 10 ar 20 sklypų. Nurodyto žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Iš K. A. parodymų galima suprasti, kad jam buvo žinoma apie kilusį ginčą su ieškove dėl sklypo ribų dar iki pradedant kirtimo darbus. Prieš ruošdamasis kirsti mišką jis suderino kertamo miško ribas su kito žemės sklypo savininku V. J., tačiau su ieškove to nepadarė. K. A. teigė, kad kai bendrovė pirko sklypą, betoninių stulpų, žyminčių bendrą sklypo ribą, jis nematė, o juos pastebėjo tik 2021-04-29.

Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą vykdant ūkinę ar kitą veiklą savo naudojamuose žemės sklypuose nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ar gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Vien faktas, kad buvo iškirstas miškas gretimuose žemės sklypuose, pats savaime, nepriklausomai nuo tokį faktą sąlygojusių priežasčių, patvirtina nurodytos pareigos pažeidimą. Būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – miško iškirtimo ieškovės žemės sklypuose be ieškovės leidimo, jai buvo padaryta turtinė žala. Atsakovė būdama pakankamai rūpestinga ir atidi, turėjo tinkamai nustatyti žemės sklypų ribą ir įsitikinti, kad nenukrypta į ieškovei priklausančius žemės sklypus, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė, tokiu būdu pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovė prieš pradėdama organizuoti miško kirtimo darbus, t. y. dar prieš leidimo kirsti mišką gavimą, privalėjo įsitikinti, kad ji nepažeis ieškovės kaip gretimo sklypo savininkės teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė, žinodama, kad yra nesutarimas su ieškove dėl bendros sklypo ribos, negalėjo pradėti darbų prieš tai neatlikusi kadastrinių matavimų arba nesuderinusi sklypo ribų su ieškove. Atsakovė elgėsi vienašališkai, sklypo ribos neaiškumas atsakovei nebuvo kliūtis organizuoti miško kirtimo darbus. Ji medžių kirtimą organizavo neįsitikinusi sklypo ribų tikslumu ir nesiimdama visų būtinų veiksmų joms išsiaiškinti. Todėl ji prisiėmė ir riziką, kad gali būti iškirstas ieškovei priklausantis miškas. Atsakovė yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai. Už teisingų miško sklypo ribų parodymą atsakovės pasitelktam J. K., rengusiam dokumentus leidimui gauti, bei medžių kirtimą vykdantiems subjektams buvo atsakinga miško sklypo savininkė – atsakovė. Toks nerūpestingas jos elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovė turėjo turtinės naudos, nes ieškovės sklypuose nukirstus medžius pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2021-10-15 teismas, remdamasis tik ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai.

2021-11-09 atsakovė pateikė prieštaravimus ir prašė panaikinti priimtą preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, prieštaravimuose nurodydama, kad prašoma priteisti suma yra užaukštinta nepagrįstai. Žalos dydis grindžiamas 2021-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei prie jo pridėtu specialisto G. G. matavimais ir paskaičiavimais. Nurodyta, kad neva iškirsta 118 medžių, tačiau tokie duomenys neatitinka fakto, nustatyto ikiteisminio tyrimo metu. 2021-06-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad buvo iškirsta 69 medžiai. Taip pat sulyginus specialisto atliktus matavimo/skaičiavimo duomenis ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, matyti, kad jie nesutampa, pvz., faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota, kad nupjauta eglė, kurios kelmas likęs 80 cm skersmens, tačiau specialisto paskaičiavimuose tokio skersmens kelmo visai nėra. Nėra duomenų ir dėl matavimo prietaisų patikros ir atitikimo įstatymų nustatytiems reikalavimams, todėl tikėti matavimais nėra jokio pagrindo. Ieškovė nepagrįstai padidino iškirstų medžių kiekį ir dėl to nepagrįstai prašo pernelyg didelės žalos, kurios faktiškai ji nepatyrė. Netikėti ikiteisminio tyrimo duomenimis nėra pagrindo.

Ieškovė apskaičiavo žalos dydį remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Tačiau šie įkainiai nėra taikomi apskaičiuojant žalą nurodytoje situacijoje. Įsakymas netaikomas miško žemėje augantiems augalams.

Ieškovas turi pagrįsti keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, tačiau to nepadarė.

Be to, nors žala turi būti atlyginama visiškai, tačiau asmuo negali gauti daugiau nei neteko. Ieškinyje nėra įvertinta, kad kertant mišką yra patiriamos ir sąnaudos, kurios turi būti išminusuojamos iš žalos sumos.

Atsiliepime į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštaravimus ieškovė nurodė, kad policijos pareigūnai, surašydami įvykio vietos apžiūros protokolą suskaičiavo tik tuos kelmus, kurie matėsi vizualiai, tačiau neužfiksavo kirtavietėje buvusių kelmų, kurie buvo užversti nukirstų medžių šakomis ir kitomis liekanomis ir kuriuos buvo galima pamatyti tik atitraukus medžių liekanas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius už miško iškirtimą atsakingų asmenų tyčios, todėl papildomi procesiniai veiksmai nebuvo atliekami ir iškirstų medžių skaičius taip ir nebuvo nustatytas. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuris laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, todėl nurodytas iškirstų medžių kiekis ir skersmuo yra patikima išvada dėl nukirstų medžių kiekio ir skersmens. Atsakovė, turėdama procesinę pareigą pagrįsti savo atsikirtimus, turėjo įrodinėti priešingai. Susiklosčiusi teisminė praktika taip pat patvirtina, kad apskaičiuojant žalos dydį, atsiradusį dėl nukirstų medžių, remiamasi Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Ieškovės atstovas teismo posėdžiuose ieškinį palaikė, išdėstė poziciją, iš esmės sutampančią su ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus pateiktais argumentais bei motyvais, nurodydamas, kad nėra pagrindo preliminariam sprendimui pakeisti, nes atsakovė atliko visus miško kirtimo organizacinius darbus, jos veikla susijusi su prekyba mediena, mišku, ji rūpinosi miško kirtimo leidimu, samdė J. K., kad parengtų miškotvarkos projektą. Tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypo ribos buvo preliminarios. Sklypo ribos buvo derintos tik su vienu iš gretimų sklypų savininku, su ieškove nebuvo derintos. Iškirsti medžiai, kurie J. K. ir buvo pažymėti kaip kertami. Atsakovė perleido miško kirtimo darbus vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o perleisdama garantavo, kad medžiai yra atsakovei priklausančiame žemės sklype. Miškas iškirstas pagal tas ribas, kurias buvo nužymėjusi atsakovė per samdytą asmenį L. K.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 2 dalį už samdomo asmens padarytą žalą atsako jį samdantis asmuo. Kertami medžiai buvo pažymėti netinkamai ir dėl to atsirado žala.

Medieną atsakovas pardavė ir gavo naudą, o ieškovė iš to jokios naudos negavo. Vykstant bylos nagrinėjimui buvo atlikti ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, nes buvo abejonių ar kertant buvo laikomasi ribų. Tačiau nuogąstavimai nepasitvirtino. J. K. rengdamas miškotvarkos projektą, atliko savo pareigą netinkamai, o atsakovė per samdytus asmenis veikė nerūpestingai, todėl ir turi atsakyti dėl padarytos žalos.

Atsakovo atstovas teismo posėdžiuose išdėstė poziciją, kuri iš esmės sutapo su prieštaravimuose išdėstyta pozicija, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, nurodydamas, kad ieškovė turi įrodyti 4-ias žalos atsiradimo sąlygas. Dėl žalos dydžio – ieškovė remiasi metodika ir taisyklėmis, kuri netaikoma miško medžiams. Atsakovė neatliko kirtimo, pardavė mišką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir vykdė miško kirtimą. Į parduoto miško kainą ir turėtų būti orientuotas priteistinos žalos dydis. Medžių kirtimas buvo vykdomas be kadastrinių matavimų. Mano, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui.

Trečiuoju asmeniu byloje įtraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog mano, kad ieškinys nepagrįstas. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo statų mišką pagal PVM sąskaitą faktūrą. Už mišką pagal ją ir buvo sumokėta. Trečiasis asmuo miško kirtimą atliko pagal miško kirtimo nužymėjimą. Aplinkybės, kad buvo iškirstas ir ne atsakovui priklausęs miškas, miško kirtimo metu nebuvo net numanomos, nes kirtimas nenužymėtame plote nebuvo vykdomas. Tai turėjo būti žinoma ir ieškovei.

Kai miško kirtimas buvo vykdomas laikantis projekto ir nužymėjimo, nei atsakovo, nei trečiojo asmens kaltės nėra, nes atsakovė miško nekirto, o trečiasis asmuo nepažeidė miško kirtimo projekto.

Ieškovė teigia, kad buvo nukirsti 118 vnt. medžių, bet nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad buvo iškirsta 69 vnt. medžių. Tokie buvo ir ieškovės sutuoktinio parodymai, o jis buvo apklaustas ne kartą ir visą laiką kartojo tą patį. Galimai ieškovė anksčiau buvo atlikusi ne vieną kirtimą ar malkavimą, todėl jos sklype galėjo būti daugiau negu 69 kelmai, nes jie nebuvo šviežiai nukirsti ir tas matėsi kirtimo metu. Atvykus policijos pareigūnams, tas taip pat matėsi. Ieškovė teismui pateikdama melagingus teiginius ir duomenis elgiasi nesąžiningai ir galimai siekia praturtėti kitų asmenų sąskaita. Mano, kad teismas turi vadovautis nepriklausomų asmenų – policijos pareigūnų iškart po įvykio fiksuotais duomenimis.

Į bylą pateiktas antstolio 2021-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paruoštas ir kirtimo vieta apžiūrėta jau gerokai po kirtimo. MB „(duomenys neskelbtini)“ specialistas G. Giedraitis 2021-08-05 rengiant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, išmatavo ieškovės žemės sklypuose nupjautus medžių kelmus ir nustatė medžių rūšis ir tūrius, tačiau jokie duomenys, kad šis asmuo turi tokią teisę ir kompetenciją, į bylą nėra pateikti. Minėtas asmuo žalą skaičiuoja pagal želdinius, o ne medžius, taikydamas netinkamą metodiką, kuri netaikoma žalos dėl medžių iškirtimo nustatymo atveju. Žala turi būti pagrįsta, o ne menama. Šiuo atveju nevertinta, kad medžius reikia iškirsti, ištraukti iš miško, paruošti ir atrinkti medieną pagal jos rūšis, sutvarkyti kirtavietę, kas yra didelės išlaidos, todėl status miško kaina yra ženkliai mažesnė negu paruoštos parduoti medienos. Patiriamų išlaidų ieškovė nevertina ir neišminusuoja iš žalos.

Ieškovė nepagrindė kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nenurodė priežastinio ryšio bei pačių neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

priimamas galutinis sprendimas, preliminarus sprendimas naikinamas ir ieškinys atmetamas.

I. Bylos esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ir kitų jos civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, padarytos žalos dydžio.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Ieškovė A. Ž., būdama gretimo su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkė, reiškia ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, gretimo sklypo savininkei, dėl jos sklype iškirstų miško medžių.

Bylos medžiaga ir prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad ieškovė A. Ž. yra dviejų miško ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai numeriai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir kurie iš vienos pusės ribojasi su gretimu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nekilnojamo turto registre nuo 2021-05-20 įregistruotas kaip atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima miškų pirkimu, kirtimu ir pardavimu, 2020-04-02 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1699 ir 2021-05-10 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2703 pagrindu, savininkė. Nurodyti besiribojantys žemės sklypai buvo suformuoti atlikus tik preliminarius matavimus.

2020-03-20, t. y. dar iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusiperkant miško ūkio paskirties žemę, besiribojančią su ieškovės A. Ž. žeme, tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Stataus miško/biržės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2020-03-20, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1, 01 ha miško ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) statų mišką išsikirtimui, pagal 2020-03-06 galiojantį pranešimą apie ketinimą kirsti mišką serija A Nr. 05829 privataus miško savininkui. Sutartyje nurodyta, kad kirtimo darbai bus atliekami vadovaujantis pardavėjo parengtu miškotvarkos projektu ir jame numatytu leidimu kirsti mišką, kuris yra galiojantis. Leidimas kirsti mišką išduotas privataus miško savininkams J. S. G. ir J. J. G., už kuriuos pagal 2020-03-05 notaro išduotą įgaliojimą kaip fizinis asmuo veikė K. A., kuris yra ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Leidimas kirsti mišką išduotas pagal miškininko – specialisto J. K. parengtą miškotvarkos projektą. Leidimą išdavė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Alytaus regionas.

Byloje nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė stataus miško kirtimą, pagal išduotą leidimą kirsti mišką ir J. K. parengtą miškotvarkos projektą, to neginčija ir pati ieškovė, jog miškas iškirstas pagal miškotvarkos projekte nurodytus ir J. K. nužymėtus medžius. Taip pat byloje nėra ginčo, kad rengiant miškotvarkos projektą ir išduodant leidimą tiek ieškovės, tiek gretimas žemės sklypas, kuriame išduotas leidimas kirsti mišką, suformuoti tik pagal preliminarius matavimus ir iš esmės tai yra ginčas dėl ribos tarp gretutinių sklypų savininkų. Tą patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu ieškovės žemės sklypų padaryti kadastriniai matavimai, pagal kuriuos ieškovei suformuoti žemės sklypai yra šiek tiek ir mažesnio ploto. Tačiau ieškovė pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, iš esmės pasiūlė teismui ginčo teisinę kvalifikaciją. Todėl teismas, remdamasis ieškovės nurodytu faktiniu ieškinio pagrindu, sprendžia ginčą remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reguliuojančiomis teisės normomis, nepriklausomai nuo to, kad neteisėti veiksmai ir siejami su nuosavybės teisės įgyvendinimu. Teismas vertina atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų neteisėtumą bei jų priežastinį ryšį su ieškovei padaryta žala.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšdama ieškinį, jai padarytos žalos atlyginimą siejo su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtais veiksmais, kuriais ji nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtintos pareigos, vykdant ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės savininkų ar naudotojų teisių ar įstatymo saugomų interesų, t. y., prieš tai neatlikusi kadastrinių matavimų ir nesuderinusi sklypo ribų su ieškove veikė vienašališkai organizuodama medžių kirtimą (rengė dokumentus leidimui gauti, pasitelkė asmenį miškotvarkos projektui rengti ir neparodė jam teisingų sklypo ribų), todėl kaip ūkio subjektas veikė neapdairiai ir nerūpestingai. Bylos nagrinėjimo metu (per baigiamąsias kalbas) ieškovės atstovas nurodė naują aplinkybę - J. K., rengęs miškotvarkos projektą ir dokumentus leidimui gauti, netinkamai, ne pagal sklypų ribas nužymėjo medžius, todėl žąlą padariusį asmenį samdęs asmuo, nagrinėjamu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį, turi atlyginti ieškovei dėl jos sklype iškirstų medžių patirtą žalą.

Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246 -6.249 straipsniai). Neteisėtai veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas ar neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisisdeda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemiančiu padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

Atkreiptinas dėmesys, kad miško kirtimo darbus vykdė ne atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o trečiasis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Miškui kirsti reikalingais dokumentais – miškotvarkos projektu ir leidimu miškui kirsti rūpinosi K. A., kaip fizinis asmuo, atstovaujantis privataus miško savininkus pagal įgaliojimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktinės teisės į sklypą, kuriam gautas leidimas kirsti mišką ir padarytas kirtimo projektas, išviešintos tik 2021-05-20 Nekilnojamo turto registre. Todėl pripažintina, kad ieškovė objektyviais ir patikimais įrodymais neįrodė, kad atsakovė savo elgesiu prisidėjo prie žalos atsiradimo (pakankamumo taisyklė), o taip pat priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos dėl ieškovės sklype iškirstų medžių ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip miško savininkės, nepasirūpinusios teisingu sklypo ribų parodymu atsakovės samdytam asmeniui J. K., veiksmų. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė neorganizavo miško kirtimą leidžiančių dokumentų gavimo. Miškotvarkos projektą pagal kurį išduodamas leidimas miškui kirsti ir miško valdos įvertinimo aktą rengė miškininkas – specialistas J. K. (privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), leidimą kirsti mišką išdavė viešosios teisės subjektas, todėl atsakovė negali atsakyti už žalą, kuri atsirado dėl jo darbuotojo kaltės CK 6.264 straipsnio pagrindu. Atsakovė negali kontroliuoti asmenų, atliekančių valdžios funkcijas veiksmų, o tai yra būtinas elementas, taikant atsakomybę pagal CK 6.246 straipsnio 2 dalį.

Neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos apie kitas deliktinės atsakomybės sąlygas teismas nepasisako, tame skaičiuje ir dėl žalos dydžio pagrįstumo.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškinys atmestinas, neįrodžius atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Dėl dokumentinio proceso specifikos, teismas nesprendžia ir netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, klausimo.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turėjo 1800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra realios, pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.

Ieškinį atmetus, taip pat iš ieškovės priteistinos išlaidos valstybei (24,56 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimą, 2021-10-15 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. Ž. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. Ž. 24,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.