Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-180-1000/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
1-180-1000/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35347-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Šarūnė Butkuvienė
Kaltinamasis
R. B.
Civilinis ieškovas
A. B.
Advokatai
Darius Staškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-180-1000/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35347-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.8.1; 2.1.15.1; 2.3.6.4.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 13 d.Pasvalys
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šakalienei,dalyvaujant prokurorui T. D.,kaltinamajam R. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2018 m. liepos 23 d. apie 23.40 val. Pasvalyje, Lėvens upės pakrantėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl jaunuolių keliamo triukšmo, tyčia suėmė už dešinės rankos žasto nepilnametį A. B., gim. (duomenys neskelbtini), medine lazda jam sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į nugarą, po to jo paties ranka jam sudavė į veidą ne mažiau kaip 3 smūgius bei parvertęs ant žolės atsisėdo jam ant krūtinės, taip nukentėjusiajam A. B. padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame žaste, nugaroje, poodines kraujosruvas nugaroje, pakaušyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažino. Teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną būdamas savo name išgirdo triukšmą, šūkaujantys jaunuoliai tuo metu buvo kitoje parko pusėje esančioje maudykloje, buvo trys vaikinai ir mergina. Kai išgirdo stipresnius garsus, ir, kad šūkaujant yra įžeidinėjama jo žmona, jaunuoliai jau buvo perplaukę į pakrantę prie jo namo. Nusileido į pirmą aukštą ir išėjo į kiemą. Išgirdo su jaunuoliais konfliktuojantį vyrą, girdėjo, jog šis vyriškis jiems sakė „liaukitės, ar ne per daug sau leidžiate“. Girdėjo, kad jaunimas atsakė: „mes šiandien prisigėrėme ir mums pochui“. Minėtas vyriškis toliau nuėjo paupiu pasišviesdamas telefonu ar prožektoriumi. Jis pats įėjo į paupį ir vieną vaikiną sulaikė. Buvo tamsu. Jaunuolis A. B. buvo jo privačioje teritorijoje. Viso ten buvo du vaikinai, vienas jį pamatęs iškart įšoko į vandenį. Du jau buvo vandenyje, t. y. mergina ir jaunuolis. A. B. paėmė gal už rankos, gal už riešo, gal už dilbio, bet ne už žasto, kaip yra minima, nusivedė jį į savo teritoriją, kur yra apšvietimas. Toje vietoje buvo aklina tamsa, todėl ir vedėsi jį į savo teritoriją. Vedant A. B. jis priešinosi, norėjo ištrūkti iš rankų. Atvedė jį iki vartelių, A. B. rodė jėgą, priešinosi, muistėsi į vartelius, daužėsi į juos. Jis išslydo ir galėjo pabėgti. Prie vartelių yra krūmas. Jis išsprūdęs ir bėgdamas pro tą krūmą parkrito ant žemės. Jam parkritus, jis A. B. užspaudė, atsisėdo jam ant kojų ir suėmė jo rankas, taip jį laikė, kol atvažiavo pareigūnai. Vieta, kur prispaudė A. B., yra apie 30 metrų nuo upės, ten yra medžių, karklų, pro kuriuos sunku matyti. Atėjo jo žmona. Jai pasakė, kad skambintų policijai. A. B. dar muistėsi, priešinosi. A. B. pykino, jis vėmė. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai, policijos pareigūnams A. B. nesakė, kad jį mušė, melavo, kad nežino pas ką yra atvažiavęs, kokie jo draugai, kokie draugų vardai. A. B. pagaliu nemušė. Su juo nekonfliktavo, teigia, jog A. B. konfliktavo su kitu žmogumi, kuris, kaip minėjo, buvo prie upės. Tai galėjo būti žvejys ar taip koks žmogus. Jo žmona jaunuolius įspėjo iš balkono, bet jie negirdėjo. Būna, kad jaunimas patriukšmauja, bet šįkart žodžiai buvo skirti jo žmonai. Kai A. B. sulaikė už rankos, galėjo būti padaryti sužalojimai. Jaunuolis buvo tik su maudymosi kelnaitėmis ar šortais. Nurodė, jog neneigia, kad kai jie grūmėsi, naudojo fizinę jėgą, nes A. B. priešinosi. Specialiai to nedarė. Tai buvo kaip sulaikymas, gynyba, noras jį perduoti policijai. A. B. galėjo susižeisti griūdamas, įsibrėžti krūmuose. Parodė, jog nepripažįsta, kad tai padarė tyčia, tai buvo būtinasis reikalingumas. Nurodė nežinantis kaip reaguoti, kai jaunuolis nusimauna kelnaites ir siūlo jo žmonai santykiauti.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2018 m. liepos 23 d. apie 23.20 val. namie išgirdo triukšmą. Necenzūriniai žodžiai, šūkavimai sklido nuo parko maudyklos. Tai trikdė ramybę, bet manė, kad neadekvačiai besielgiantis jaunimas pašėls ir išsiskirstys. Suprato, kad grupė asmenų jau yra paupyje, netoli jo gyvenamojo namo. Girdėjo kelis vyriškus ir vieną moterišką balsą. Jie šūkavo, jų kalboje vyravo necenzūriniai žodžiai, pasigirdo užgauliojančios replikos skirtos jo žmonai „mes gėrt ir eik tu nachui!“, „rusų kalbos mokytoja čiulpk tu bybį, supratai“, „mes prisigėrėm ir mums pochui, supratai, blet!“, „Bitinien, eik tu nachui, supratai!“, „blet, Bajelio, tu pavarai“, „byb dėjau, kurva, supratai”, „Rusų kalbos mokytoja, supratai, blet. Aš nusimaunu triusikus ir čiulpk tu byb, nachui, supratai!“. Buvo aišku, kad jaunuoliai gerai žino, kieno čia namai. Užgauliojant nesigirdėjo tik panelės, bet ji garsiai triukšmavo ir keikėsi kartu su kitais. Replikos žmonai jaunuoliams kėlė smagų juoką. Tuomet jis nuėjo į kambarį ir pasakė, kad žmona pasiklausytų, kas šūkaujama, nes tai liečia ją. Žmona, išėjusi į balkoną, sušuko, kad jie baigtų siautėti, nes yra privačioje valdoje ir kad ji praneš policijai. Nebuvo jokios reakcijos. Nusprendė, kad reikia kažką daryti, kadangi jie jau siautėjo privačioje valdoje, manė, jog nepranešus policijai, jie gali pradėti niokoti, kas paklius po ranka. Išėjo į kiemą. Išgirdo vyresnio žmogaus balsą, kuris konfliktavo su jaunuoliais. Po to matė, kaip žmogus, pasišviesdamas prožektoriumi, nuėjo į maudyklos pusę. Nuėjo į paupį. Įžiūrėjo du asmenis. Kai vienas asmuo ruošėsi šokti į upę, jį sučiupo už rankos privačioje valdoje. Kitas įšoko į vandenį ir su ten buvusiais nuplaukė į parko maudyklą. Pakrantėje liko tik jis su A. B.. Kadangi abejojo dėl savo saugumo, nusprendė jį vestis į kiemą, į apšviestą teritoriją. Vedamas jis priešinosi, rodė jėgą, tai yra stumdėsi, bandė ištrūkti. Kai jau buvo prie vartelių, atbėgo žmona. Tada jis dar labiau ėmė muistytis, todėl paleido jį iš rankų, bet jis bėgdamas paslydo ant žolės ir parkrito. Gulėjo ant nugaros, jis A. B. prispaudė kojas ties keliais ir laikė už rankų. Nuo vaikino sklido alkoholio kvapas. Pasakė žmonai skambinti policijai. Paprašė A. B. atsisėsti, paleido laisviau rankas ir leido pasikelti. Dėl girtumo A. B. pykino. Prašė paleisti, jie pasakė, kad paleis jį, jei dabar ateis jo draugai ir atsiprašys. Bet jis teigė, kad neturi telefono ir negali jų pakviesti. Žmona dar paklausė, kodėl taip bjauriai ją įžeidinėja. A. B. atsiprašė. Jo nepaleido ir laukė policijos, norėjo sužinoti, kas kiti jaunuoliai. Policija atvyko greitai. Pareigūnams klausinėjant apie įvykį, jis išsisukinėjo, nei giminaičių, nei draugų pavardžių pasakė nežinantis. Jokių nusiskundimų jo atžvilgiu policijai nepateikė. Policijos pareigūnams paklausus, ar žmona rašys pareiškimą, pareiškimo tuo metu ji nerašė. Jis tik savo privačioje valdoje sulaikė ir perdavė girtos, įžūliai besielgiančios, įžeidinėjančios ir žeminančios jo žmoną kompanijos narį policijos pareigūnams (t. I, b. l. 139-140).

Nukentėjusysis A. B. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną, 20 val. vakaro susitiko su savo pusbroliu A. B.. Susitiko ir su kitais draugais – A. A. ir D. B.. Nuėjo į parką prie pavėsinės, kuri yra netoli ežerėlio. Apie 23 val. visi ėjo nusimaudyti. Eidami maudytis ir brisdami per upę į kitą upės pusę, gal kiek pašūkavo. Tikslių žodžių, kurie buvo pasakyti šūkaujant, nepamena. Buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,39 promilių neblaivumas, alkoholį vartojo vienas. Šūkaujant gal kažkas ir buvo pasakyta rusų kalbos mokytojai, bet vardai ir pavardės nebuvo minimi. Galėjo būti vartojami necenzūriniai žodžiai. Nurodė, jog pasakyti žodžiai turbūt galėjo sukelti nemalonius jausmus R. B. ir jo sutuoktinei. Nežino, kodėl taip elgėsi. Nežinojo, kad ten gyvena rusų kalbos mokytoja. Nurodė, kad jam labai nepatinka rusų kalba ir nepatiko pradinėse klasėse jį mokiusi rusų kalbos mokytoja. Žodžiai nebuvo skirti kaltinamojo žmonai. Pusbrolis buvo su juo ant kranto. Kiti du draugai jau buvo sušokę į vandenį. Bešokinėjant jį kažkoks asmuo pagavo už dešinės rankos ir pradėjo tempti į namų pusę. Jokio žmogaus, kaip mini kaltinamasis, kuris juos drausmino, nebuvo. Nesuprato, kas vyksta. Atsisukęs pamatė vyrą – R. B.. Jis turėjo rankoje pagalį ir 4 ar 5 kartus trenkė jam per nugarą. Vyras atėjęs iš karto jį mušė. Vieta, kur jį mušė pagaliu, nebuvo apšviesta, bet nebuvo visai tamsu, nes buvo vasaros metas. Paklausė, ką jis daro, ką jis tam vyrui padarė. Vyras nieko neatsakė. Tuo metu jis buvo tik su maudymosi kelnaitėmis. Jo ranka taip pat buvo įbrėžta, pakaušyje buvo įbrėžimas, R. B. sudavė į galvą su savo ranka, laikydamas jo ranką. Pasivedęs gal 10 m nuo upės, pasiguldė jį ant žemės, vieta, kur jį paguldė, nebuvo apšviesta. Jokio krūmo nebuvo. Su vyru kartu buvo moteris, jo žmona. Jis žmonai pasakė, kad atneštų virvę, nes jis muistėsi. Vyras jam pasakė, kad jei jis taip spurdės, jį suriš. Tuomet jis nustojo muistytis. Vyras sėdėjo jam ant pilvo, gal kažkiek aukščiau, tai yra ant krūtinės. Paprašė jo pasitraukti, nes jam pasidarė negera ir pykino, dusino. Vyras atsakė, kad nepaleis. Kartu buvę draugai galėjo matyti, kai vyras pagriebė jį už rankos, draugai išlipo į krantą ir nuėjo prie lieptelio, girdėjo, kaip draugė šaukė: „ką jis padarė? Paleiskite jį.“ Kai R. B. žmona atnešė virvę, jis žmonai pasakė, kad ji iškviestų policiją. Policija atvyko labai greitai. Vyras pakėlė jį nuo žemės ir nusivedė į savo teritoriją pas policijos pareigūnus. Pareigūnai jį išsivežė. Pareigūnai jam nustatė neblaivumą, paklausė, pas ką yra atvykęs, jis pasakė, kad pas močiutę, jį ten ir nuvežė. Policijai apie smurtą nieko nesakė, nes buvo neblaivus, jam buvo šokas, buvo baisu. Nurodė, jog patyrė neturtinę žalą, nes buvo sumuštas, jam labai skaudėjo, buvo sukrėstas dėl tokių suaugusio žmogaus veiksmų. Draugai matė, kaip jį muša, todėl jam buvo gėda, stengėsi su jais nebesusitikti. Visa jo nugara buvo sužalota, matėsi sužalojimai, tuo metu buvo vasara, buvo gėda maudytis. Buvo sunku užmigti. Lankėsi pas psichologą. Iš pradžių manė, jog viskas praeis savaime. Nemiegojo, prašė mamos vaistų, ji davė vaistų, tačiau jie nepadėjo. Važiavo pas psichologą, psichologas išrašė vaistų. Iki šiol jaučia pasekmes. Taip pat nurodė patyręs turtinę žalą, kurią prašo jam atlyginti, ją sudaro 12 Eur už vaistus, 34 Eur už kurą važinėjant į apklausas Pasvalyje, pas teismo medicinos ekspertus Panevėžyje.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad įvykio vakarą susitiko su savo pusbroliu A. B. netoli jo namų, tada ėjo susitikti su kitais draugais D. B. ir A. A.. Ėjo į didįjį parką, nuėjo prie pavėsinės. Vėliau ėjo maudytis, ėjo į kitoje upės pusėje esančią maudyklą, tačiau viršutinius rūbus ir kitus daiktus paliko parko pusės krante. Maudėsi, gal ir pašūkavo, nes vieni buvo vandenyje, kiti ant kranto, tai taip kalbėjosi tarpusavyje, nesipyko, niekas jų nedrausmino. Staiga pajuto, kaip jam už dešinės rankos kažkas stipriai suėmė, atsisuko ir pamatė vyrą. Jam stipriai skaudėjo, mano, kad jis tada jam įdrėskė, nes paskui toje vietoje buvo įdrėksta. Matė, kad kitoje rankoje vyras turi lazdą, su ja jis sudavė per nugarą gal 4-5 kartus. Kai mušė lazda, jis jo rankos nepaleido. Tada tas vyras jį vedėsi link namų vis laikydamas tą pačią dešinę ranką, o kita savo ranka sučiupo už jo kairės rankos ir jo ranka sudavė kokius 4 smūgius į kairį skruostą, skaudėjo. Kol jis jį tempėsi, dar kojomis spyrėsi į žemę, nenorėjo būti tempiamas. Pasivedęs kažkiek nuo upės, jis parvertė ant nugaros, atsisėdo jam ant pilvo. Jis laikė rankas prispaustas prie žemės, pats sėdėjo jį apžergęs. Kai sėdėjo ant jo, jį dusino. Tada jis šalia buvusiai moteriai pasakė atnešti virvę. Ta moteris prie vyro buvo nuo pat pradžių, ji visada buvo šalia ir viską matė bei girdėjo. Moteris atsinešė virvę. Ji tą virvę padėjo šalia, bet tas vyras nerišo, nes jis nesipriešino. Moteris pasakė, kad pasakytų draugų vardus, tada paleis. Pasakė jai bet kokius išgalvotus vardus. Kiek girdėjo, ta moteris pasakė vyrui paleisti jį, bet jis pasakė, kad nepaleis. Vyras jai liepė kviesti policiją. Policija greitai atvažiavo. Iki tol tas vyras jį laikė, jis nieko nesakė. Atvyko policija, tas vyras jį perdavė policijai. Girdėjo, kaip policininkai klausė, ar bus kokių nusiskundimų ar rašys pareiškimą, tai ta moteris pasakė, kad ne. Pareigūnai nustatė neblaivumą, nuvežė pas močiutę. Nei močiutei, nei pareigūnams nesisakė, kaip susižalojo, kodėl nepasakė, nežino, buvo išsigandęs. Iš ryto, kai atsikėlė, pasakė savo močiutei, o tada pranešė savo tėvams. Kada jį tas vyras prie upės suėmė už rankos, tuo metu visi trys draugai buvo vandenyje, ir tai pamatę pabėgo (t. I, b. l. 50-52).

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate pareigūne. 2018 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, dirbo naktinėje pamainoje. Buvo gautas pranešimas, kad triukšmauja ir keikiasi jaunuolių kompanija. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja B.. Nuėjo kartu su ja per kiemą link paupio. Rado jaunuolį ir pranešėjos vyrą. Jaunuolis buvo akivaizdžiai neblaivus. Pranešėjos vyras nurodė, kad buvo keli jaunuoliai. Nurodė, kad jaunuoliai kėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius. Apėjo teritoriją ieškodami kitų jaunuolių. Kolega apžiūrinėjo teritoriją, ji pasiliko su jaunuoliu. Jaunuolis nieko nesakė. Apžiūrėję teritoriją, pasiteiravo pranešėjo, ar jis turi pretenzijų. Vyras nurodė, kad neturi. Besiaiškinant aplinkybes vyras nurodė, kad kiti jaunuoliai gali būti kitoje upės pusėje. Su jaunuoliu nuvyko į kitą upės pusę ieškoti jo draugų, bet nieko nerado. Nustatė jaunuoliui blaivumą, surašė protokolą ir parvežė jį pas močiutę. Ant jaunuolio nugaros matėsi paraudimai, įbrėžimai. Teiravosi jo, kas nutiko, klausė, gal jam reikalinga pagalba. Jaunuolis nieko neminėjo, kad prieš jį buvo panaudotas smurtas. Jis pageidavo važiuoti namo. Kaip sužalojimai atsirado, jis neaiškino. Sužalojimus ant nukentėjusiojo kūno pamatė eidama jam iš paskos, nes jis buvo nuogas, švietė su žibintuvėliais, nes buvo tamsu. Įvykio vietoje jokių daiktų nerado. Kai atvyko į įvykio vietą, jie buvo netoli kiemo, paupio teritorijoje. Atstumo negali pasakyti. Kai atvažiavo, jie buvo paupio pusėje. Kaltinamasis ir jo žmona minėjo, kad jaunuoliai negražiai elgėsi, kalbėjo, rodė kažkokius gestus.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog yra kaltinamojo kaimynas, gyvena prie upės, kitoje pusėje yra maudykla ir parkas. Buvo 2018 m. liepos 22 d. ar 23 d., vėlus vakaras, galbūt po 23 val. Išgirdo triukšmą - garsiai rėkė, šūkavo, dainavo. Garsiai rėkė ir spygavo mergina. Pagalvojo, jog kažkas gali atsitikti, todėl reikėtų iškviesti policiją. Nuo Pasvalio miesto maudyklos triukšmas persikėlė per upę į jų krantą. Jaunuoliai garsiai rėkė, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Necenzūriniai žodžiai buvo rusų kalba. Nuo prie jų esančios maudyklos triukšmas persikėlė link kaimyno B.. Buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Buvo nurodoma B. pavardė, jos pareigos, kad ji mokytoja, kad ji rusų kalbos mokytoja. Buvo siūlomos jos atžvilgiu seksualinės paslaugos. Iš balsų suprato, kad galėjo būti ne mažiau kaip du, trys asmenys, iš jų viena buvo mergina. Ji vardu buvo A., nes į ją taip kreipėsi, jei gerai pamena, merginos vardas buvo iš A raidės. Triukšmas tęsėsi daugiau kaip pusvalandį. Nusprendė kviesti policiją, tačiau pamatė, kad policija jau atvažiuoja ir nusuka pas kaimynus. Matė, kaip policijos pareigūnai išvažiavo. Kas sėdėjo policijos automobilyje, negali pasakyti. Taip pat parodė, jog girdėjo, jog konfliktas pirmiausia kilo tarp žvejo ir jaunuolių. Žvejys juos ramino. Gan greitai žvejys pasišalino. Žvejo kepurėje buvo lemputė ar rankoje jis turėjo prožektorių, nes švysčiojo lemputė. Tada po kiek laiko, kaip suprato, jaunuolių išėjo raminti jo kaimynas. Konkrečių žodžių negali pasakyti. Girdėjosi keli pliūpsniai į vandenį. Garsaus rėkimo nebuvo. Nesigirdėjo, kad vyktų muštynės su žveju ar su R. B.. Girdėjo merginos žodžius apie tai, kad kažkas ateina ir, kad grįžtam. Ji su B. nekonfliktavo. Suprato, kad kai žvejys ar B. juos pradėjo drausminti, triukšmo nebebuvo. Negali pasakyti, ką jaunuolis sakė B., ar B. sakė jaunuoliui. Triukšmas nurimo. Girdėjosi kalba, bet nebe pakeltu tonu.

Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu parodė, jog A. B. yra jos anūkas. Įvykio naktį policijos pareigūnai jį parvežė namo. Anūkas buvo nusiminęs, nuleidęs rankas. Pamatė ant jo nugaros ruožus. Jis buvo tik su trumpikėmis. Paklausė jo, kas atsitiko, kas jį primušė. Jis pasakė, kad nežino. Paklausė pareigūnės, kas jį primušė. Ji atsakė, kad nežino, gal susibraižė maudydamasis. Anūkas nuėjo miegoti. Ryte nuėjo pasižiūrėti. Pasakė, kad jį primušė kažkoks diedas. Ji paskambino tėvams ir pasakė, kad atvažiuotų. Kito anūko paklausė, ar turi visus daiktus. A. pasakė, kad parnešė visus daiktus. Pasakė, kad trūksta akinių. Ji pasakė, kad A. nueitų ieškoti akinių. Jis su dviračiu nuvažiavo ieškoti, bet nerado. Atvažiavo tėvai ir juos išsivežė. Anūkas sakė, kad jį mušė su nulūžusiu grėblio kotu, kitas anūkas girdėjo, kaip jį talžė. Nesakė, už ką. Sužalojimai buvo ant nugaros, iš vienos pusės buvo trys ruožai ir iš kitos, daugiau jokių sužalojimų nematė.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis yra jos vyras, 2018 m. liepos 23 d. apie 23.30 val. jie su vyru ramiai leido laiką namuose. Išgirdo triukšmą parke ir suprato, kad neadekvatus jaunimas keliauja maudytis. Neužilgo garsai persikėlė prie jų namų. Vyras atidarė duris ir paklausė, ar ji girdi, kad jaunuoliai replikuoja jai. Išgirdo baisius žodžius, kurie buvo skirti jai. Po kiekvienos replikos girdėjosi žodis „supratai, eik tu n....., supratai, čiulpk tu b..., supratai, mes čia prisigėrėm ir mums p..., supratai“. Ji jautėsi pažeminta, nesuvokė, kodėl tai vyksta. Vyras išėjo į balkoną, norėdamas pamatyti, kas ten yra. Buvo tamsi naktis. Vyras riktelėjo: „ar nesiliausite, pranešiu policijai?“. Jie nesureagavo, o tik toliau keikėsi. Vyras pasakė, kad taip tęstis negali ir, kad reikia juos perduoti policijos pareigūnams. Vyras išėjo, ji pasakė jam neiti, nes jis rizikavo savo sveikata. Žodžiai buvo baisūs. Nurodė, jog vienas iš jaunuolių nusimovęs kelnaitės šaukė jai nepadorias frazes. Paupyje tikrai buvo dar vienas žmogus. Paupyje ji nebuvo, nuėjo vėliau. A. A., D. B. ir A. B. jau buvo kitame krante. Liudytojai, kalbėję apie moterį, kalba ne apie ją. Viską buvo galima įžiūrėti 5-6 metrų atstumu. Pamatė vyrą, atsivedantį A. B., kuris priešinosi. Eidamas pro vartelius A. B. į juos kelis kartus atsitrenkė. Jis užgriuvo ant krūmo. Vyras jo nemušė, nenaudojo jokios fizinės jėgos. Jis norėjo jį tik sulaikyti. A. B. ištrūkęs jam iš rankų pabėgėjo, paslydo ir parkrito. Tada vyras pribėgo, prispaudė kojas ir laikė už rankų. Ji paklausė, kad galbūt reikia A. B. surišti rankas, bet vyras pasakė, kad nereikia, reikia skambinti į policiją. Policija atvyko labai greitai. A. B. paklausė, kodėl įžeidinėja ją, nors ji nei vienam mokiniui nelinki nieko blogo, jis pasakė, kad žino. Vadinasi, jie kalbėjo ta tema ir jie žinojo, kur eina. Jis atsiprašė. Kai jis prašė, kad jį paleistų, vyras jam pasakė, kad paleis, jei ateis jo draugai ir atsiprašys. Sužalojimai, įbrėžimai ant rankų A. B. galėjo atsirasti nuo krūmo. Krūmas žmogaus aukščio. Buvo didelės nudžiūvusios šakos. Taip pat parodė, jog varteliai metaliniai, apačioje akmenys, sužalojimai ir mėlynės galėjo atsirasti nuo metalinių vartelių. Ant nugaros sužalojimai galėjo taip pat atsirasti nuo metalinių vartelių.

Nepilnametis liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą susitiko su A., po to jie susitiko su A. ir D.. Ėjo nusimaudyti. Nuėjo iki maudyklos, nusirengė. Ant A. nugaros nebuvo jokių žymių, įbrėžimų. Gal kažkiek garsiai kalbėjo, kėlė triukšmą. Kai triukšmavo, šūkavo, nepamena, kokius žodžius vartojo. A. galėjo kalbėti apie savo rusų kalbos mokytoją. Jam nepatiko jo rusų kalbos mokytoja. Galėjo būti vartojami necenzūriniai žodžiai. Maudėsi apie 10-15 min., šokinėjo į vandenį. Išlipo į krantą ir nuėjo įsibėgėti, norėdamas šokti į vandenį. Pamatė, kad netoli stovi vyras ir moteris. Vyras artinosi link jų ir rankoje turėjo lazdą, atrodė agresyvus. Lazda buvo medinė, kaip kotas, šaka. Moteris buvo už jo. Jis pats buvo netoli kranto ir išsigandęs įšoko į vandenį. A. su D. buvo vandenyje. A. stovėjo prie pat kranto, žiūrėjo į vandenį ir kalbėjo. Įšoko į vandenį ir išniręs pamatė, kaip tas vyras pagavo A. iš nugaros, trenkė lazda per nugarą. A. jo paklausė, ką jis padarė. Tiksliai nepamena, kiek kartų trenkė, bet iš pradžių buvo keli smūgiai, po to pakalbėjo ir dar keletą kartų trenkė. Tada paguldė A. ant žemės. Jis pats su A. ir D. plaukė link kranto ir stebėjo, kaip viskas vyksta. Kai šoko į vandenį, atstumas buvo nedidelis, kokie 3-4 metrai, ir viskas gerai matėsi. Viskas vyko prie pat kranto. Pradžioje stebėjo būdami vandenyje, po to grįžo į krantą prie savo drabužių ir stebėjo iš ten. Grįžęs pas močiutę A. papasakojo, kad tas vyras buvo ant jo užgriuvęs, kad jis negalėjo pabėgti. Joks kitas vyras jų nedrausmino. Moterį atpažino kaip buvusią savo rusų kalbos mokytoją, atpažino iš balso. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nepilnametis liudytojas nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, parodė, jog matė, kad vyras A. sugriebė už nugaros (t. I, b. l. 66-68).

Nepilnametė liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą su A., A., D. apie 23-24 val. nuėjo maudytis. Perplaukė į kitą pusę, kur gyvena kaltinamojo šeima. Išlipo į krantą. Šnekėjosi apie mokytojus, pamokas. Jie trys (ji, A. ir D.) yra iš gimnazijos, o A. mokosi Panevėžyje, tai jis nelabai žino jų mokytojų. Pradėjo kalbėtis apie rusų kalbos mokytojus. A., kaip suprato, nelabai patinka rusų kalba ir jo rusų kalbos mokytoja. Jis pradėjo rėkti negražius žodžius: „rusų mokytoja „duchė“. Jis kalbėjo garsiau. A. nežinojo, kad ten gyvena A. buvusi rusų kabos mokytoja B.. Gavosi sutapimas. Jis tai sakė ne prie namų, tai nežino, kaip jie išgirdo. Maudėsi, šokinėjo į upę. Kai buvo upėje, priėjo vyras ir pagriebė A.. Trenkė jam daug kartų lazda. Lazda buvo medinė, ją vyras atsinešė iš karto. Tuomet paguldė A. ant nugaros. Kiek pamena, jis atsisėdo ant jo ir neleido jam pajudėti. Dar dabar A. matosi randai. Aplink nebuvo jokios tvoros, medžių. Ta moteris pradėjo rėkti: „suriškit“. A. pradėjo atsiprašinėti, klausė jų, ką jis padarė. Jis atsiprašinėjo labai daug kartų. Ji ir A. su D. norėjo bėgti į krantą ir A. padėti, bet, kai pamatė, kad jį daužo, išsigando ir plaukė atgal. Visą tą įvykį, kai daužė, matė. Moteris klausė: „kuo aš jums užkliuvau, kad jūs mane taip vadinate?“. Sakė A. surišti. Vyras sėdėjo ant A.. Vandenyje buvo ji, A. ir D., o A. nebespėjo įšokti į vandenį. Mano, kad jei būtų nespėję įšokti, jiems būtų buvę tas pats. Alkoholio jie trys nevartojo, o ar vartojo A., to nematė. Moteris klausė A., kuo ji užkliuvo. A. pasakė: „atsiprašau, čia ne apie jus“. Jis prašė, kad jį paleistų, bet jo nepaleido ir dar liepė surišti. Jo nesurišo, tik tas vyras sėdėjo ant jo. Jis jį prispaudė ir nenorėjo paleisti. Viskas vyko toje pačioje vietoje prie upės. Kitų žmonių aplink nebuvo. Buvo tamsu. Buvo tik jie du – vyras ir moteris. Prieš tai jokių žmonių nesutiko. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja nurodė analogiškas aplinkybes (t. I, b. l. 88-92).

Nepilnametis liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą susitikę su A., A. ir A. ėjo maudytis, eidami link maudyklos garsiai kalbėjo. A. parėkavo. Jie šokinėjo į upę. Atėjo tas vyras (kaltinamasis). A. rėkavo, keikėsi. A. rėkavo apie rusų kalbos mokytoją. Rusų mokytojos pavardės neminėjo. Jis kalbėjo apie savo rusų mokytoją. Kad ten gyvena rusų kalbos mokytoja, A. nežinojo. Jį bandė visi tildyti, bet jis neklausė. Atėjo vyras su moterimi ir pradėjo mušti A.. Jis pats, A. ir A. buvo vandenyje. A. norėjo šokti, bet atėjo tas vyras ir nieko nesakęs pradėjo jį mušti. Jis jam trenkė su pagaliu. Negali pasakyti, koks buvo pagalys. Mano, kad medinis, apie 2 m ilgio. Jis jam sudavė apie 5 kartus į nugarą. Vyras jau iš karto turėjo pagalį rankoje. T. A. paguldė ant nugaros ir atsisėdo. Moteris rėkė, kad A. surištų. A. atsiprašinėjo. A. nesurišo. Jis pats, A. ir A. išsigando ir plaukė į kitą krantą, kur buvo daiktai. Viskas vyko toje pačioje vietoje prie upės, krante. A., kai jis buvo parverstas, buvo paguldytas per vidurį nuo upės ir tvoros, apie 5-10 m nuo upės kranto. Tą vyrą ir moterį matė pirmą kartą. Tą vakarą, kai ėjo link tos vietos, praėjo žvejys, bet nei jis jiems, nei jie jam nieko nesakė. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė analogiškas aplinkybes (t. I, b. l. 79-83).

Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad gyvena Panevėžio r., tačiau Pasvalio m. gyvena jos anyta, pas kurią nuo 2018 m. liepos 22 d. svečiavosi jos sūnus A. B.. 2018 m. liepos 24 d. ryte jai paskambino sūnus ir pasakė, kad naktį policijos pareigūnai jam surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis buvo neblaivus ir su draugais triukšmavo. Telefonu su sūnumi daug nekalbėjo, sėdo į automobilį ir atvyko pas sūnų į Pasvalio m. Sūnus papasakojo, kad praėjusią dieną vartojo alkoholį ir po to su draugais sumanė nueiti nusimaudyti į Pasvalio m. senąjį parką prie Lėvens upės maudyklos. Kiek pasakojo, jis su draugais, mūvėdamas šortais, perplaukė upę ir kitame upės krante jie patriukšmavo ar garsiai kalbėjo. Po to pasakojo, kad nuo sodų pusės atėjo jam nepažįstamas vyras. Išsigandę vyro, A. draugai pabėgo, o vyras už rankos pagavo jos sūnų ir jį pradėjo tempti link sodų. Tempdamas A., vyras buvo sugriebęs jam už dešinės rankos virš alkūnės ir tuo pat metu medine lazda sudavė ne mažiau kaip 4-5 kartus per nugarą, nuo ko sūnui ant nugaros atsirado didelės kraujosruvos. Po to sūnų pervertė ant žolės ant nugaros ir atsisėdo sūnui ant krūtinės. Lyg vedant link sodų, vyras jos sūnui jo paties ranka sudavė ne mažiau 3-4 smūgių į veidą, nuo ko sūnui skauda kairės pusės žandikaulį bei padaryti stiprūs įdrėskimai ant dešinės rankos netoli peties. Šio vyro suduoti smūgiai sūnui sukėlė fizinį skausmą bei padarė kraujosruvas bei įdrėskimus. Laikant sūnų, vyras iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sūnui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pareigūnai klausė jo, iš kur ant nugaros sužalojimai, bet jis dėl baimės ir girtumo pareigūnams nesugebėjo paaiškinti, iš kur pas jį atsirado sužalojimai. Sūnus nešioja akinius dėl regėjimo problemų. Kai jis ėjo maudytis, akinius nusiėmė ir paliko ant kranto, tačiau kai jį vyriškis sumušė, jis su policijos pareigūnais ieškojo akinių, jų nerado (t. I, b. l. 29-30).

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2018 m. liepos 24 d. dirbo dieninėje pamainoje. Pamena, kad tą dieną buvo registruota daug įvykių. Žino, kad apie pietus į policijos komisariatą kreipėsi moteris dėl sumušto sūnaus. Pareiškimą ir apklausą vykdė kita pareigūnė. Kadangi buvo atsakinga už reagavimą į įvykius, ji pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nuvyko apžiūrėti įvykio vietą. Apžiūrėjo paupį, gyvenamojo namo Upės gatvėje teritoriją, kur galimai buvo sumuštas asmuo. Užfiksavo tai, ką matė, nieko iš įvykio vietos neišėmė. Kadangi apklausos metu buvo surinkti duomenys, kad asmuo buvo sumuštas lazda, įvykio vietoje ieškojo tokių įkalčių. Už malkų krūvos pastebėjo padėtą grėblį ilgu kotu, jį nufotografavo. Ar juo buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam, nežino. Kitų panašių daiktų į lazdą įvykio vietoje nematė (t. I, b. l. 101-103).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G942/2018(05) nustatyta, kad A. B. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame žaste, nugaroje, poodinės kraujosruvos nugaroje, pakaušyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), galimai įvykio aplinkybėse nurodyti laiku. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis ir papildomai paaiškintomis įvykio aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 26).

2018 m. liepos 24 d. apžiūrėta įvyko vieta - Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) Lėvens upės pakrantė. Įvykio vietoje jokių pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. I, b. l. 13-22).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nustatyta, kad A. B. 2018 m. rugpjūčio 3 d. skirta bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 485 straipsnio 1 dalyje (alkoholinių gėrimų vartojimas ir turėjimas, kai tai daro jaunesni nei dvidešimt metų asmenys), bei 2018 m. rugpjūčio 14 d. skirta bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje (viešosios rimties trikdymas). A. B. 2018 m. rugpjūčio 17 d. skirta bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, D. B. 2018 m. rugpjūčio 16 d. skirta bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, A. A. 2018 m. rugsėjo 10 d. skirta bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai nusižengimai padaryti naktį iš 2018 m. liepos 23 d. į liepos 24 d. (t. I, b. l. 32-33, 63, 76).

Iš nukentėjusiojo pateiktų fotonuotraukų, darytų kitą dieną po įvykio, matyti sužalojimai nugaroje, ant dešinės rankos (t. II, b. l. 34).

Kaltinamasis R. B. kaltės dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, jog lazda A. B. nemušė. Nurodė, jog vedant A. B. nuo upės jis priešinosi, norėjo ištrūkti iš jo rankų, atvedus jį iki vartelių A. B. rodė jėgą, muistėsi į vartelius, daužėsi į juos, išsprūdęs ir bėgdamas pro krūmus parkrito ant žemės. Nurodė, jog neneigia, kad kai jie grūmėsi, naudojo fizinę jėgą, nes A. B. priešinosi, bet tai buvo kaip sulaikymas, gynyba, noras jį perduoti policijai. A. B. galėjo susižeisti griūdamas, įsibrėžti krūmuose, daužydamasis į vartelius.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad bešokinėjant į upę jį kažkoks vyras pagavo už dešinės rankos ir pradėjo tempti į namų pusę, vyras rankoje turėjo pagalį ir 4 ar 5 kartus trenkė jam per nugarą. Jis sudavė jam į galvą su savo ranka, laikydamas jo ranką. Pasivedęs gal 10 m nuo upės, pasiguldė jį ant žemės, vyras sėdėjo jam ant pilvo, gal kažkiek aukščiau, tai yra ant krūtinės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nukentėjusysis nurodė, jog pajuto kaip jam už dešinės rankos kažkas stipriai suėmė, atsisuko ir pamatė vyrą. Jam stipriai skaudėjo, mano, kad jis tada jam įdrėskė, nes paskui toje vietoje buvo įdrėksta. Matė, kad kitoje rankoje vyras turi lazdą, su ja jis sudavė per nugarą gal 4-5 kartus, tada vyras vedėsi jį link namų vis laikydamas tą pačią dešinę ranką, o kita savo ranka sučiupo už jo kairės rankos ir jo ranka sudavė kokius 4 smūgius į kairį skruostą, pasivedęs kažkiek nuo upės, jis parvertė ant nugaros, atsisėdo jam ant pilvo. Jis laikė rankas prispaustas prie žemės, pats sėdėjo jį apžergęs.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tai yra tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi analogiškos pozicijos ir dėstė tą pačią įvykių seką, jo parodymai nekito nuo pat tyrimo pradžios. Nukentėjusiojo parodymų patikimumą teismas vertina atsižvelgdamas į jų atitikimą kitiems bylos įrodymams.

Nukentėjusiojo parodymai vertinami kartu su nepilnamečių liudytojų parodymais. Nepilnametis A. B., apklaustas teisme, parodė, jog su draugais besimaudant, pamatė, kad netoli stovi vyras ir moteris. Vyras artinosi link jų ir rankoje turėjo lazdą, atrodė agresyvus. Lazda buvo medinė. Jis pats įšoko į vandenį ir išniręs pamatė, kai tas vyras pagavo A. iš už nugaros, trenkė iš lazdos. A. jo paklausė, ką jis padarė. Jam trenkė per nugarą. Tiksliai nepamena, kiek kartų trenkė, bet iš pradžių buvo keli smūgiai. Po to pakalbėjo ir trenkė dar keletą smūgių. Tada paguldė jį ant žemės. Kartu buvusią moterį atpažino kaip savo buvusią rusų kalbos mokytoją. Nepilnametė A. A., apklausta teisme, parodė, kad jie maudėsi, šokinėjo į upę. Kai ji buvo upėje, priėjo vyras ir pagriebė A.. Trenkė jam daug kartų lazda. Lazda buvo medinė, ją atsinešė iš karto. Paguldė A. ant nugaros. Kiek pamena, jis atsisėdo ant jo ir neleido jam pajudėti. Ta moteris pradėjo rėkti: „suriškit“. A. pradėjo atsiprašinėti, klausė jų, ką jis padarė. Jie norėjo bėgti į krantą ir jam padėti, bet, kai pamatė, kad jį daužo, išsigando ir plaukė atgal. Moteris sakė A. surišti. Vyras sėdėjo ant A.. Jis jį prispaudė ir nenorėjo paleisti. Viskas vyko toje pačioje vietoje prie upės. Nepilnametis D. B., apklaustas teisme, parodė, kad jiems besimaudant, atėjo vyras su moterimi ir pradėjo mušti A.. Jis, A. ir A. buvo vandenyje. A. norėjo šokti, bet atėjo tas vyras ir nieko nesakęs pradėjo jį mušti. Jis jam trenkė su pagaliu, pagalys medinis, apie 2 m. Jis jam sudavė apie 5 kartus į nugarą. T. A. paguldė ant nugaros ir atsisėdo. Moteris rėkė, kad A. surištų. A. atsiprašinėjo. A. nesurišo.

Pažymėtina, jog nepilnamečių liudytojų, kurie dalyvavo įvykyje ir matė jo aplinkybes, parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, visi nepilnamečiai dėstė tas pačias įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu, jų neatitikimas minimalus. Teismas vertina aplinkybę, jog buvo naktis ir matomumas buvo prastas, plaukdami į kitą upės pusę, o po to ir būdami kitame krante, liudytojai galėjo tiksliai nematyti visų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kita vertus, teismui nėra pagrindo netikėti nepilnamečių parodymais, nepaisant aplinkybės, kad jie nukentėjusiojo draugai, kadangi jų dėstomos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, jog liudytoja policijos pareigūnė V. K., įvykio naktį nuvykusi pagal gautą pranešimą dėl triukšmaujančių jaunuolių, parodė mačiusi įbrėžimus ir nubrozdinimus nukentėjusiojo nugaroje, sužalojimus ant nukentėjusiojo kūno matė eidama jam iš paskos, nes jis buvo nuogas, švietė su žibintuvėliais, nes buvo tamsu, klausė nukentėjusiojo, kas jam nutiko, ar nereikia pagalbos, bet jis jai nieko nepasakojo. Nukentėjusiojo močiutė liudytoja K. B. taip pat parodė, jog policijos pareigūnams parvežus jos anūką pamatė, kad ant jo nugaros ruožai, klausė policijos pareigūnų, kas nutiko jos anūkui. Anūkas kitą dieną sakė, kad jį mušė su nulūžusiu grėblio kotu, kitas anūkas girdėjo, kaip jį talžė. Sužalojimai buvo ant nugaros, iš vienos pusės buvo trys ruožai ir iš kitos. Padarytus sužalojimus patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (t. II, b. l. 34), kuriose matyti sužalojimai nukentėjusiojo A. B. nugaroje, ant dešinės rankos, tą patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje užfiksuoti padaryti sužalojimai – nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, nugaroje, poodinės kraujosruvos nugaroje, pakaušyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), kurie galėjo atsirasti esant minėtai situacijai.

Aukščiau nurodytus parodymus iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai. Teismo posėdyje jis pripažino, kad jie su nukentėjusiuoju grūmėsi, jis naudojo fizinę jėgą, jį vesdamas link savo kiemo. A. B. parkritus, jis jį užspaudė, atsisėdo jam ant kojų ir suėmė jo rankas, taip jį laikė, kol atvažiavo pareigūnai. Kai A. B. sulaikė už rankos, galėjo būti padaryti sužalojimai. Kaltinamasis nepripažino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam lazda, taip pat, kad jam trenkė.

Kaltinamojo versiją, jog minėti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti nukentėjusiajam trankantis į vartelius, esančius jo kieme, kai jis bandė ištrūkti, paneigia byloje esančios aukščiau aptartos nukentėjusiojo fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog įbrėžimai nukentėjusiojo nugaroje yra horizontalūs, kiek pasviri, tuo tarpu iš byloje esančių vartelių fotonuotraukų (t. II, b. l. 49-50) matyti, jog metalinių vartelių turėklai – vertikalūs. Kaltinamojo nurodytą versiją patvirtino tik jo žmona liudytoja G. B., kurios parodymai vertinami kaip šališki. Pažymėtina, jog aplinkybes, kad A. B. daužėsi į vartelius, užgriuvo ant krūmo, kaltinamasis ir jo žmona nurodė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, ikiteisminio tyrimo apklausų metu šios aplinkybės ir detalės nurodytos nebuvo. Be to, pasak kaltinamojo, prie upės prieš jam ateinant buvo ir kitas vyras, kuris drausmino jaunuolius, būtent šis vyras ir konfliktavo su nukentėjusiuoju, tačiau kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino tik liudytojai G. B., tai yra kaltinamojo žmona, ir V. Š., kuris yra kaltinamojo kaimynas. Pats nukentėjusysis nurodė, jog joks kitas asmuo nebuvo atėjęs prie upės ir jų nedrausmino, tą patvirtino ir kiti įvykyje dalyvavę nepilnamečiai liudytojai, todėl, teismo nuomone, net jei minėtas žmogus ir praėjo, nei nukentėjusysis, nei kiti liudytojai nėra suinteresuoti neigti aplinkybę apie galimai juos drausminusį ar su nukentėjusiuoju konfliktavusį kitą asmenį, visi liudytojai nurodė, jog su nukentėjusiuoju konfliktavo būtent kaltinamasis ir jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį.

Kaltinamasis taip pat teigia, jog savo veiksmų neatliko tyčia, tai buvo būtinasis reikalingumas. Atkreiptinas dėmesys, jog būtinasis reikalingumas, numatytas BK 31 straipsnyje, kurio 1 dalyje teigiama, jog asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Be to, BK 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog gresiantis pavojus turi būti realus. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog bylos medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kam nors būtų grėsęs realus pavojus, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Todėl nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Be kita ko, teismas vertina ir tai, jog ištirtų įrodymų kontekste yra akivaizdu, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, nepilnamečiai liudytojai, tai yra D. B. ir A. A., patvirtino, jog nukentėjusysis prie upės garsiai šūkaudamas vartojo necenzūrinius žodžius, nepadorius išsireiškimus apie rusų kalbos mokytoją ir kreipdamasis į ją, to neneigė ir pats nukentėjusysis A. B.. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašų nustatyta, kad A. B. ir kitiems įvykyje dalyvavusiems jaunuoliams 2018 m. liepos 23 d. ir 24 d. buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, jie nubausti pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis ir pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį. Nepaisant nukentėjusiojo ir liudytojų tvirtinimo, jog nukentėjusysis kalbėjo apie savo rusų kalbos mokytoją, nes jis nesimoko Pasvalio mieste ir tai, jog prie upės gyvena kita rusų kalbos mokytoja G. B., kaltinamojo žmona, yra tik atsitiktinis sutapimas, teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, jog kaltinamojo veiksmus įtakojo būtent nukentėjusiojo žodžiai ir elgesys.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nemušė nukentėjusiojo, juos paneigia kiti byloje ištirti įrodymai. Teismas remiasi nukentėjusiojo A. B. parodymais, nepilnamečių liudytojų A. B., D. B., A. A., dalyvavusių įvykyje, parodymais, pareigūnės V. K., K. B., mačiusių nukentėjusįjį iškart po įvykio, parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtina padarytus sužalojimus, kurie galėjo atsirasti esant minėtai situacijai, nukentėjusiojo kūno fotonuotraukomis, kita bylos medžiaga. Teismas sprendžia, jog ištirtų įrodymų kontekste akivaizdu, kad kaltinamasis suėmė už dešinės rankos žasto nukentėjusįjį tuo metu nepilnametį A. B., medine lazda jam sudavė ne mažiau kaip 3-4 smūgius į nugarą, po to jo paties ranka jam sudavė į veidą ne mažiau kaip 3 smūgius, parvertęs ant žolės atsisėdo jam ant krūtinės, taip nukentėjusiajam A. B. padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame žaste, nugaroje, poodines kraujosruvas nugaroje, pakaušyje. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jis buvo padarytas kaltinamojo R. B. veiksmais. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl R. B. pripažįstamas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

Bausmės skyrimo motyvai, civilinis ieškinys, kiti bylos klausimai

Skiriant bausmę R. B. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę R. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – R. B. neteistas ir administracine tvarka nebaustas (t. I, b. l. 142-143), nedirbantis (t. 1, b. l. 144), taip pat į tai, jog neginčytina, kad kaltinamojo elgesys buvo išprovokuotas viešai reiškiant įžeidžiančias ir nepadorias pastabas kaltinamojo žmonai, todėl įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomą penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per šį laikotarpį įpareigojant kaltinamąjį atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos jam atlyginimo (t. II, b. l. 27-28). Civilinis ieškovas prašo priteisti 47,58 Eur turtinę žalą, tai yra išlaidas, kurias sudaro išlaidos kurui važinėjant į apklausas, pas teismo medicinos ekspertus, psichologą bei išlaidos medikamentams. Ieškovas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes buvo sumuštas, jam skaudėjo, buvo sukrėstas tokio suaugusio žmogaus elgesio. Draugai matė, kaip jį muša, todėl jam buvo gėda, stengėsi su jais nebesusitikti. Visa jo nugara buvo sužalota, matėsi sužalojimai, tuo metu buvo vasara, buvo gėda maudytis. Buvo sunku užmigti. Iš pradžių manė, jog viskas praeis savaime, tačiau teko lankytis pas psichologą, vartoti vaistus streso mažinimui, iki šiol jaučia įvykio pasekmes.

BPK 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas prašo priteisti 47,58 Eur turtinę žalą, tai yra išlaidas, kurias sudaro 12,93 Eur išleisti medikamentams ir 34,65 Eur išleisti kurui, važiuojant pas Teismo medicinos ekspertus ir į apklausas, pas psichologą, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prie ieškinio pridėta medicininio pažymėjimo kopija, kvitų kopijos, patvirtina, jog civilinis ieškovas lankėsi pas psichologą, buvo patirtos išlaidos degalams, medikamentams (t. II, b. l. 29-30). Atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, byloje pateikti dokumentai patvirtina prašomas priteisti civilinio ieškovo dėl sužalojimų patirtas išlaidas, teismas civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai, žalą pripažįsta pagrįsta ir įrodyta, todėl 47,58 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.

Civilinis ieškovas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dėl įvykio patyrė didžiulį stresą, nerimą. Dėl patirtų sužalojimų kūno skausmus jautė tris savaites, patyrė dvasinius išgyvenimus, nes nesitikėjo tokio suaugusio žmogaus elgesio, dėl kraujosruvų nugaroje negalėjo nusirengti marškinėlių ir toliau mėgautis likusios vasaros malonumais. Lankėsi pas psichologą, turėjo vartoti vaistus stresui mažinti. Be to, iki šiol jaučia įvykio pasekmes.

CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Teismas pripažino, jog kaltinamasis ir civilinis atsakovas R. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą. Teismas sutinka su civilinio ieškovo argumentais, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, kas, akivaizdu, lėmė fizinį skausmą, dėl nustatytų aplinkybių nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog nukentėjusysis du kartus po padarytų sužalojimų lankėsi pas psichologą. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Nepaisant to, teismas privalo vertinti visumą ir nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neneigiant kaltinamojo padaryto nusikaltimo ir iš jo kilusios prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, priteisiant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog, minėta, byloje nustatyta, jog kaltinamojo veiksmus nulėmė provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, viešai reiškiant įžeidžiančias ir nepadorias pastabas kaltinamojo žmonai, kaltinamojo veiksmai buvo paties nukentėjusiojo elgesio pasekmė, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, ši žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kaltinamojo R. B. asmenybę ir turtinę padėtį, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, iš kaltinamojo priteisiant 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo atstovas pateikė teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, reikalavimas pagrįstas, iš kaltinamojo priteisiamos 600 Eur atstovavimo išlaidos nukentėjusiajam.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat pateikė duomenis, kad ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių liudytojų apklausose dalyvavo psichologai, kurių vykimui į apklausas patirta 269,15 Eur išlaidų. Šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos, kadangi privalomas psichologo dalyvavimas procese yra įstatyme įtvirtinta papildoma nepilnamečių apsaugos priemonė, todėl teismo vertinimu, šios priemonės įgyvendinimo našta negali būti perkelta kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam padarytą 247,58 Eur žalą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,58 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 58 ct) turtinės žalos ir 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš kaltinamojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) už advokato teisinę pagalbą, nukentėjusiajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.

Teisėja Šarūnė Butkuvienė