Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-09 · Administracinė byla Nr. A-143-1234-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-09
Bylos Nr.
A-143-1234-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Paberžės aerodromas“
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 1234/2010Procesinio sprendimo kategorija 10.8.2; 37.1; 58 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Liutaurui Džiužui,atsakovo atstovei Zitai Bareišienei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Paberžės aerodromas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Paberžės aerodromas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Paberžės aerodromas“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Paberžės aerodromas“, apeliantas) skundu (b. l. 26 – 27), kurį patikslino (b. l. 3 – 4), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2009 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. S-80(7-34/2009), atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) 2009 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-23 ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 18KP-22-1361.

Pareiškėjas nurodė, kad su ginčijamais sprendimais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti, priimti neatsižvelgus į teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, jog iš Kinijos įvežė du sportinius civilinius lėktuvus ir Vilniaus teritorinėje muitinėje 2006 m. rugsėjo 25 d. įformino bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) importo rinkinį Nr. 6VR10503384 laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. išduotą leidimą Nr. LT6VMLPS097. Galutinis reeksporto terminas – 2008 m. rugsėjo 24 d., kuriam pasibaigus, šios prekės dėl objektyvių priežasčių nebuvo pateiktos kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti. Teigė, kad sportiniai civiliniai lėktuvai buvo įvežti perdirbti, buvo sudarytos sutartys su galutiniais pirkėjais – JAV piliečiais ir pagal sutartis šie lėktuvai turėjo būti perdažyti, patobulinti. Kadangi pirkėjai užsisakė papildomos įrangos, kurios montavimas užima papildomą laiką, o įmonės direktorius tuo metu užsienyje laikė kvalifikacijos egzaminus, buvo pavėluota kreiptis dėl reeksporto termino pratęsimo. Pareiškėjo nuomone, Muitinės departamentas ir Vilniaus teritorinė muitinė privalėjo atsižvelgti į objektyvias reeksporto termino nepratęsimo priežastis ir neskaičiuoti importo mokesčių. Teigė, kad yra svarbu, jog šiuo metu vienas lėktuvas jau yra išvežtas iš Lietuvos ir perduotas jo pirkėjui JAV, todėl tai yra pakankamas pagrindas iš naujo perskaičiuoti 54 293 Lt importo mokesčių skolą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 39 – 41) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad UAB „Paberžės aerodromas“ iš Kinijos įvežtiems dviems sportiniams civiliniams lėktuvams CJ-6, serija Nr. 5632016 ir Nr. 4632017, Vilniaus teritorinėje muitinėje 2006 m. rugsėjo 25 d. įformintu BAD importo rinkiniu Nr. 6VR10503384 laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. išduotą leidimą Nr. LT6VMLPS097 galutinis reeksporto terminas pasibaigė 2008 m. rugsėjo 24 d. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas, Reglamentas Nr. 2913/92), 118 straipsnio 2 dalis suteikia teisę muitinei, gavus tinkamai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, pratęsti šį laikotarpį. UAB „Paberžės aerodromas“, pasibaigus paminėtiems lėktuvams perdirbti nustatytam laikotarpiui, nurodyta tvarka dėl šio laikotarpio pratęsimo į Vilniaus teritorinę muitinę nesikreipė. Priešingai, net ir į Vilniaus teritorinės muitinės 2008 m. spalio 3 d. raštu Nr. 2B-18.8/22-21627 išsiųstą priminimą, jog pasibaigė laikinojo įvežimo muitinės procedūros terminas, nereagavo. Pažymėjo, jog Vilniaus teritorinė muitinė, nustačiusi, kad UAB „Paberžės aerodromas“ įvežtiems lėktuvams įformintos laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros atlikimo terminas yra pasibaigęs ir negautas prašymas jį pratęsti (įforminta procedūra nebuvo užbaigta laikantis nustatytų sąlygų), vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktu ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, pagrįstai ir teisėtai 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 18KP-22-1361 „Dėl mokestinės prievolės įregistravimo“ apskaičiavo ir įregistravo įmonei importo mokesčių skolą bei įpareigojo ją nustatyta tvarka sumokėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 42 – 44) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus teritorinėje muitinėje deklaravo prekes (du sportinius civilinius lėktuvus CJ-6) ir įformino BAD importo rinkinį Nr. 6VR10503384 (2006 m. rugsėjo 25 d.) laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. išduotą leidimą Nr. LT6VMLPS097. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 118 straipsnio 1 ir 2 dalimis, galutinis prekių reeksporto terminas buvo nustatytas iki 2008 m. rugsėjo 24 d. Pažymėjo, jog, atliekant laikinojo įvežimo perdirbti procedūros kontrolę, nustatyta, kad laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įvežtoms prekėms pasibaigė reeksporto terminas, tačiau jos nebuvo pateiktos kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti. Vilniaus teritorinė muitinė 2008 m. spalio 3 d. raštu Nr. 2B-18.8/22-21627 informavo apie tai pareiškėją ir įpareigojo jį pateikti paaiškinimą bei dokumentus, patvirtinančius, kad laikinojo įvežimo perdirbti procedūra paminėtoms prekėms yra užbaigta. Prašoma informacija turėjo būti pateikta per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos, bet per nustatytą laikotarpį muitinė iš pareiškėjo jokios informacijos negavo, todėl Vilniaus teritorinė muitinė 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 18KP-22-1361 apskaičiavo ir įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę muitinei: 14 633 Lt muito, 37 967 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1 689 Lt kompensacinių palūkanų bei 4 Lt delspinigių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (b. l. 61 – 62) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas, pasibaigus laikinai įvežtų perdirbti prekių reeksporto terminui, šių prekių nepateikė kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti, ir dėl to pareiškėjui įregistruota importo skola muitinei. Pažymėjo, jog muitinės procedūros „laikinasis įvežimas perdirbti“ taikymą reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas bei 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos, Reglamentas Nr. 2454/93). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 84 straipsnio b punktą, laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra turi būti suprantama kaip ekonominį poveikį turinti muitinės procedūra ir, vadovaujantis šio kodekso 85 straipsniu, gali būti atliekama tik gavus muitinės leidimą. Vilniaus teritorinė muitinė 2006 m. rugsėjo 13 d. išdavė pareiškėjui leidimą Nr. LT6VMLPS097 vykdyti laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūras. Įvežtoms prekėms (dviems sportiniams civiliniams lėktuvams) Vilniaus teritorinėje muitinėje pagal pareiškėjui išduotą leidimą 2006 m. rugsėjo 25 d. buvo įformintas BAD importo rinkinys Nr. 6VRl0503384 laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai ir, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 118 straipsnio 1 dalimi, nustatytas laikotarpis, per kurį kompensaciniai produktai privalo būti eksportuoti arba per kurį jiems turi būti įforminti kiti muitinės sankcionuoti veiksmai, šiuo atveju nustatytas galutinis reeksporto terminas – 2008 m. rugsėjo 24 d. Pabrėžė, jog byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas nustatytu terminu užbaigė laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ar kreipėsi dėl nurodyto termino pratęsimo. Tai patvirtino ir pats pareiškėjas skunde, nurodydamas, kad dėl tam tikrų aplinkybių jis įsipareigojimų neįvykdė. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktu, nustatančiu, jog, neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamoms prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, atsiranda importo skola muitinei, apskaičiavo ir įregistravo pareiškėjui importo mokesčių skolą ir įpareigojo ją nustatyta tvarka sumokėti. Teismas atmetė pareiškėjo motyvą, kad atsakovas nepagrįstai nesivadovavo Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 497 straipsnio 2 dalimi. Bendrijos muitinės kodekso 118 straipsnio 2 dalis suteikia muitinei teisę, gavus tinkamai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, pratęsti šį laikotarpį. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 497 straipsnio 2 dalis nustato, kad muitinė, gavusi paprastą raštišką prašymą, gali leisti atnaujinti prašomą leidimą arba pakeisti jo duomenis. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 498 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad prašymas turi būti pateikiamas muitinės įstaigai, atsakingai už vietą, kurioje bus atliekama perdirbimo operacija. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tokį prašymą būtų pateikęs Vilniaus teritorinei muitinei. Pažymėjo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Vilniaus teritorinė muitinė, nustačiusi, kad pareiškėjo įvežtoms prekėms laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros atlikimo terminas pasibaigė ir negautas prašymas jį pratęsti, raštiškai apie tai jam priminė ir nustatė terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius laikinojo įvežimo perdirbti procedūros užbaigimą. Taigi pareiškėjui buvo suteikta galimybė paduoti prašymą dėl termino pratęsimo. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 64 – 65) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant įmonės atstovui, nors šis teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių (sveikatos sutrikimų) ir pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, todėl buvo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5, 10, 47-49, 50, 52, 53, 80 ir 81 straipsnių nuostatos.

2. Nedalyvaujant teismo posėdyje įmonės atstovui, nebuvo išnagrinėta, ar Vilniaus teritorinė muitinė tinkamai taikė Bendrijos muitinės kodeksą ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, kurių pagrindu buvo apskaičiuoti muitas ir PVM. Muitinės įstaigai buvo nurodęs, kad, prieš įformindamas laikinojo įvežimo procedūrą, buvo sudaręs sutartis dėl pardavimo su galutiniais pirkėjais (JAV piliečiais) ir jiems perleidęs nuosavybės teises. Kyla klausimas, ar muitinės įstaiga tinkamai pasirinko mokesčių mokėtoją ir mokestinę bazę.

3. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo klaidingai nurodė, kad jis tinkamai nesikreipė į Vilniaus teritorinę muitinę dėl reeksporto pratęsimo. Remdamasis šiais pasisakymais, teismas klaidingai interpretavo Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 407 straipsnio 2 dalį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. 2008 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę dėl paskutinio termino pratęsimo (Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 498 str. 1 d.). Šį faktą patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas raštas, todėl yra visi pagrindai taikyti Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 407 straipsnio 2 dalį ir neskaičiuoti importo mokesčių.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 75 – 77) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Apeliantas išvardijo tariamai pažeistus ABTĮ straipsnius, bet nepagrindė konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip paminėtos teisės normos buvo pažeistos. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis administraciniam teismui suteikia galimybę, tačiau ne prievolę atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

2. Pareiškėjas, pasibaigus paminėtiems lėktuvams nustatytam perdirbimo laikotarpiui, Bendrijos muitinės kodekso 118 straipsnio 2 dalies, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 497 straipsnio 2 dalies, 497 straipsnio 5 dalies b punkto nustatyta tvarka dėl šio laikotarpio pratęsimo į Vilniaus teritorinę muitinę nesikreipė, nereagavo į šios muitinės išsiųstą priminimą, jog pasibaigė laikinojo įvežimo muitinės procedūros terminas. UAB „Paberžės aerodromas“ 2009 m. lapkričio 25 d. raštas yra ne paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai pagrįstas leidimo turėtojo prašymas pratęsti šį laikotarpį, adresuotas muitinės įstaigai, atsakingai už vietą, kurioje bus atliekama perdirbimo operacija, tačiau skundas Muitinės departamentui dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2008 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 18KP-22-1361.

3. Vilniaus teritorinė muitinė, nustačiusi, jog UAB „Paberžės aerodromas“ įvežtiems lėktuvams įforminta laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis nustatytų sąlygų nėra užbaigta, o jos atlikimo terminas yra pasibaigęs ir negautas prašymas jį pratęsti, pagrįstai ir teisėtai 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 18KP-22-1361 apskaičiavo ir įregistravo įmonei 54 293 Lt importo mokesčių skolą bei įpareigojo ją nustatyta tvarka sumokėti (Bendrijos muitinės kodekso 98 str. 2 d., 204 str. 1 d. a p.). Nekyla ginčas, jog įvežtus lėktuvus pareiškėjas deklaravo laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai, taigi įsipareigojo muitinei bei tapo atsakingas už šios procedūros taikymą. Importo mokesčių skola pagrįstai įregistruota pareiškėjui – muitinės procedūros vykdytojui, nevykdžiusiam prievolių, susijusių su įvežtiems lėktuvams įformintos laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros taikymu (Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 3 d., Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 13 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78 – 80) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nustatė, jog laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros atlikimo terminas yra pasibaigęs, apeliantas nesikreipė su prašymu jį pratęsti ir nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šios procedūros užbaigimą. Kadangi įforminta procedūra nebuvo užbaigta laikantis nustatytų sąlygų, apskaičiavo ir įregistravo apeliantui importo mokesčių skolą ir įpareigojo ją nustatyta tvarka sumokėti.

2. Nustatęs, jog apelianto įvežtoms prekėms laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros atlikimo terminas pasibaigė ir negautas prašymas jį pratęsti, raštiškai apie tai priminė apeliantui ir nustatė terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius laikinojo įvežimo perdirbti procedūros užbaigimą, t. y. jam buvo suteikta galimybė paminėtą situaciją sureguliuoti.

3. Tiksliai laikėsi Europos Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių ekonominio poveikio turinčių muitinės procedūrų taikymą.

4. Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjui apskaičiuotos importo mokesčių skolos. Nesutikdamas su šia skola (54 293,00 Lt), pareiškėjas teigia, kad jai atsirasti nebuvo teisinio pagrindo, nes, 2008 m. rugsėjo 24 d. pasibaigus galutiniam paminėtų (pareiškėjo iš Kinijos laikinai įvežtų ir po atitinkamo perdirbimo siekiamų eksportuoti į JAV) sportinių lėktuvų reeksporto terminui, jo nepratęsė (laiku nepadavė prašymo dėl šio termino pratęsimo) dėl objektyvių priežasčių.

Atsižvelgiant į šiuos pareiškėjo argumentus, byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos reikšmingomis teisės taikymo požiūriu, t. y. pateikti šių aplinkybių įvertinimą Bendrijos muitinės kodekso 118 straipsnio bei 204 straipsnio taikymo požiūriu. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas yra tinkamas nurodytų teisės normų taikymo subjektas, nes būtent jis įvežė bei muitinei deklaravo paminėtus lėktuvus ir, gavęs leidimą taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, tuo pačiu įsipareigojo laikytis šiame leidime nustatytų sąlygų, t. y., pasibaigus leidime nurodytam laikui, pateikti šias prekes kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti (Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 3 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad, pagal Bendrijos muitinės kodekso 118 straipsnio 2 dalį, aukščiau nurodytas prekių laikinojo įvežimo perdirbti terminas muitinės galėjo būti pratęstas, gavus tinkamai pagrįstą pareiškėjo (leidimo turėtojo) prašymą. Tai nurodyta ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 497 straipsnio 2 dalyje ir 498 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pagal nurodytas teisės normas tai yra muitinės, atsakingos už vietą, kurioje bus atliekama perdirbimo operacija (šiuo atveju Vilniaus teritorinės muitinės), teisė, o ne pareiga, o tai teisei realizuoti yra būtinos nuo paminėto leidimo turėtojo (pareiškėjo) pasirinkto elgesio modelio priklausančios sąlygos: kad prašymas dėl termino pratęsimo būtų paduotas prieš prašomo pratęsti termino pasibaigimą; kad prašymas būtų paduotas būtent muitinei, atsakingai už vietą, kurioje bus atliekama perdirbimo operacija (Vilniaus teritorinei muitinei); kad šis prašymas būtų tinkamai pagrįstas. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas šių sąlygų neįvykdė. Todėl teritorinė muitinė (trečiasis suinteresuotas asmuo) turėjo teisinį ir faktinį pagrindą taikyti pareiškėjui Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas – konstatuoti pareiškėjo importo skolos atsiradimo faktą. Taigi apeliaciniame skunde pateikti su šia skola susiję argumentai negali būti pripažinti pagrįstais.

Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie procesinės teisės normų pažeidimą, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nagrinėti bylą iš esmės nepaisant pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 8 d. (t. y. 1 dieną prieš teismo posėdį) paduoto prašymo dėl bylos atidėjimo. Tokią teisę teismui suteikta ABTĮ 78 ir 80 straipsniai. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl jo vadovo (atstovo pagal įstatymą) susirgimas savaime nepašalina galimybės užtikrinti procesinį pareiškėjo atstovavimą kitais ABTĮ 49 straipsnyje numatytais būdais.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė - Maculevičienė