- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-1391-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10697-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, I. S. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismas su ieškiniu prašydamas priteisti subsidiariai iš atsakovų 1 160,55 Lt išmokėtos draudimo išmokos, bylinėjimosi išlaidas, procesines palūkanas (b. l. 128-129, 158-162). Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismui paaiškino, kad 2008-07-07 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas pas ieškovą apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini) Kaltę dėl įvykio prisiėmė atsakovė I. S., vairavusi automobilį. (duomenys neskelbtini) kurios civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB ,,Seesam Lietuva“. Ieškovas išmokėjo savo draudėjui draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti kompensuoti išmoką subsidiariai iš abiejų atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovė I. S. ieškinio nepripažino ir teigė, kad kompensuoti ieškovo nuostolius, jei tokie ir būtų, privalo Seesam Insurance AS, pas kurį ji buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę (b. l. 148-151, 158-162).
Atsakovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (jis yra pradinio atsakovo UADB ,,Seesam Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėjas – b. l. 131-140, 142), prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas praleido 1 metų terminą pretenzijai pareikšti (b. l. 155-156, 158-162).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-23 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad 2008-07-07 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) Šis automobilis buvo apdraustas pas ieškovą. Kaltę dėl įvykio prisiėmė atsakovė I. S., vairavusi automobilį (duomenys neskelbtini) kurios civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB ,,Seesam Lietuva“ (pastarosios teisių ir pareigų perėmėjas yra Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (b. l. 20, 45-46, 15). Abu įvykyje dalyvavę asmenys informavo savo draudikus apie įvykusį eismo įvykį laike trijų dienų bei pateikė užpildytą deklaraciją (b. l. 11, 48), ieškovui deklaracija, kurioje yra pilna ir visiška informacija apie už įvykį atsakingą asmenį bei duomenys apie jo civilinės atsakomybės draudiką, buvo pateikta 2008-07-07. Ieškovas administravo įvykį, išmokėjo apdraustajam išmoką (b. l. 18-29). 2011-06-14 su pretenzija kreipėsi į įvykio kaltininko draudiką – UADB Seesam Lietuva (b. l. 8) dėl išmokėtos sumos kompensavimo, prieš tai, t.y. 2011-06-01, paieškos sistemoje nustatęs kaltininko draudiką (b. l. 9). Negavęs atsakymo, 2011-07-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl solidarios prievolės vykdymo, kurį vėliau pakoregavo į subsidiarios prievolės vykdymą (b. l. 1-2, 128-129). Nagrinėjamu atveju ieškovas išmokėjo naudos gavėjui draudimo išmoką, todėl draudikui atsirado teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko pagal taisykles, nustatančias nukentėjusiojo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nustatyta, kad įvykio kaltininkė atsakovė I. S. buvo apsidraudusi savo, kaip transporto priemonės valdytojos, civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, t. y. 100 000 eurų, ribose (b. l. 45-47), kurios pilnai pakaktų galimai žalai, atsiradusiai ieškovo nurodomom aplinkybėm, atlyginti. Todėl teismas laikė, jog pagrindinis ir vienintelis skolininkas galimoje prievolėje yra I. S. civilinės atsakomybės draudikas. Ieškinys atsakovei I. S. atmestinas, nes jos interesai ir teisėti lūkesčiai ginami privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (CK 6.987 straipsnis). Ieškovas savo subrogacinį reikalavimą I. S. draudikui, kaip kaltininko atsakomybę pagal TPVCAPDĮ apdraudusiam asmeniui (atsakingam draudikui), gali realizuoti jame nustatyta tvarka ir sąlygomis. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką tuo atveju, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo tos dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Nukentėjęs asmuo, t. y. D. A., apie padarytą žalą sužinojo eismo įvykio dieną, tą pačią dieną kreipėsi į ieškovą, pateikė reikiamą informaciją, tame tarpe ir eismo įvykio deklaraciją, kurioje buvo aiškiai įvardintas eismo įvykio kaltininkas bei jo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo (b. l. 11-12). Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju atsakingam draudikui pretenzija dėl padarytos žalos, remiantis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos. Byloje nustatytas faktas, kad pretenziją ieškovas atsakingam draudikui pareiškė tik 2011-06-14 (b. l. 8), t. y. praėjus daugiau kaip 1 metų terminui nuo žalos atsiradimo dienos. Remiantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalimi ir kasacinio teismo 2008-02-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008 pateiktu išaiškinimu, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatyto pretenzinio termino pasibaigimo pasekmė yra atsakingo draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką pasibaigimas. Todėl atsakovas pagrįstai atsisakė kompensuoti ieškovo nuostolius, o teismas neturi pagrindo tenkinti subrogacijos teise grindžiamą jam adresuotą ieškinį dėl suėjusio termino šiai teisei realizuoti pasibaigimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatytos pretenzijos pateikimo termino ir jos formos teisinę reikšmę bei neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuluotas dvi taisykles: 1) jei atsakingas asmuo (šiuo atveju Seesam Insurance AS) apie eismo įvykį buvo informuotas draudėjo (šiuo atveju I. S.), nukentėjusysis (šiuo atveju AAS „Gjensidige Baltic“ draudėjas) ir transporto priemonės valdytojas (I. S.) draudimo apsaugos nepraranda; 2) net ir praleidus TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą, tai neturi įtakos deliktiniams eismo įvykio dalyvių tarpusavio santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ Nr. AC-34-1).Pagal pirmosios instancijos teismo išaiškinimą yra nepagrįstai susiaurinama nukentėjusiojo asmens teisė reikalauti žalos atlyginimo. Jei eismo įvykio kaltininko atsakomybė nebūtų apdrausta, nukentėjęs asmuo turėtų teisę reikalauti jam padarytos žalos atlyginimo per 3 metus nuo žalos atsiradimo dienos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 125 straipsnio 8 dalis), o kai ji yra apdrausta – tik per 1 metus (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis). Jei eismo įvykio kaltininkas neįvykdytų TPVCAPDĮ 4 straipsnyje numatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, nuketėjusysis asmuo turėtų daugiau teisių (ilgesnį terminą reikalavimui pareikšti) negu tuo atveju, jei eismo įvykio kaltininkas sąžiningai laikytųsi įstatymo reikalavimų. Jeigu dėl kokių nors priežasčių Seesam Insurance AS būtų pripažinta neatsakinga pagal jos su I. S. sudarytą TPVCAPD sutartį, tai negali būti laikoma kliūtimi nuketėjusiajam (šiuo atveju – nukentėjusiojo teisių perėmėjui pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį) reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš kaltininko (I. S.) įstatymo numatytais terminais (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, tai ieškovas iki 2009-07-07 nerealizavo savo reikalavimo teisės, nes tokią teisę jis įgijo tik 2011-04-12, išmokėjus draudimo išmoką pagal savanoriško (Kasko) transporto priemonės draudimo sutartį. Draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta nedelsiant po prašymo ją išmokėti gavimo dienos, dėl objektyvių priežasčių (nebuvo pateiktas atsiskaitomosios sąskaitos numeris) anksčiau to padaryti ieškovas neturėjo galimybių.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė I. S. nelaikytina skolininke, o pagrindiniu ir vieninteliu skolininku yra Seesam Insurance AS. Apeliantas pripažįsta, kad iš TPVCAPD sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau nei deliktinė, tačiau tai negali reikšti, kad TPVCAPD sutarties sudarymas automatiškai eliminuoja eismo įvykio kaltininko deliktinę civilinę atsakomybę. TPVCAPD sutarties sudarymas reiškia ne draudėjo ar kito transporto priemonės valdytojo prievolės atlyginti padarytą žalą pasibaigimą, tačiau naujo skolininko – draudiko – atsiradimą, kuris laikytinas pagrindiniu skolininku subsidiarioje prievolėje. Ieškovas, kaip nuketėjusio asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo perėmėjas, turi reikalavimo teisę I. S., kurią galėjo realizuoti kreipdamasis į teismą iki 2011-07-08 (CK 6.263, 6.270 straipsniai, 6.1015 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.128 straipsnis). Ieškinys pareikštas 2011-07-07, todėl ieškovo pažeista teisė turi būti ginama. Apelianto nuomone, vienintelis byloje išspręstinas klausimas – kuris iš skolininkų turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Atsižvelgiant į prievolės subsidiarumą, atsakyti privalo Seesam Insurance AS ir tik konstatavus, kad jo atsakomybė pagal sudarytą TPVCAPD sutartį galėjo būti pasibaigusi – iš I. S.. Sprendžiant, ar atsakovo Seesam Insurance AS prievolė pasibaigė, apeliantas pažymėjo, jog svarbu atsižvelgi į kasacinio teismo išaiškinimą, jog „Praleidęs įstatyme nustatytus terminus pretenzijai pateikti nukentėjusysis ir transporto priemonės valdytojas praranda draudimo apsaugą, nebent draudikas apie draudžiamąjį įvykį buvo informuotas draudėjo arba Draudikų biuras apie eismo įvykį informuotas kaltininko ar transporto priemonės valdytojo.Atsakovas Seesam Insurance AS neįvykdė Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalies reikalavimo dėti reikiamas pastangas, kad būtų ištirtos aplinkybės, būtinos draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Atsakovas elgėsi pasyviai (b. l. 172-175).
Atsiliepimas
Atsakovas Seesam Insurance AS atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas terminas yra naikinamasis. Ieškovas praleido 1 metų terminą, kurio privalėjo laikytis, siekdamas realizuoti atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą Seesam Insurance AS. Ieškovas dėl laiku neatliktų draudimo žalos bylos administravimo veiksmų, išmokėjęs draudimo išmoką praėjus beveik 3 metams po eismo įvykio, nepagrįstai įgytų daugiau teisių nei jų turėjo pats nuketėjęs asmuo į žalą padariusio asmens draudiką pagal TPVCAPDĮ ir draudimo sutartį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad neva dėl nukentėjusio asmens veiksmų (atsiskaitomosios sąskaitos nenurodymo) jis negalėjo laiku, t. y. nepraleidęs 1 metų termino, kreiptis į dėl eismo įvykio atsakingo asmens draudiką dėl žalos atlyginimo, yra nepagrįsti. Draudėjo informacinis pranešimas apie įvykį nelaikytinas pretenzija (t. y. reikalavimu atlyginti padarytą žalą).Tai, kad ieškovas tik po beveik 3 metų išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, patvirtina, kad būtent ieškovas aplaidžiai administravo draudimo žalos bylą. Nukentėjęs asmuo į atsakovas dėl žalos atlyginimo nesikreipė (b. l. 183-186).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-07-07 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas pas ieškovą transporto priemonės savanorišku draudimu apdraustas automobilis. Kaltę dėl įvykio prisiėmė atsakovė I. S., vairavusi kitą automobilį, kuris buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovą. Seesam Insurance AS. Byloje nėra ginčo dėl to, kad abu įvykyje dalyvavę asmenys pateikdami deklaracijas informavo savo draudikus apie įvykusį eismo įvykį: atsakovė I. S. draudiką Seesam Insurance AS informavo laike trijų darbo dienų, o ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ draudėjo (nukentėjusio asmens) buvo informuotas 2008-07-09 (b. l. 12, 41). Ieškovas draudimo išmoką draudėjui (nukentėjusiam asmeniui) išmokėjo 2011-04-12 (b. l. 29) ir 2011-06-14 su pretenzija kreipėsi į įvykio kaltininko draudiką Seesam Insurance AS dėl išmokėtos 1 160,55 Lt draudimo sumos grąžinimo (b. l. 8) Negavęs atsakymo, 2011-07-07 (b. l. 30) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl solidarios prievolės vykdymo, kurį vėliau pakoregavo į subsidiarios prievolės vykdymą (b. l. 1-2, 128-129). Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar nukentėjusio asmens draudikui, išmokėjusiam nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) draudimo išmoką pagal transporto priemonės savanoriško draudimo sutartį, reiškiant atgręžtinį reikalavimą į kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusį draudėją yra taikomi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyti pretenzijos pateikimo terminai ir koks taikytinas ieškinio senaties terminas.
Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pateiktu 2008-02-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, nustatė, kad atsakingam draudikui pretenzija dėl padarytos žalos, remiantis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos, t. y. 2008-07-07, todėl atsakovas Seesam Insurance AS pagrįstai atsisakė kompensuoti ieškovo nuostolius, o teismas neturi pagrindo tenkinti subrogacijos teise grindžiamą jam adresuotą ieškinį dėl suėjusio termino šiai teisei realizuoti pasibaigimo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009, 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011), pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 konstatavo, kad draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas per se nesuponuoja draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Įstatyme nustatytas reguliavimas, kuriuo remiantis tiek nukentėjusiajam, tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek policijos pareigūnams nustatyta pareiga pranešti žalą padariusio asmens draudikui apie eismo įvykį (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 15 dalis). Pažymėtina, kad bet kurio iš nurodytų subjektų pranešimas draudikui apie eismo įvykį yra laikytinas tinkamu draudiko informavimu ir šiam atsiranda pareiga pradėti žalos administravimo procesą – apžiūrėti eismo įvykio metu apgadintą ar sugadintą turtą (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalis), nustatyti turtui padarytą žalos dydį (TPVCADĮ 15 straipsnio 3 dalis), įvertinti visą dėl sveikatos sužalojimo asmens patirtą žalą (TPVCADĮ 15 straipsnio 4 dalis) ir kt. Tai reiškia, kad, informavus draudiką apie eismo įvykį, pradedamas žalos atlyginimo sureguliavimo procesas, t. y. surenkama reikalinga informacija tam, kad, pateikus reikalavimą atlyginti žalą, būtų galima tinkamai apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Taigi nuo to momento, kada draudikas informuojamas apie draudžiamojo įvykio atsitikimą, atsiranda prielaida draudimo išmokai išmokėti. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama, per TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui. Šių terminų reikšmė draudiko prievolei išmokėti draudimo išmoką aiškintina, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių reguliavimo esmę ir tikslus. Vienas pagrindinių TPVCAPD sutarties sudarymo tikslų – perkelti transporto priemonės valdytojui galinčių kilti neigiamų turtinių padarinių riziką draudikui. Nors tokios sutarties sudarymas skirtas, be kita ko, nukentėjusio asmens interesams apsaugoti, tačiau įstatyme įtvirtintas reguliavimas nukentėjusiajam apsaugą suteikia net ir tuo atveju, jeigu transporto priemonės valdytojas draudžiamojo įvykio atsiradimo metu nebuvo sudaręs TPVCAPD sutarties (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas jam įstatymo nustatytą pareigą – sudaryti TPVCAPD sutartį – transporto priemonės valdytojas atlieka tam tikrus įstatyme nustatytus veiksmus (suteikia draudikui visą reikalingą informaciją sutarčiai sudaryti, sumoka draudimo įmoką ir kt.), kuriuos atlikęs įgyja teisę į draudimo apsaugą draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Taigi TPVCAPD sutarties sudarymas reiškia, kad, įvykus draudžiamajam (šiuo atveju – eismo) įvykiui, žalą nukentėjusiam asmeniui atlygins draudikas, ir tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais draudikas gali išsireikalauti sumokėtų sumų iš draudėjo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnis), o kiti subjektai (ne transporto priemonės valdytojo atsakomybę apdraudęs draudikas) turi teisę pareikšti regresinius ar subrogacinius reikalavimus tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nebėra galimybės įgyvendinti turimos reikalavimo teisės draudikui (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad TPVCAPDĮ16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Priešingas aiškinimas prieštarautų TPVCAPDĮ įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Nagrinėjamos bylos atveju nukentėjęs asmuo (D. A.) savo reikalavimą dėl 2008-07-07 eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo kaltininkui (atsakovei I. S.) turėjo teisę pareikšti per 3 metus (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Į tarp nuketėjusio asmens ir kaltininko susiklosčiusius deliktinius teisinius santykius ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ įstojo subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis), kadangi nukentėjusiam asmeniui atlygino jo patirtą žalą, todėl ieškovas įgijo teisę per 3 metų terminą nuo 2008-07-07 reikalauti, kad žalą atlygintų kaltininkės (atsakovės I. S.) civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas (atsakovas Seesam Insurance AS). Kadangi ieškovo reikalavimo teisė kyla iš deliktinių santykių, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytų pretenzinių terminų praleidimas neturi jokios juridinės reikšmės ieškovo teisės į reikalavimą atlyginti žalą patenkinimui ir ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ patirtą 1 160,55 Lt žalą turi atlyginti atsakovas Seesam Insurance AS (CK 6.1015 straipsnis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas dėl netinkamo materialiosios teisės normų pritaikymo (CPK 330 straipsnis), ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 1 160,55 Lt žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 50 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79, 93 straipsniai). Ieškovas pirmos instancijos teismui buvo pateikęs 2011-05-16 mokėjimo nurodymą dėl 472 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 3), tačiau minėtame dokumente nepažymėta, už kokį ieškinį mokamas tokio dydžio žyminis mokestis (nagrinėjamos bylos atveju atsižvelgiant į ieškinio sumą, turėjo būti sumokėtas minimalus 50 Lt žyminis mokestis), todėl ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93, 178, 185 straipsniai). Iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į valstybės biudžetą taip pat priteistinos 17,73 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (88, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Apelianto AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, (į. k. 300633222) iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, (į. k. 302677744) 1 160,55 Lt (tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt litų 55 ct) žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, (į. k. 302677744) 17,37 Lt (septyniolika litų 37 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.