Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Raimondui Šiukšteriui,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 6 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-11-25 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija R. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2015 m. lapkričio 7 d. medžioklės, vykusios (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) r., vieno varymo metu sumedžiojo du briedžius, t. y. briedžio patelę ir jauniklį, kai žinojo, kad medžiotojų būrelis turi tik vieną licenciją briedžio patelei arba jaunikliui sumedžioti, nes jis apie tai, kaip ir kiti medžioklės dalyviai, buvo informuotas instruktažo prieš medžioklę metu, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IV skyriaus 16.4 punktą, IX skyriaus 58.2.2 punktą, XI skyriaus 74.1 punktą ir yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį.

Teismo posėdžio metu R. Š. su administracinio teisės pažeidimo protokolu ir jam inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko. Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) į medžioklę susirinko virš 30 medžiotojų, gal 10-15 varovų. Prieš medžioklę N. G., medžiotojų būrelio pirmininkas, informavo, kad bus daromi 2-3 varymai, bus medžiojami visi šernai, kiti gyvūnai, yra licencija medžioti elnio patelę, briedį. Tada susėdo į mašinas ir išvažiavo į pirmą varymą. Jis buvo kaip svečias. Pirmo varymo metu buvo sumedžioti du mangutai ir stirnos patelė. Prieš antrą varymą vėl visi medžiotojai susirinko ir buvo pasakyta, kad varys labai didelį kvartalą, kad yra paruošti bokšteliai. Tada jis pasikeitė šautuvą, pasiėmė graižtinį ginklą, įsilipo į 5 bokštelį. Prasidėjus varymui, pasigirdo gal 3 šūviai, matomumas buvo geras, nes buvo iškirstas miškas ir ribojosi su eglynu. Gal 90-100 metrų atstumu iš eglyno pasirodė briedis. Žolė buvo aukšta, briedis stovėjo prie eglaičių, matėsi briedžio kaklas ir galva. Matėsi, kad ten patelė, prisitaikė ir paleido šūvį, šovė į galvą, nes matėsi galva ir kaklas, kūno nesimatė, nes buvo aukšta žolė. Po šūvio žvėris nuvirto, pasistatė ginklą į kampą, užsidegė cigaretę. Tada prasidėjo šūviai, pagalvojo, kad eina šernai, o pas jį dėtuvėje telpa du šoviniai. Vienas iššautas, reikėjo įsidėti dar vieną. Išsiėmė dėtuvę, ji jam iškrito, po kaire, gal 70 metrų atstumu, buvo būrelio vadovas N. G., kuris į jį piktai pažiūrėjo, nes barškėjo. Įsidėjo dėtuvę, pakėlė galvą, lygiai toje pačioje vietoje, prie tos pačios eglės pamatė, kad stovi jo pašautas žvėris. Nieko nelaukęs, pakėlė šautuvą ir vėl šovė. Pagalvojo, kad atsistojo jo sužeistas žvėris, kad pirmas šūvis buvo nemirtinas. Paleido šūvį, žvėris vėl nuvirto. Buvo 100 proc įsitikinęs, kad šauna į pirmą savo žvėrį, nes jis stovėjo lygiai toje pačioje vietoje. Tarp eglučių 1-2 metrai atstumas, žolė ten labai aukšta, bet iš tokio atstumo žiūrint (90-100 m) atrodo ta pati vieta. Pasirodė varovai, tada jie išlindo iš bokštelių, susirinko ant kelio. Išėjo varovas, jo paklausė, ar matė sumedžiotą žvėrį, pasakė, kad ne. Susirinko medžiotojai, paklausė jo, į ką jis šovė, pasakė, kad į briedžio patelę, kuri po kelių minučių ji vėl atsistojo. Vyrai taip ir suprato, kad pirmu šūviu tik sužeidė žvėrį. Varovai nuėjo į tą vietą ir sušuko, kad čia du briedžiai. Pamatė 2 briedžius, tarp jų atstumas buvo apie 2-3 metrus. Tada jis pasakė N. G., kad reikia pranešti gamtos apsaugai. N. G. pasakė, kad nieko nejudinti, nurodė eiti į susirinkimo tašką, bus surašytas aktas, bus pranešta. Visi susirinko, atėjo medžioklės vadovas, juos susodino į mašinas ir išsiuntė į pavėsinę. Reikėjo pranešti gamtos apsaugai, nes buvo tik viena licencija. Kiek jam žinoma aktas buvo užpildytas ir pranešta. Jei būtų žinojęs, kad ten kitas briedis, antrą kartą nebūtų šovęs. Dėl to savo kaltės nepripažino, įvyko klaida. Kažkuriuo momentu buvo nusisukęs, nes buvo išsiėmęs dėtuvę, degėsi cigaretę. Todėl buvo įsitikinęs, kad jo šautas žvėris atsistojo, kad jo pirmas šūvis nebuvo mirtinas. Iš viso šovė du kartus, ginklas su optiniu taikikliu. Briedžiai dydžiu iš tolio nesiskyrė, jie buvo vienodi, tuo labiau matėsi galva ir kaklas, pačio korpuso nesimatė. Po to pamatė, kad nušauti briedžiai skyrėsi dydžiu, bet ne ant tiek, kad iš tokio atstumo (90-100 m) būtų galima juos atskirti. Ten tikrai nebuvo jauniklis, ten buvo 2 patelės. Jo manymu, viena galėjo būti 3-4 metų, o kita 2 metų. Žvėrys buvo tarp eglaičių, be optikos žvėris gal ir būtų galima matyti iš tokio atstumo (90-100 m), bet nušauti tikrai neįmanoma. Žiūrint tiesia linija iš bokštelio, tai žvėrys vienas nuo kito skyrėsi ne daugiau kaip metro atstumu, beveik toje pačioje linijoje. Negali pasakyti, kurį žvėrį nušovė pirmą, nes buvo įsitikinęs, kad šauna į tą patį žvėrį. Už medžioklės pažeidimus baustas nebuvo.

LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Raimondas Šiukšteris paaiškino, kad, stovint bokštelyje, ta žolė neatrodė aukšta ir eglutės žvėrių negalėjo užstoti. Be to, medžiotojas antrą šūvį paleido neįsitikinęs į ką šauna. Medžioklės taisyklių 74 punktas nurodo, kad prieš šaudamas medžiotojas privalo žinoti į ką šauna. Šiuo atveju medžiotojas neįsitikino į ką šauna, jis automatiškai pamatė žvėrį ir šovė. Jis neįsitikino, ar tikrai ten tas pats žvėris, o iš karto paleido antrą šūvį. Surašytame protokole nurodyta, kad techninės priemonės nenaudotos. Tačiau buvo naudota filmavimo įranga, matavimo priemonės ir kita įranga, bet to protokole nenurodė, buvo padaryta klaida. Taip pat nebuvo vadovautasi 2014 metų pasikeitusiomis taisyklėmis, išimtimi, nes medžioklės vadovas G. V., suprasdamas, kad medžiotojas negalėjo sumedžioti antro gyvūno, medžioklės lape nurodė, kad jį sumedžiojo kitas asmuo. Nurodė, kad vieną žvėrį sumedžiojo R. Š., o kitą N. G. Medžioklės vadovo pareiga buvo užtikrinti tai, kad būtų sumedžiota tiek gyvūnų, kiek buvo išduota licencijų. Šiuo atveju medžiotojas neįsitikinęs, kad tai jo jau šautas gyvūnas, šauna antrą kartą. Turėjo būti pranešta, kaip pažeidimas, kad buvo sumedžiota daugiau nei buvo išduota licencijų. Buvo pranešta sekančią dieną, o turėjo iš karto, nedelsiant informuoti gamtos apsaugos pareigūnus. Jei ne darbo diena, tada yra pranešimų centras. Toks aktas buvo pateiktas, bet ten buvo nurodyta, kad sumedžiojo du asmenys, o ne vienas ir tas pats asmuo. Prieš medžioklę vadovas informuoja, kiek galima sumedžioti gyvūnų, šiuo atveju medžiotojas tai žinojo. Medžioklės vadovas žinodamas, kad tai yra pažeidimas, užrašė vieną briedį kitam medžiotojui. Aktas buvo pateiktas laiku, bet medžioklės lapas buvo suklastotas. Jei būtų užrašyta, kad abu sumedžiojo R. Š., vis tiek būtų pažeidimas, nes medžiotojas žinojo, kad galima sumedžioti tik vieną briedį. Aktas buvo pateiktas laiku ir jis buvo teisingai užpildytas. Už teisingą medžioklės lapo surašymą buvo atsakingas medžioklės vadovas. Jei kitas medžiotojas, kitame kvartalo gale būtų sumedžiojęs dar vieną žvėrį, kuris nebūtų galėjęs žinoti, kad vienas žvėris jau sumedžiotas, tada pažeidimo nebūtų. Iš fotonuotraukos, jo manymu, kad pirmametis žvėris yra apačioje, mažesnis, o viršuje yra didesnis žvėris. Tas mažesnis žvėrelis turėjo gimti 2015 metų balandžio ar gegužės mėnesį. Gamtos apsaugos darbuotojai tų žvėrių realiai nematė, jie jau buvo išdoroti. Protokolas surašytas, kad vienas medžiotojas nušovė 2 žvėris, kai buvo išduota 1 licencija. Pats aktas dėl sumedžiotų 2 briedžių buvo pateiktas sekančią dieną, bet medžioklės vadovas apie tai turėjo informuoti ne kažkokį darbuotoją ar rajono inspektorių, o centrą bendruoju pranešimu telefonu Vilniuje, numeris vienas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aktą pateikė laiku, tačiau medžioklės vadovas neinformavo pranešimų priėmimo centrą. Pranešti telefonu turėjo nedelsiant, o aktą pristatyti sekančią dieną. Jei gabena licencijuojamą gyvūną be licencijos, ir jei patikrinus visą informaciją, tada matoma, kad medžiotojai informavo tinkamai. Tokia yra nustatyta tvarka.

Liudytojas E. U. parodė, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus nurodymu padėjo administracinėje byloje rinkti duomenis, apklausė liudytojus, medžiotojus, kurie medžiojo 2015 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini). Buvo nušauti 2 briedžiai, o medžiotojų būrelis turėjo licenciją tik vienam briedžiui. Kartu tyrimą atliko ir Raimondas Šiukšteris, bei kiti pareigūnai R. S. ir R. K. Apklausė 3 medžiotojus, vienas iš jų D. P. Vyko į vietą, kur buvo sumedžioti briedžiai, įsitikinti, kaip viskas atrodo realiai. Įvykio vietoje žolės buvo gal 60-70 metrų aukščio, bet stovint bokštelyje gyvūnas tikrai turėjo matytis, medžiotojas tikrai turėjo atskirti, kur patelė, o kur jauniklis. Pats nėra medžiotojas, bet mano, kad medžiotojas, kuris medžioja ne vienerius metus, tuos žvėris turėjo atskirti. Kokio amžiaus buvo patelė ir jauniklis nežino, bet mano, kad tarp patelės ir jauniklio skirtumas yra. Iš fotonuotraukos matyti, jo manymu, kad patelė yra viršutinė, pirma. Kraujo dėmių nematė. Žinojo, kurioje vietoje buvo žvėrys, iš nuotraukų. Iš kitų liudytojų parodymų nustatė, kad žvėrys buvo šalia vienas kito. Į bokštelį užlipęs nebuvo, nuo kelio žiūrėjo į tą vietą. Mano, kad iš bokštelio turėjo matytis dar geriau, be to, jis medžiojo su optiniu taikikliu.

Liudytojas R. K. parodė, kad yra vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius, dirba virš 20 metų, pats yra medžiotojas. R. Š. vieno varymo metu sumedžiojo briedžio patelę ir briedžio jauniklį. Viskas paaiškėjo tyrimo metu. Pagal medžioklės lapą buvo parašyta, kad sumedžiojo skirtingi medžiotojai, R. Š. ir dar vienas medžiotojas. O kai pradėjo tirti, padarė visas schemas, į įvykio vietą nuvyko 2015 m. lapkričio 14 d., po savaitės nuo medžioklės. Tyrė pagal anoniminį pranešimą, o pats aktas buvo pristatytas 2015 m. lapkričio 9 d. Nuvykus į vietą, nustatė, iš kurio bokštelio buvo šauta. Buvo žymės, kur tie briedžiai gulėjo, aiškiai matėsi dvi vietos ir matėsi išvilkimo kelias. Buvo likę plaukai, vieni buvo ilgesni, o kiti trumpesni. Matėsi, kad yra nušauta briedžio patelė ir jauniklis. Buvo likęs kraujas, buvo likusios išgulėtos vietos, atstumas tarp jų apie 2 metrus. Toje vietoje buvo žolės ir šone eglės. Žolės buvo apie metro aukščio, bet briedžiai yra aukšti. Briedžiai buvo tarp eglučių, o mažesnis briedis buvo metru toliau, lygiagrečiai. Toje vietoje, kur gulėjo briedžiai, žolė buvo iki kelių. Po to kolega atsistojo toje vietoje, įlipo į bokštelį, nustatė, kad tik iš to bokštelio galėjo šauti. Iš kitų bokštelių negalėjo šauti, nes nesimatė ta vieta. Apačioje rado dvi gilzes. Jo manymu, kad žvėries korpusas iš bokštelio turėjo matytis. Tokio amžiaus briedžių kojos galėjo būti virš metro aukščio. Nugriuvusį žvėrį galėjo matyti. Patelė galėjo būti trečiametė, o jauniklis apie metų amžiaus, realiai jų netyrė, bet pagal galvą. Realiai nušautų žvėrių nematė, nes jie buvo apdoroti. Pagal dydį turėjo jie skirtis. Iš fotonuotraukos matyti, jo manymu, kad patelė viršutinė, o jauniklis apatinis, antras. Briedžių jaunikliai gali skirtis, jei atsiveda vieną, tai jis būna didesnis, o jei kelis, tada jie būna mažesni. Briedžių plaukai skyrėsi ilgumu. Nuo bokštelio iki tos vietos buvo 90 metrų. Briedžiai greta vienas kito gulėjo. Pagal briedžių plaukus galima nustatyti amžių. Tose vietose buvo kraujo, kur buvo velkami žvėrys iki kelio, buvo plaukai ir kraujas. Matėsi išgulėta vieta, kur gulėta žvėries, tose vietose buvo kraujo. Vien iš fotonuotraukos briedžio amžiaus negali nustatyti, tai nustato pagal dantis jei patelė, jei patinas pagal ragus.

Liudytojas R. S. parodė, kad elektroniniu laišku buvo gautas anoniminis skundas. Buvo parašyta, ar gali vienas medžiotojas sumedžioti 2 briedžius vieno varymo metu. Buvo medžioklės lapas ir pranešimas, aktas dėl 2 briedžių sumedžiojimo. Dar medžioklės vadovas turėjo pranešti aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrui, kad turint vieną licenciją sumedžiojo 2 briedžius, jis nepranešė, už tai jį agentūra nubaudė 14 eurų bauda. Skundas atsirado vėliau, tada ir nutarė atkurti medžioklės eigą, nes ten buvo pažymėta, kad du medžiotojai sumedžiojo tuos briedžius. Medžiagą gavo ketvirtadienį vakare, pasikvietė medžioklės vadovą, bet jis nieko nežinojo, nebuvo toje vietoje. Paskambino medžiotojui A. P., paprašė, kad nurodytų, kurioje vietoje viskas buvo. Nuvažiavo į nurodytą vietą ir vaikščiodamas pamatė plaukus ir atsekė tą vietą, kur gulėjo briedžiai. Darė fotonuotraukas, R. K. stovėjo toje vietoje, o jis iš bokštelio fotografavo. Čia yra natūralus vaizdas iš bokštelio, nes fotografuota iš vaizdo registratoriaus, jis vaizdo nepriartina. Tie žvėrys turėjo būti šalia vienas kito, gal 2 metrų atstumu. Matėsi plaukai ir kraujas. Nežino, ar pagal plauką galima nustatyti briedžio amžių. Plaukų spalva buvo vienoda, ilgis plauko daugmaž vienodas, dar neaišku iš kurios vietos tie plaukai. Atstumas nuo bokštelio 90 metrų, iš kitų bokštelių tos vietos negalėjo matyti. Tyrimo metu nenustatinėjo briedžių amžiaus. Jauniklis yra iki 1 metų amžiaus. Iš fotonuotraukos matyti, jo manymu, kad viršutinė yra patelė, nes yra tešmuo, apatinis turėtų būti jauniklis. Iš 90 metrų atstumo kažin, ar galima juos atskirti, jei su optika, tai čia nuo medžiotojo priklauso. Tiksliai amžių gali pasakyti ekspertai, pažiūrėję briedžiui į dantis. Nuo gyvenimo sąlygų, įmitimo jie gali skirtis. Iš fotonuotraukos amžiaus tikrai negali pasakyti, jei žvėris stovėtų, tai pilvas nelabai matytųsi, nes ten žolės iki juosmens buvo. Iš bokštelio žiūrint, galėjo gulinčio žvėries ir nematyti.

Liudytojas N. G. parodė, kad į medžioklę 2015 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelyje, (duomenys neskelbtini) medžioklės vienete, susirinko 34 medžiotojai, kiek buvo varovų, nepamena, nes jais rūpinasi medžioklės vadovas, juo buvo G. V. Susirinko 8 valandą, prieš medžioklę pasakė, kas bus medžiojama, 1 licencija briedžio patelei ar jaunikliui, stirnos ir kiti. Pranešė, jei bus sumedžiotas briedis, kad būtų informuotas medžioklės vadovas ir po to perdavė kalbą medžioklės vadovui, jis išdėstė saugumo taisykles ir t.t. Buvo numatyti 2-3 varymai, kadangi 2 varymo metu buvo sumedžioti 2 briedžiai, viską nutraukė. Šalia jo bokštelio sėdėjo R. Š., o kas toliau buvo nežino. Tarp bokštelių atstumas gal 70-50 metrų atstumas. Po varymo ėjo ant kelio ir pradėjo šnekėtis. Paklausė, į ką šovė, nes matė, R. Š. atsakė, kad šovė du kartus ir papasakojo. Matė, kad jis šovė, po to užsirūkė, išsitraukė dėtuvę, girdėjo, nes barškėjo. Antras šūvis buvo po 2-3 minučių. Paklausė, ar varovai matė žvėrį sumedžiotą, jie nematė, tada nuėjo pažiūrėti, pasakė, kad čia yra du žvėrys. Paskui nuėjo ir jis pažiūrėti, ten gulėjo vienas briedis šalia kito, buvo dvi patelės. Jų amžių sunku pasakyti, vienas buvo šiek tiek mažesnis, bet labai ryškiai nesiskyrė. Jų svorio pasakyti negali. Tada pranešė medžioklės vadovui, kad yra sumedžiotos 2 briedžio patelės vieno varymo metu, tada sakė, reikia važiuoti supildyti dokumentus. Užpildė aktą, žiūrėjo taisykles internete, iki galo nepažiūrėjo, kad reikia pranešti tą pačią dieną, o pranešė pirmadienį, nes lapkričio 7 d. buvo šeštadienis. Sekmadienį paskambino aplinkosaugininkui, pasakė jam apie įvykį. Tada jis pasakė, kad reikėjo tą pačią dieną pranešti. Už tai atsakingas medžioklės vadovas, ne jam tuo reikėjo rūpintis. Susirinko visus dokumentus ir juos nuvežė į Šiaulius. R. Š. jam paaiškino, kad šovė vieną kartą, o po kelių minučių pakėlęs akis, vėl pamatė tą patį žvėrį ir vėl šovė. Pagal medžiotojų etiką sužeisto žvėries negali paleisti. Toje vietoje žolė buvo aukšta, prižėlusios smilgos, biržės pakraštys, o už biržės eglynas, galima sakyti kirtavietė. Mano, kad briedžių kojų aukštis buvo apie 1 metro aukščio, o kūnas gal 50 centimetrų. Tačiau neaišku, kaip tie briedžiai stovėjo, jis jų nematė. Graižtinis šautuvas skirtas šaudyti iš 100 metrų atstumo dėl balistikos, bet priklauso ir nuo paties medžiotojo. Į bokštelį nebuvo įlipęs, žvėrys gulėjo prie eglyno, matomumą sunku įvertinti. Nepasakytų, kad ten buvo geras matomumas, nes geras matomumas yra ant ražienos, ant kelio, ant lauko. Eglės buvo apie 1,5 metro aukščio, gal ir didesnės. Tarp bokštelio ir žvėries buvo eglės, kaip kliūtys. Po šūvio žvėris galėjo dar paeiti, neaišku kaip nukrito. Iš fotonuotraukų nepasakytų, kad čia pirmametys žvėrys, atrodo, kaip antramečiai. Pirmas žvėris gal ir vyresnis, o antras antrametis, tačiau tiksliai pasakyti jų amžiaus negali. Kas turėjo licenciją briedžiui, nežino.

Liudytojas G. V. parodė, kad 2015 m. lapkričio 7 d. buvo medžioklės vadovu, pradėjo ryte, apie 9.00-9.30 val., pravedė instruktažą, buvo informuota į ką medžioklės metu bus šaunama. Buvo galima šauti elnio patelę, atrodo 4, briedžio patelę, stirnų patelę, šernai, zuikiai ir kiti. Prasidėjo varymas, pirmo varymo metu buvo nušauta stirna, antru varymu jis ėjo kairiau su kitais 15 vyrų, o kiti nuėjo dešiniau. Pasigirdo šūviai, o pasibaigus varymui jam paskambino N. G., kadangi pats su savimi turėjo visus dokumentus, licencijas, aktus. N. G. pasakė, kad nušauti du briedžiai, o licencija tik vienam. Surašė aktą, kad yra nušauta svečio R. Š., ir jis suprato, kad antras žvėris nušautas N. G. N. G. sakė pildyti dokumentus, todėl jis suprato, kad N. G. nušovė vieną briedį, o R. Š. kitą. Tuo metu jam paskambino ir pasakė, kad yra nušautas elnias ir jis nuėjo kitur. Pildė visus dokumentus. Iš akies tie briedžiai nesiskyrė, mano, kad mažesnis buvo jauniklis, jauniklis skaitomas iki 1-2 metų. Abi buvo patelės. Į aktą įrašė, kad nušovė N. G. ir R. Š. Suprato, kad viską teisingai padarė. Licencija buvo viena, bet jie sustatė aktą. Toje vietoje, kur buvo nušauti briedžiai, nebuvo. Briedžius pamatė tik tada, kai jie buvo atgabenti į atitinkamą vietą. Sekmadienį paskambino ir pranešė gamtos apsaugai. Buvo nubaustas už pavėlavimą informuoti gamtos apsaugą. Kad R. Š. nušovė 2 briedžius, to nežinojo. Kai skyrė jam nuobaudą, niekas jam to neaiškino. Nuobaudą jam skyrė ne dėl to, kad neteisingai užpildytas aktas, o dėl to, kad pavėluotai pranešė ir pristatė aktą. Iš fotonuotraukų, jo manymu, didesnis antras briedis, buvo abi patelės, didelio skirtumo tarp jų nematė. Mano, kad tie briedžiai abu buvo vyresni nei 1 metų amžiaus, jie ne pirmamečiai. Licenciją briedžiui perdavė N. G.

Liudytojas A. P. parodė, kad dalyvavo šioje medžioklėje, yra medžiotojų būrelio narys, prieš medžioklę per instruktažą buvo nurodyta, kad briedžiui yra viena licencija, o svečias sumedžiojo 2 briedžius. Svečio vardo ir pavardės nežino, matė pirmą kartą. Per antrą varymą buvo bokštelyje, toliau nuo tos vietos. Toje vietoje tų žvėrių nematė, pamatė, kai juos parvežė į lupyklą. Briedžių dydžiai skyrėsi žymiai, buvo jauniklis ir patelė. Iš fotonuotraukų matyti, kad pirma yra patelė, o antras jauniklis, patelė 3-4 metų, dydžiu jie labai skyrėsi. Mano, kad medžiotojas turėjo žvėris atskirti. Girdėjo, kad abu juos nušovė svečias. Būrelio pirmininkas ir medžioklės vadovas rašė aktą.

Liudytojas G. R. parodė, kad šioje medžioklėje buvo kaip svečias, nepriklauso jokiam būreliui. Antro varymo metu sustojo, jo vieta buvo bokštelyje. Kaimynas iš kairės sušovė vieną kartą, o po kelių minučių dar kartą, pagalvojo, kad jis šovė į tą patį žvėrį antrą kartą. Taip nusprendė, nes šūvis buvo po kelių minučių, antras žvėris taip greitai negali išeiti, pagalvojo, kad pirmu šūviu jį tik sužeidė. Jam iš bokštelio ta vieta, kur buvo nušauti briedžiai, nesimatė, užstojo eglynas. Baigėsi varymas, varovai nuėjo pažiūrėti, nes sakė, kad šovė į briedį, jis su kolegomis nuėjo prie mašinų. Lupykloje pamatė 2 briedžius, jie buvo labai panašūs. Buvo patelė ir jauniklis 1-2 metų amžiaus, amžiaus tiksliai pasakyti negali, jie buvo labai panašūs. Mano, kad jauniklis buvo vyresnis nei šių metų, bet tiksliai nežino. Ar buvo ir kiek buvo išlindęs briedis, pasakyti gali tik pats medžiotojas, kuris nušovė.

Liudytojas D. P. parodė, kad dalyvavo šioje medžioklėje, yra medžiotojų būrelio narys, R. Š. nepažino. Instruktažą vedė medžioklės vadovas G. V. Licencijos buvo elniui, briedžiui, o sumedžioti buvo 2 briedžiai, nors per instruktažą sakė, kad yra 1 licencija. Kalbėjo, kad abu briedžius nušovė svečias R. Š. Prie nušautų briedžių nebuvo priėjęs, juos matė tik lupykloje, dydžiu jie skyrėsi gal per pusę. Iš fotonuotraukų matyti, jo manymu, pirma yra patelė, o antras jauniklis 2015 metų. Jauniklis buvo mažesnis, iš fotonuotraukų ne taip matosi, juos (briedžius) pastačius, matytųsi. Jis iš 90 metrų atskirtų, kad tai ne tas pats briedis. Nežino, kas turėjo licenciją briedžiui.

Liudytojas T. D. parodė, kad dalyvavo šioje medžioklėje, bet jis praktiškai nieko nematė, tik parvežė žvėris ir viskas. Instruktažas buvo, kiek licencijų buvo nepamena. Buvo sumedžioti 2 briedžiai, kas juos sumedžiojo, nepamena. Jis tik atvažiavo su priekaba ir sukrovė žvėris, toje vietoje, kur buvo jie nušauti, nebuvo, kai atvažiavo, jie jau buvo atvilkti prie kelio. Briedžiai buvo panašūs, skirtumo didelio nebuvo. Mano, kad abi buvo patelės. Dydis nelabai skyrėsi, amžiaus pasakyti negali. Medžioklei vadovavo G. V., kas rašė aktą, nežino. Briedžius nuvežė į pirminio apdorojimo aikštelę. Licencija buvo išduota, kiek pamena, 1 briedžiui.

Pakviestas ekspertas Mindaugas Balčiūnas parodė, kad pagal pateiktus plaukus gali pasakyti, kad jie briedžio, tačiau jo turima kvalifikacija neleidžia nustatyti žvėrių amžiaus. Reikia kreiptis į Vilniaus universiteto ekologijos institutą, ten dirbantys mokslininkai nustatinėja amžių. Jis amžių gali nustatyti pagal ragus ir kaukolę. Matosi, kad jam maišeliuose parodyti plaukai skiriasi. Viename maišelyje ilgesni, kitame trumpesni. Vieno žvėries plaukai irgi skiriasi, vienoje vietoje trumpesni, kitoje ilgesni. Gali būti, kad maišeliuose esantys plaukai priklauso vienam žvėriui. Iš nuotraukos pasakyti žvėrių amžiaus negali. Lyties nustatyti taip pat negali. Žvėries amžių gali nustatyti tik padarius pjūvį žandikaulio srityje. Negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad gimę jau po 2015 m. kovo mėn. Iš nuotraukos negali pasakyti, ar žvėrių amžius skiriasi. Išvaizda gali skirtis nuo maitinimo, nuo išsivystymo.

2016-01-07 Šiaulių apylinkės teisme gautas Gamtos tyrimo centro atsakymas į paklausimą dėl briedžių amžiaus nustatymo, kuriame pažymėta, kad centras neturi galimybių iš plaukų nustatyti briedžių amžių.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 136 nustatyta, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2015-11-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu medžioklės vadovas G. V. pripažintas kaltu už ATPK 85 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą, t. y. dėl to, kad būdamas medžioklės vadovu laiku neperdavė Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrui informacijos apie sumedžiotą didesnį licencijuojamų medžiojamų gyvūnų skaičių nei turėta licencijų, ir jam paskirta 28,86 Eur bauda.

LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Raimondas Šiukšteris parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š., būdamas medžiotojas ir informuotas, kiek galima sumedžioti žvėrių medžioklės metu, pažeidė Medžioklės taisykles bei neturėdamas licencijos sumedžiojo žvėrį. R. Š. stovėdamas bokštelyje privalėjo matyti, kiek ir ką medžioja. Jis padarė žalą gamtai, sumedžiojęs licencijuojamą žvėrį neturėdamas licencijos. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai ir pagrįstai, prašo R. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį ir skirti jam sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. paaiškino, kad jis antru šūviu manė, jog jis šaunantis į tą patį vieną žvėrį, nematė ir neturėjo pagrindo manyti bei tikėti, kad tuo momentu (išovus pirmą šūvį) gali išeiti (pasirodyti) kitas žvėris. Šioje medžioklėje buvo tik kaip svečias, jokių minčių neturėjo nušauti daugiau žvėrių, buvo informuotas ir žinojo, kad yra viena licencija briedžiui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Andrius Kazakevičius nurodė, kad į šioje byloje tiriamą situaciją norėtų pažiūrėti iš trijų pusių. Byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad medžiotojas sumedžiojo gyvūną, kai neturėjo teisės. Kaip ir atitiktų brakonieriavimo situacijai, kai žmogus pasiima šautuvą, eina neleistinu metu, neleistinoje vietoje ir sumedžioja žvėrį, taip pažeisdamas visus teisės aktus ir jų normas. Šiuo atveju R. Š. dalyvavo medžioklėje numatytu laiku, buvo įrašytas į medžioklės lapą, su tinkamomis medžioklės priemonėmis, išklausė medžioklės vadovo instruktažą. Dėl nedėkingai susiklosčiusių aplinkybių jam inkriminuojamas teisės pažeidimas. Šioje byloje nekyla klausimų, kad asmuo neturėjo teisės sumedžioti gyvūno (antro briedžio). R. Š. pripažino faktines aplinkybes, jog jis nušovė du gyvūnus, tačiau savo kaltės dėl to nepripažįsta. Medžiotojų būrelis turėjo licenciją sumedžioti tik vieną žvėrį, briedžio patelę arba jauniklį. R. Š. antrą žvėrį sumedžiojo kaip ir neteisėtai. Kyla klausimas, kodėl institucija surašiusi protokolą nesivadovavo ATPK 85 straipsnio paskutine nuostata “Pastaba”. Byloje yra medžiaga su prijungta administracine byla, surašytas sumedžiotų gyvūnų aktas, kuris surašytas tą pačią dieną, 2015-11-07, nepajudinus gyvūno iš vietos. Aktas pačią pirmą dieną buvo pristatytas gamtos apsaugos departamentui, laikytina, kad šis įvykis buvo įformintas tinkamai. Nors aplinkos apsaugos departamento atstovas tvirtino, kad šiuo atveju nelaiko tinkamu gyvūno įforminimu, buvo pažeistos Medžioklės taisyklių 28 punkto nuostatos, nebuvo atliktas skambutis. Tačiau šiuo atveju įforminimo sąvoka ATPK 85 straipsnio pastaboje pagal lietuvių kalbos žodyną atitiktų dokumento surašymo veiksmą. Tai yra surašymas, dokumentavimas įvykio pagal visas numatytas taisykles. Aplinkos apsaugos departamento atstovas minėjo, kad tokiais atvejais reikalinga informuoti centrą skambučiu nedelsiant po medžioklės taisyklių pažeidimo tam, kad policijos pareigūnai būtų informuojami apie gyvūno gabenimą. Juos informuoja, kad įvykis registruotas ir žvėrį galima gabenti. Tai nesusiję su įforminimu. Iškart po medžioklės surašytas aktas, kuris sekančią darbo dieną 2015-11-09 pateiktas aplinkos apsaugos departamentui. Reiškia įvykis buvo tinkamai įformintas. Jei kas būtų norėję nuslėpti šį įvykį, būtų gyvūną išdoroję ir pasidalinę, neįforminus akte. Kaip numato Medžioklės taisyklės (24 punktas), tai būtent medžioklės vadovas privalo užpildyti lapą, pažymėti sumedžiotus licencijuotus gyvūnus ir sudaryti aktą. Vadovas šiuo atveju tinkamai atliko savo pareigas, kas susiję su įforminimu. R. Š. apie sumedžiotus briedžius nedelsiant informavo vadovą. Manant, kad šis įvykis įformintas netinkamai, o ATPK 85 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą atsakomybė užtraukiama ir tiems, kas neteisėtai sumedžiotą žvėrį gabeno. Kaip nustatyta, šioje situacijoje buvo traktorius, į kurį medžiotojai sukrovė žvėris, tame tarpe nelincecijuotą briedį, ir vežė į dorojimo vietą. Tokiu atveju konfiskuojama transporto priemonė, baudžiamas vairuotojas, nustatinėjami visi asmenys, kurie dalyvavo gyvūno dorojime, kurie įgijo medžioklės produkciją. Faktiškai šiuo atveju baudžiami visus medžiotojai, kas būtų neprotinga. Pagal Medžioklės taisykles už sumedžiotų gyvūnų žymėjimą atsakingas medžioklės vadovas arba individuliai medžiojantis asmuo. Medžiotojas privalo informuoti apie individualiai sumedžiotą gyvūną. Reiškia įforminimas atliktas tinkamai. Gyvūnas buvo įrašytas akte. Kas liečia medžioklės vadovo pareigas, tai jos nurodytos Medžioklės taisyklių 24 punkto 10 papunktyje. Reiškia tiek surašyti aktą, tiek skambinti privalo medžioklės vadovas, kuris jau yra nubaustas. Vis dėlto, jei būtų įžvelgiamas R. Š. veiksmuose administracinis teisės pažeidimas, reikėtų atkreipti dėmesį, kas yra laikoma administraciniu teisės pažeidimu (ATPK 9 straipsnis), tyčinis ar netyčinis veikimas. Tada kiltų klausimas, ar R. Š. veikė tyčia ar dėl neatsargumo. Iš bylos duomenų matyti, kad vieningos pozicijos dėl skirtumo tarp gyvūnų nėra. Protokole ir kituose dokumentuose parašyta, kad buvo patelė ir jauniklis, pagal liudytojų parodymus teisme ir paaiškinimus teisme buvo nurodyta, kad tai buvo dvi patelės, kiti žvėrių nebūtų atskyrę ir būtų manę, kad tai tas pats žvėris, ekspertas nurodė, kad žvėrys labai panašūs ir sunku pasakyti jų amžių. Tokiomis aplinkybėmis teigti, kad yra asmuo tyčia siekė sumedžioti du gyvūnus negalima. Visi liudytojai pasakė, kad žolė buvo aukšta ir gulinčių žvėrių galėjo ir nematyti. Medžioklėje dalyvavę varovai gyvūnų net nepastebėjo, galimai jie gulėjo sunkiai pastebimi. ATPK 11 straipsnyje kalbama apie neatsargumą. Kyla klausimas, ar R. Š. galėjo matyti ir numatyti tokias pasekmes. Visi apklausti dalyviai nurodė, kad iš esmės skirtumo tarp gyvūnų nebuvo. Dauguma liudytojų pasakė, kad ženklaus skirtumo tarp žvėrių nebuvo. Kadangi buvo šauta, tai antras žvėris į tą pačią vietą neina. Visi liudytojai pasakė, kad, jei žvėrys būtų buvę šalia vienas kito, būtų galima juos atskirti. Matydamas situaciją ir žinodamas Medžioklės taisykles, kuriose yra nurodyta, kad sužeisto žvėries negalima paleisti, R. Š. manydamas, kad žvėris sužeistas, šovė dar kartą. Nesitikėjo, kad galėjo išeiti kitas žvėris. Žvėrys beveik identiški, žolė aukšta, matomumas ne per geriausias. Šiuo atveju pagrindinis klausimas, ar medžiokls vadovas buvo sąmoningas ir laiku paskambino. Atsakomybė R. Š. kyla dėl kito asmens neatliktų pareigų. R. Š. neneigė, kad šovė du kartus, bet manė, kad į vieną ir tą patį gyvūną. Nuodugniai nuo pat pradžių paaiškino visas aplinkybes, nieko neslėpė, tokiu atveju yra visos sąlygos, numatytos ATPK 30¹straipsnyje. Tačiau, kaip paaiškino aplinkos apsaugos departamento atstovas, kad aktas buvo surašytas tinkamai ir laiku pateiktas. Tik medžioklės vadovas netinkamai atliko savo pareigas, už ką jis nubaustas. Tokiu atveju R. Š. nieko negalėjo kontroliuoti. Formaliai situacija atitinka, medžioklės vadovas neatliko savo pareigų, jis nepaskambino ir nepranešė aplinkos apsaugos departamentui. Viskas buvo įforminta, aktas paduotas. Prašo nutraukti šią administracinę bylą. Visų pirma, forminimas nėra skambinimas į aplinkos apsaugos departamentą. Kitu atveju (jei teismas nuspręstų nenutraukti), R. Š. tyčios nebuvo, taikytinas ATPK 30¹ straipsnis.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visetos išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia administracinę atsakomybę. Tačiau šio straipsnio pastaboje pažymėta, kad asmeniui administracinės atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnį neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2.2 punkte nurodyta, kad draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Šių taisyklių 28 punkte numatyta, kad: “kai medžioklėje varant vieno varymo metu sumedžiojama daugiau licencijuojamų medžiojamųjų gyvūnų, nei turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai. Taip pat medžioklės plotų naudotojai apie tai, kad medžioklėje varant vieno varymo metu sumedžiota daugiau licencijuojamų medžiojamųjų gyvūnų, nei turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti, arba <…>, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrą”. Pareiga įvykdyti šio punkto reikalavimus priskirta medžioklės vadovui, kuris pagal Medžioklės taisyklių 24.10 punktą privalo nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Kaip nustatyta, už netinkamą šios pareigos įvykdymą (t.y. už informacijos neperdavimą Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrui apie sumedžiotą didesnį licencijuojamų medžiojamų gyvūnų skaičių nei turėta licencijų) medžioklės vadovas G. V. administracine tvarka jau yra nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį.

Šios bylos teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. pripažino, kad 2015-11-07 medžioklės, vykusios (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) r., vieno varymo metu sumedžiojo du briedžius, nors buvo informuotas ir žinojo, jog medžiotojų būrelis tą dieną turėjo liceciją sumedžioti tik vieną briedį: briedžio patelę arba jauniklį, bei to neneigė. Paaiškino, kad įvyko atsitiktinė klaida, kadangi pirmu šūviu iš bokštelio nusitaikė ir šovė į pamatytą briedžio patelę, taikėsi į galvą, nes matė tik jos kaklą ir galvą, buvo aukšta žolė iki juosmens, matė, kaip žvėris nuvirto, tačiau jo gulinčio nematė. Kai staiga, po kelių minučių, kol į ginklo dėtuvę įsidėjo antrą šovinį, toje pačioje vietoje pastebėjo briedį, numanė, kad tai tas pats žvėris, tik pirmas šūvis jam nebuvo mirtinas, o jį tik sužeidė, o pagal medžiotojų etiką sužeisto žvėries negali paleisti, dėl ko iškart iššovė antrą kartą. Medžioklėje dalyvavo tik kaip svečias, todėl tikslo nesilaikyti medžioklės tvarkos ir šauti į antrą briedį, kai buvo informuotas, kad medžiotojų būrelis turi tik vieną licenciją briedžio patelei ar jaunikliui, tikrai neturėjo, o numanyti, kad tai jo pirmuoju šūviu sužeistas žvėris, turėjo pagrindą, kadangi žvėris stovėjo toje pačioje vietoje, kaip ir pirmuoju šūviu, dydžiu buvo panašus, kito gulinčio pro aukštą žolę nematė, be to, antras žvėris toje pačioje vietoje, į kurią jau buvo šauta, dažniausiai nepasirodo. Kad nušovė antrą briedį, sužinojo iš varovų, po to pamatė pats, kai nuėjo į vietą. Apie šį įvykį, žinodamas, kad tokiais atvejais reikia pranešti aplinkos apsaugos tarnybą, nieko neslėpdamas nedelsiant informavo medžiotojų būrelio pirmininką N. G., pastarasis medžioklės vadovą G. V., buvo užtikrintas, jog medžioklės vadovas įvykį įformino. Tai patvirtino ir medžiotojų būrelio pirmininkas N. G., kuris matė ir girdėjo, kaip R. Š. iššovė du šūvius, tarp jų laiko skirtumas buvo tik 2-3 minutės, nuo R. Š. buvo 50-70 m atstumu, kitame bokštelyje, pačios vietos ir briedžių, į kuriuos R. Š. nematė, briedžius pamatė tik prie jų priėjus, jie gulėjo vienas šalia kito, neženkliai skyrėsi dydžiu, vienas buvo mažesnis, nedelsiant informavo medžioklės vadovą G. V., užpildė aktą, kurį aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūrai pateikė laiku 2015-11-09 (pirmadienį, sekančią darbo dieną), medžioklės lapą pildė medžioklės vadovas G. V. Be to, aplinkos apsaugos tarnybos (agentūros) specialistas R. S., įvykio vietoje tyręs šį įvykį, išreiškė abejonę, kad iš 90 metrų atstumo nuo bokštelio kažin, ar galėjo medžiotojas atskirti briedžius, jų dydžių skirtumas neženklus, o amžių gali pasakyti tik ekspertai, kadangi briedžiai nuo gyvenimo sąlygų, įmitimo gali skirtis, iš bokštelio gulinčio žvėries medžiotojas galėjo ir nematyti. Visos šios aplinkybės rodo, kad R. Š. įvykio aplinkybėmis (tiek atstumo 90-100 m, tiek medžiotojo R. Š. trumpalaikio dėmesio nukreipimo nuo įvykio vietos, kol į dėtuvę įsidėjo antrą šovinį, tiek laiko tarp pirmo ir antro šūvių 2-3 min, tiek pačios aplinkos žolės aukštis iki vidutinio aukščio žmogaus juosmens sąlygomis) iššaudamas antrą šūvį sąžiningai klydo manydamas, kad šauna į pirmą sužeistą briedį, ir tik po to pamatydamas atsitiktinai nušautus du briedžius bei suprasdamas padarytą žalą aplinkai, nedelsiant imasi aktyvių veiksmų kuo greičiau informuoti atitinkamas kontrolės institucijas, apie tai pranešdamas atsakingiems asmenims: medžiotojų būrelio pirmininkui ir medžioklės vadovui, privalantiems pagal Medžioklės taisykles savalaikiai užpildyti būtinus dokumentus ir įforminti akte bei medžioklės lape. Klausimų dėl sumedžioto licencijuojamo žvėries neturint licencijos tinkamo įforminimo 2015-11-09 nekilo ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūrai, kuri gavo ir vertino aktą bei medžioklės lapą, kuriuose aiškiai buvo užfiksuotas antro briedžio sumedžiojimas neturint licencijos, tačiau ši įstaiga gautos informacijos ir duomenų, kaip ir kurioje vietoje, kuriuose medžioklės ploto galuose šie briedžiai buvo sumedžioti, buvo ar nebuvo medžiotojų padarytas teisės pažeidimas, netikrino, o tik iš šių gautų medžioklės dokumentų nustatė teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimą medžioklės vadovo G. V. veiksmuose (tikliau neveikime), todėl konstatuoti, kad gyvūnas, kurį sumedžioti medžiotojas neturėjo teisės, sumedžiojimas nebuvo įformintas, nėra pagrindo. Aplinkos apsaugos departamento atstovas patvirtino, kad nesvarbu, ar 2 briedžius būtų sumedžioję 2 medžiotojai, kaip nurodyta medžioklės lape, ar vienas medžiotojas, kaip nustatyta šios bylos nagrinėjimo metu, yra laikoma pažeidimu, ir šis pažeidimas, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo įformintas. Tokiu atveju kaip numatyta ATPK 85 straipsnyje, medžiotojui už gyvūno, kurį sumedžioti neturėjo teisės, sumedžiojimą administracinės atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį neužtraukia.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. Š. atžvilgiu 2015-11-25 administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodant, jog medžiotojas R. Š. sumedžiojo briedžio patelę ir briedžio jauniklį, surašytas nesant objektyvių duomenų apie faktinį šių gyvūnų amžių, o tik remiantis vaizdu iš fotonuotraukos, kaip tuo tarpu ekspertas Mindaugas Balčiūnas patvirtino, kad iš nuotraukos neįmanoma nuspėti ir pasakyti žvėrių amžių, išvaizda (dydžiu) gali skirtis nuo maitinimo, nuo išsivystymo, kitų jų gyvenimo sąlygų, lygiai taip pat ir iš plauko, kadangi vieno žvėries plaukai irgi skiriasi, vienoje vietoje trumpesni, kitoje ilgesni, kas neatitinka ATPK 260 straipsnyje nurodytų reikalavimų administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), todėl R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.