Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant :

D. U., (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs baudžiamojo kodekso, toliau –BK, 97 str. 6 d. tvarka),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2020-02-18 fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas motinai Z. U.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. U. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. vasario 18 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), savo šeimos narę ir artimą giminaitę – motiną Z. U. tyčia rankomis pastūmė į kairį petį, dėl ko pastaroji trenkėsi kakta į krosnį, paskui vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kaktoje, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. U. kaltu padaręs nusikaltimą iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusi motina, gyvena kartu. 2020 m. vasario 18 d. ryte nuvykęs į darbą paprašė, kad išleistų namo, nes iš vakaro buvo vartojęs alkoholį. Sutiko išleisti, todėl grįžo į namus, parsinešė alaus ir jį vienas gėrė namuose. Mama į namus sugrįžo po pietų, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 16 val. Ji grįžo išgėrusi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, nepamena, nes buvo išgėręs. Tačiau galėjo būti taip, kaip sako mama. Konflikto metu galėjo rankomis motiną pastumti į kairį petį, dėl ko ji galėjo trenktis kakta į krosnį, o paskui vieną kartą kumščiu galėjo jai suduoti į veidą, nors to dėl girtumo nepamena. Nurodė, kad pripažįsta, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo, sutinka gydytis. Nurodė, kad jis anksčiau irgi yra smurtavęs motinos atžvilgiu. Nurodė, kad dirba, todėl geria tik savaitgaliais. Nurodė, kad labai gailisi, mamos atsiprašė, pažada padaryti išvadas, pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Atsiprašo mamos dėl savo veiksmų, pažada, kad daugiau nepasikartos. Nurodė, kad motina irgi išgeria dažnokai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties buvo padalinta į tris dalis, t. y. jam, broliui ir motinai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi Z. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Namų valda padalinta į tris dalis, tačiau kaltinamasis braunasi į jos kambarį, nors jis turi ir savo kambarį. Nurodė, kad 2020 m. vasario 18 d. iš darbo į namus grįžo apie 16 val., parsinešė alaus. Jį išgėrė viena, kaltinamasis su ja alaus negėrė. Apie 16.50 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sūnus ieškojo cigarečių, ji pasakė, kad cigaretės yra stalčiuje. Tada sūnus pasakė, kad nenori tų cigarečių, jis norintis rudų cigarečių. Kaltino, kad ji cigaretes paėmė, liepė atiduoti ir ją pastūmė vieną kartą. Ji atsitrenkė į krosnį, o jai bėgant į kitą kambarį sūnus vieną kartą kumščiu jai sudavė į veido sritį. Jautė fizinį skausmą, buvo nustatytos kraujosruvos kaktoje. Nurodė, kad sūnus prieš ją smurtauja jau antrą kartą, o trečią kartą tik gąsdino, kad padegs. Konfliktas kilo, kadangi sūnus buvo per daug girtas, o jeigu ji būtų pabėgusi, viskas būtų pasibaigę. Nurodė, kad kai sūnus blaivus su ja nebendrauja, tik televizorių žiūri, o kai girtas atveria burną. Kitas sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis turėjo sugyventinę, su ja turi (duomenys neskelbtini) sūnų, juo nesirūpina. Sūnus nenori bendrauti su juo. Nurodė, kad ji civilinio ieškinio nereiškia, sūnus jos atsiprašė šiandien. Kaltinamajam bausmės dydis jai neaktualus, ji tik norinti, kad sūnus išeitų gyventi kitur, jį vis tiek kažkaip iškrapštys iš namų. Nurodė, kad ji įvykio metu irgi buvo išgėrusi. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų sūnus nelabai laikėsi, jis piktnaudžiauja alkoholiu. Jeigu jis negertų, būtų ramiau.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad buvo pranešta, jog 2020-02-18 apie 16.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus D. U., (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 3,17 promilių girtumas, sudavė ne daugiau trijų smūgių kumščiu į veidą, savo neblaiviai motinai Z. U., (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 2,48 promilių girtumas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Moteriai medikų pagalbos neprireikė. Jai išduota užduotis objektų tyrimui atlikti ir įteiktas šaukimas aplinkybių patikslinimui. Ant moters kaktos dešinėje pusėje, matėsi guzas, ant kurio buvo sukrešėjęs kraujas (b. l. 13-15);

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, matyti, kad nustatytas nukentėjęs asmuo - Z. U., kuri nurodė, kad sūnus D. vartojo smurtą jos atžvilgiu. Smurtą patyręs asmuo Z. U. akivaizdžiai neblaivi, Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas kaktoje. Smurtu įtariamas asmuo D. U., akivaizdžiai neblaivus (b. l. 27-30);

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Protokolo priedai fotolentelė (b. l. 16-23).

Iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, kad privatus fizinis asmuo Z. U. 2020-02-18, 17.01 val. pranešė, kad sūnus neblaivus vartojo smurtą jos atžvilgiu, rankomis trenkė (b. l. 24-26);

Iš byloje esančios 2020-02-19 specialisto išvados Nr. G531/2020(02) matyti, kad Z. U. konstatuota (poodinė kraujosruva) kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sužalojimas padarytas dviejų parų iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 45).

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo išrašo matyti, kad nukentėjusiai Z. U., 2020-02-18, 17.47 val. nustatyta 2.48 prom. girtumas, D. U., 17.49 val. -3,17 prom. girtumas (b. l. 46-47).

Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu gyveno kartu, jie yra sūnus ir motina, t. y. šeimos nariai ir artimi giminaičiai.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t.y. smurtavimo – tyčia rankomis pastūmė motiną į kairį petį, dėl ko nukentėjusi trenkėsi kakta į krosnį, paskui vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, kad nukentėjusi „trenkėsi kakta į pečių“, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, tai patvirtino nukentėjusi ir pats kaltinamasis, kad kaltinamajam pastūmus motiną ji „trenkėsi kakta į krosnį“, teismas tikslina minėtą aplinkybę (BPK 305str,) nes patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (toks asmuo laikomas neteistu BK 97 str. 6 d.). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 101-102), (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios ir nukentėjusi teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji civ. ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, ji tik nori, kad kaltinamasis gyventų skyrium nuo jos. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis buvo teistas 2017-07-19 pagal BK 145 str. 2 d.; ir 2017-08-18 pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmę atlikęs 2019-08-12, teistumas išnykęs, jis taip pat smurtavo motinos atžvilgiu (b. l. 90-93, 95-97, 100). Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, jis už smurto vartojimą teistas, jis bausmę atliko 2019-08-12, teismas mano, kad nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis - kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, teismui pažada ateityje smurto nevartoti, dirba, charakterizuojamas teigiamai, sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirti arešto bausmę netikslinga, nes jis prarastų darbą, ši bausmė būtų per griežta. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam laisvės apribojimo bausmę. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę – mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas daro išvadą, kad vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. BK 72² str., kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 291 str., 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį: laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant nuo 22,30 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei visą laisvės apribojimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešis) mėnesius įpareigojant nuo 22,30 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, ir visą laisvės apribojimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 3 d., BK 72² str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigoti D. U. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-02-18, 17,30 val. iki 2020-02-20, 10.42 val. – 2 paras, laikyti atlikusiu 4 laisvės apribojimo dienas( BK 65, 66 str.; tvarka) .

Kardomąsias priemones šioje byloje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.